„Man nepatinka idėja, kad europietiškas gyvenimo būdas prieštarauja migracijai. Tų, kurie atvyksta iš toli, priėmimas yra dalis europietiško gyvenimo būdo“, – „Euronews“ sakė J. C. Junckeris.

Šis portfelis susilaukė kritikos už panašumą į kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupių vartojamą ksenofobišką retoriką. Dalis Europos Parlamento (EP) narių, kai kurios ES valstybės ir daugybė nevyriausybinių organizacijų ragino U. von der Leyen pakeisti graikui Margaritis Schinas suteiktos pozicijos pavadinimą.

Čia ypač svarbus EP pasipriešinimas, nes būtent europarlamentarai turės balsuoti dėl naujos sudėties EK patvirtinimo.

Kol kas U. von der Leyen ir jos komanda gina eurokomisaro pozicijos pavadinimą, nes jis esą buvo priimtas jau prieš kelis mėnesius, o M. Schinas bus atsakingas ne tik už migraciją, bet ir už švietimą, integraciją ir tarpvalstybinį saugumą.

U. von der Leyen pervadino nemažą dalį komisarų pareigybių, siekė, kad pozicijos skambėtų mažiau formaliai ir būtų labiau orientuotos į konkrečius tikslus. Buvusiam „migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės“ eurokomisarui dabar suteiktas kontroversiškas „europietiško gyvenimo būdo apsaugos“ pavadinimas.

Nauja pozicija buvo kaipmat sukritikuota socialiniuose tinkluose. Žmonės dėmesį atkreipė į esą fašistiškai skambantį pavadinimą.

Vienoje ES konferencijoje J.-C. Junckeris sakė, kad „Brexit“ be sutarties „turės baisių ekonominių ir socialinių padarinių Britanijoje ir žemyne“.

Jis sakė, jog kaip įmanydamas stengiasi, kad „būtų išvengta blogiausio“, tačiau pridūrė: „Dėl šio reikalo nesu labai optimistiškai nusiteikęs.“

Trečiadienį vakare Th. May ir J.-C. Junckeris surengė „konstruktyvias derybas“ ES būstinėje. Pasak jų, derybininkai skubiai ieškos kelio iš „Brexit“ klampynės, kad Britanija kovo 29 dieną neiškristų iš bloko be sklandaus pereinamojo periodo.

Jungtinės Karalystės premjerei Theresai May (Teresai Mei) antradienį gresia pralaimėti balsavimą dėl jos su Europos lyderiais suderėtos išstojimo sutarties, sulaukusios tiek narystės ES šalininkų, tiek „Brexit“ entuziastų didelio pasipriešinimo.

Briuselis ir Londonas „nuolat“ palaiko kontaktus, aiškinantis, kokių garantijų galėtų suteikti ES, kad įtikintų Britanijos parlamento narius pritarti šiai sutarčiai, sakė J.-C. Junckeris. Vis dėlto jis pakartojo ne kartą išsakytą perspėjimą, kad lapkritį sudarytas susitarimas nebegali būti iš naujo svarstomas.

„Nuolat palaikome ryšį – Komisija ir aš pats – su Dauningo gatvės 10-uoju numeriu, ir antradienį pamatysime, kokias išvadas Britanijos parlamentas padarys dėl pasiūlytų tekstų“, – J.-C. Junckeris sakė per spaudos konferenciją Bukarešte, kur jis atvyko Rumunijai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai.

„Jokia sutartis nebūtų katastrofa nei mūsų draugams britams, nei žemyno europiečiams, todėl nuo dabar iki antradienio privalu dėti visas pastangas, kad šis svarbus reikalas būtų gerai išspręstas“, - pabrėžė jis.

Th. May, patirianti vis didesnį spaudimą užkirsti kelią Britanijos išstojimui be jokios sutarties dėl ateities ryšių su ES, ketvirtadienį dar kartą perspėjo, kad vienintelis būdas užtikrinti sklandų „Brexit“ – pritarti jos pasiektam susitarimui.

„Brexit“ palaikantys Th. May Konservatorių partijos įstatymų leidėjai yra nusistatę prieš susitarimą, nes dėl jo šalis esą išliks pernelyg glaudžiai susaistyta su Europa. Premjerė jau buvo priversta atšaukti gruodį turėjusį vykti balsavimą Bendruomenių Rūmuose, nes buvo aišku, kad parlamentas atmes jos sutartį.

Paklaustas dėl pranešimų apie laišką Londonui, kuriuo siūlomi patikinimai dėl itin prieštaringai vertinamo susitarimo dėl Airijos „apsidraudžiamosios priemonės“, kurstančios už „Brexit“ pasisakančių įstatymų leidėjų pasipiktinimą, J.-C. Junckeris sakė nesileisiantis į „spekuliacijas ir spėlionių žaidimus“.

„Visiškai sutartinai esame sakę – tiek Europos Vadovų Taryba, tiek Komisija – kad negali būti pakartotinių derybų, bet gali būti išaiškinimų“, – nurodė jis.

„Dabar aiškinamės su Dauningo gatve, kokie galėtų būti šie paaiškinimai, bet to nereikėtų painioti su pakartotinėmis derybomis, ypač apsidraudžiamosios priemonės atžvilgiu“, – pridūrė Europos Komisijos vadovas.

Th. May nori Briuselio patikinimų, kad ši apsidraudžiamoji priemonė veiks tik laikinai. Priemonė numato, kad po „Brexit“ Šiaurės Airija turės laikytis kai kurių Europos Sąjungos prekybos taisyklių; tokiu atveju būtų galima išvengti muitinės tikrinimų prie šios Britanijos provincijos sienos su ES nare Airijos Respublika.

„Mes turime sukilti, jei nekliudomai ims reikštis dešinės keliamas pavojus“, – kalbėjo jis iškilmėse, skirtose Austrijos Respublikos įkūrimo 100-osioms metinėms. Jei „kvailas populizmas ir bukas nacionalizmas skinsis kelią“, tai turi būti sustabdyta „kol dar ne vėlu“, – pabrėžė Komisijos vadovas.

Jis patikino nenorįs nieko įžeisti, ypač - euroskepitikų, kuriuos jis visiškai suprantąs. Yra daug žmonių, kurie iš esmės nėra prieš Europą, tačiau kelia pagrįstus klausimus, sakė J. C. Junckeris. Užuot ignoravus jų susirūpinimą, esą būtina su jais kalbėtis ir diskutuoti.

Austrijoje nuo 2017 metų gruodžio valdžioje yra koalicija, kurią sudaro kanclerio Sebastiano Kurzo dešinioji Liaudies partija (OVP) ir dešinieji populistai (FPO). Vicepremjeras ir FPO pirmininkas Heinzas-Christianas Strachė jaunystėje reiškėsi kaip dešinysis ekstremistas.

„Ir po 2019-ųjų kovo 29-osios niekada nežiūrėsime į Didžiąją Britaniją kaip į paprastą trečiąją šalį. Didžioji Britanija visada bus mums artima kaimynė ir partnerė politikos, ekonomikos ir saugumo srityse“, – pabrėžė jis, sakydamas metinę kalbą Europos Parlamente.

Tuo pačiu J.-C. Junckeris paragino britų valdžią suprasti, kad „tas, kas išeina iš sąjungos, jau niekada nebus tokioje pačioje privilegijuotoje padėtyje kaip jos narės“, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

EK vadovas pažymėjo, kad išstojusi iš Bendrijos JK paliks ir ES bendrąją rinką.

„Išeidami iš sąjungos nebegalite dalyvauti jokiose mūsų bendrosios rinkos aspektuose“, – nurodė jis.

Vis dėlto J.-C. Junckeris pabrėžė, kad blokas pasisako prieš tai, kad po "Brexit" prie Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos sienos vėl būtų vykdomos patikros.

„Europos Komisija, šis parlamentas ir valstybės narės visada rodys solidarumą su Airija sienos klausimu. Būtent todėl norime rasti konstruktyvų sprendimą, leisiantį išvengti fizinės sienos su Šiaurės Airija“, – nurodė EK pirmininkas.

Jis pareiškė pritariantis britų premjerei Theresos May (Terezos Mei) siūlymui siekti „naujos, ambicingos“ partnerystės po „Brexit“.

J.-C. Junckeris taip pat sutiko su Londono nuomone, kad tokios partnerystės pradiniu tašku turi būti JK ir ES laisvosios prekybos zonos kūrimas.

„Vadovaudamiesi šiais principais, Komisijos derybininkai, ypač mano geras draugas (vyriausiasis ES derybininkas) Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), pasiruošę dirbti dieną ir naktį, kad pasiektų susitaimą“, – reziumavo Bendrijos vykdomosios valdžios vadovas.

Britanija turi pasitraukti iš bloko 2019-ųjų kovą. „Brexit“ sąlygos šiuo metu svarstomos per Londono ir Briuselio derybas.

Tai interviu BNS sakė Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius, komentuodamas Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano-Klodo Junkerio) metinę kalbą.

„Vienas sakinys apie mokesčius buvo tik užuomina, bet tai nėra joks oficialus pasiūlymas“, – trečiadienį sakė A. Pranckevičius.

J. C. Junckeris Strasbūre trečiadienį pareiškė, kad gilindamos integraciją ES šalys galėtų atsisakyti vienbalsiškumo kai kuriais mokesčių ir užsienio politikos klausimais.

Šiuo metu ES neturi įgaliojimų tiesiogiai didinti mokesčius arba nustatyti mokesčių tarifus. Bendrijos sprendimai dėl mokesčių gali būti priimami tik tuomet, jei jiems vieningai pritaria visų valstybių narių vyriausybės.

Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvos vadovo A. Pranckevičiaus, veto teisės Komisija siūlo atsisakyti, kai sprendžiama dėl sankcijų ar civilinių misijų bei formuojant poziciją žmogaus teisių klausimais.

Jis ragino nedaryti išvadų dėl to, kad J. C. Junckeris savo kalboje nepaminėjo Rusijos ir Ukrainos – anot A. Pranckevičiaus, Komisija laikosi tvirtos pozicijos dėl sankcijų Maskvai ir tęs paramą Kijevui.

– J. C. Junckeris pasiūlė atsisakyti valstybių veto teisės sprendžiant kai kuriuos mokesčių klausimus. Ar tai nesumažins Lietuvos ir kitų periferijoje esančių šalių galimybių siekti konkurencingumo liberalesne mokesčių politika?

– Šiandien kartu su metine kalba išleistuose pasiūlymuose nekalbama apie mokesčius. Vienas sakinys apie mokesčius buvo tik užuomina, bet tai nėra joks oficialus pasiūlymas. Vienintelis pasiūlymas, paskelbtas po kalbos, – pritaikyti kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą užsienio ir saugumo politikoje. Siūlomos trys sritys – kai ES reikia sutarti dėl pozicijos žmogaus teisių klausimais, sprendimuose dėl sankcijų režimo taikymo ir pradėti civilines misijas reaguojant į krizes užsienyje. Tai leistų vykdyti veiksmingesnę užsienio politiką.

– J. C. Junckeris savo 50 minučių kalboje nė žodžiu nepaminėjo Rusijos agresijos Ukrainoje. Kaip šiame kontekste Lietuva gali perduoti dalį įgaliojimų užsienio politikoje ES institucijoms?

– Būtent ES institucijos pradėjo ir išlaiko discipliną ES politikoje Rusijos atžvilgiu. Europos Parlamentas ir Komisija dar 2014 metais padarė įtaką, kad Taryba imtųsi atgrasymo priemonių prieš Rusiją. Abejoti institucijų pozicija nėra jokio pagrindo. Silpniausios grandys yra kai kurios valstybės narės, sostinės, kurios turi privilegijuotus ryšius su Kremliumi.

Institucijos yra pagrindinės Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos draugės tiek per nuolatinę makrofinansinę paramą, tiek per pagalbą reformoms, tiek per sėkmingą bevizio režimo ir asociacijos sutarčių įgyvendinimą. Vienos ar kitos šalies nepaminėjimas kalboje neturėtų būti niekaip interpretuojamas. Šiame pranešime buvo paminėta labai nedaug šalių. Šis pranešimas nėra sąrašas visų pasaulyje vykstančių procesų ir visų ES politikų, kurios mums svarbios, – tai yra kalba, koncentruota į tai, ką reikia nuveikti iki Europos Parlamento rinkimų. Dėl Ukrainos ir Rytų partnerystės visi darbai tęsiasi, sprendimai priimti ir įgyvendinami.

– Europos Komisijos pirmininkas pranešė apie papildomas 10 tūkst. Europos pasieniečių pajėgas iki 2020 metų. Ar čia kalbama tik apie Pietų Europą, ar Lietuva gali tikėtis, kad prancūzai ar ispanai atvyktų saugoti sieną su Karaliaučiaus sritimi ar Baltarusija?

– Kalbame apie visą ES išorės sieną – ne tik pietų, bet ir rytų. Šios dienos pasiūlymas sustiprinti Europos sienų ir pakrančių tarnybą ir įkurti 10 tūkst. pajėgas yra gera žinai ne tik pietinei, bet ir rytinei ES sienai. Visa ES kaimynystė yra nerami ir ateityje gali kelti įvairių grėsmių.

ES negali būti vidinių sienų, nes tai pažeistų vidaus rinką ir Šengeno erdvę, bet išorės sienos turi tapti geriau saugomos, atsparesnės įvairioms grėsmėms. Šioje srityje vyksta tektoniniai lūžiai, per porą metų nuo migracijos krizės padaryta daug konkrečių žingsnių. Pirmininkas siūlo eiti dar toliau ir dar ambicingiau.

– J. C. Junckeris taip pat kalbėjo apie euro stiprinimą. Kaip Europos Komisija realiai gali išstumti JAV dolerį?

– Tokios ambicijos, kad euras turėtų išstumti dolerį, kalboje turbūt nėra. Bet svarbu, kad mes patys savo prekyboje ir tarptautiniuose sandoriuose naudotume eurą ir pasitikėtume juo. Tai jau dabar antroji rezervo valiuta pasaulyje. Jungtinei Karalystei išėjus iš ES tai bus valiuta 85 proc. ES gyventojų. Pirmininkas dar pernai ragino plėsti euro zoną ir stiprinti ją iš vidaus.

Euro zonos stiprinimas svarbus ir darant institucinius pokyčius, reformuojant Ekonominę ir pinigų sąjungą, tie pasiūlymai taip pat buvo praeitų metų kalboje ir mes vis dar laukiame valstybių narių verdikto.

– Komisijos pirmininkas užsiminė, kad dar šiemet bus nauji pasiūlymai.

– Taip, iki šių metų pabaigos Komisija pateiks naujus pasiūlymus, kaip sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį. Kiti pasiūlymai jau yra ant valstybių narių ir Europos Parlamento stalo. Turime ambiciją užbaigti Ekonominės ir pinigų sąjungos reformą prieš Europos rinkimus. Bet nesame čia vieninteliai žaidėjai. Didžiausias atsargumas yra iš valstybių narių pusės ir tikimės stipresnės jų lyderystės šiuo klausimu.

– J. C. Junckeris nori, kad naujas Komisijos pirmininkas būtų renkamas europinėms partijoms iš anksto pateikus savo kandidatus, o 2024 metais Europos Parlamento rinkimuose atskirus sąrašus visose valstybėse pakeistų bendri europiniai sąrašai. Tai sumažintų Lietuvos politikų galimybes prasimušti į aukštus ES postus, nes Europos partijų elite lietuvių tiesiog nėra.

– Čia turbūt komentuoti reikėtų Lietuvos pareigūnams ar politinėms partijoms. Kai kurios partijos dalyvauja europinėse politinėse šeimose – Europos liaudies partijos, Europos socialdemokratų, Europos liberalų aljanso gretose išvysite Lietuvos politines jėgas. Dauguma Europos Parlamento narių iš Lietuvos sėdi didžiųjų Europos politinių šeimų frakcijose. Negalima būtų tvirtinti, kad nesame visiškai įsitinklinę į europines politines šeimas. Bet taip, šį dalyvavimą būtų galima stiprinti ir jį labiau išnaudoti ir būti aktyvesniems. Pats Spitzenkandidaten procesas (kai partijos pateikia savo kandidatus) nediskriminuoja jokios valstybės, mažos ar didelės. Geriausias pavyzdys yra pats J. C. Junckeris, kuris yra iš Liuksemburgo.

Ne valstybės dydis dažnai lemia, o pati asmenybė, politinė patirtis, tos asmenybės žinomumas tarp kitų lyderių ir valstybių narių, gebėjimas sutelkti ir laimėti partijos nominaciją ir sėkmingai dalyvauti rinkimuose. Jau šį rudenį Europos politinės jėgos turės savo partijų kongresus, kur rinks kandidatus į Europos Komisiją. Kova bus labai įdomi, nuožmi ir spalvinga. Be to, 2019 metais keičiasi ne tik Europos Komisija, bet visų institucijų sudėtis – ir Europos Parlamentas, bus paskirtas naujas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Viskas yra atvira. Lietuva jau 14 metų skaičiuoja narystę ES, yra labai sėkmingai pirmininkavusi ES, tad gali visavertiškai dalyvauti kitų metų Europos rinkimuose.

BENDRA MOKESČIŲ POLITIKA. J. C. Junckeris pasiūlė atsisakyti valstybių narių veto teisės sprendžiant kai kuriuos  mokesčių klausimus. Lietuva tam nepritaria. Vyriausybėje vyrauja nuomonė, kad liberalesnė mokesčių politika gali padidinti Lietuvos konkurencingumą. Tokios pat pozicijos laikosi Airija, Liuksemburgas, Malta, kitos Baltijos šalys. Gilesnės integracijos šalininkai kontrargumentuoja, kad tik ES galėtų priversti Lietuvą imtis veiksmingesnės socialinės politikos išplečiant mokesčių bazę. Prancūzija ir kai kurie kiti vakariečiai mokesčių harmonizavimo siekia, argumentuodami būtinybę užtikrinti vienodą socialinę apsaugą ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai. Diplomatai abejoja, ar J. C. Junckerio pasiūlymas gali būti įgyvendintas artimiausiu metu, nes vienbalsiškumo atsisakyti galima tik pritarus visoms šalims.

BENDRA UŽSIENIO POLITIKA. Komisijos vadovas sako, kad kai kuriais užsienio politikos klausimais pakaktų kvalifikuotos balsų daugumos. Anot jo, tai sustiprintų Europos vaidmenį tarptautinėje arenoje – ES ne tik teiktų paramą, bet ir priimtų sprendimus. Svarbiausiais užsienio politikos klausimais Lietuva nori išsaugoti veto teisę, nes valstybių narių ir institucijų pozicijos vis dar dažnai išsiskiria. Lietuvių abejonių išsklaidyti nepadės ir tai, kad metinėje kalboje J. C. Junckeris net nepaminėjo Rusijos agresijos Ukrainoje. Visgi kai kurie Lietuvos diplomatai neatmeta galimybės, kad atsisakyti veto teisės būtų galima keliose siaurose srityse, pavyzdžiui, dėl ES misijų, rengiant pozicijas dėl žmogaus teisių arba jei nauja tvarka leistų išvengti veto dėl sankcijų Rusijai pratęsimo.

BENDRA PASIENIO APSAUGA. Europos Komisijos pirmininkas pasiūlė sukurti papildomas 10 tūkst. Europos pasieniečių pajėgas iki 2020 metų. Lietuva visada pasisakė už stipresnę sienų apsaugą diskusijose dėl migracijos politikos – kartais kaip alternatyvą pabėgėlių pasidalijimui. Derybose lietuviai stengsis, kad bendrų išteklių būtų skiriama stiprinti sienų apsaugą ne tik Pietų Europoje, siekiant užkirsti kelią migrantų srautams, bet ir stiprinant Lietuvos pasienį su Rusija ir Baltarusija. Teoriškai svarstoma, kad kitų šalių pasieniečių atvykimas į Lietuvą galėtų sumažinti korupciją ir Rusijos provokacijų riziką. Lietuva taip pat yra pateikusi iniciatyvą įdiegti vienodus sienos apsaugos standartus ir diskusijose toliau sieks paramos šiai idėjai.

EURO STIPRINIMAS. J. C. Junckeris žadėjo pateikti pasiūlymus sustiprinti euro tarptautinį vaidmenį, kad tam tikrose srityse atsiskaitymus JAV doleriais pakeistų atsiskaitymai eurais. Ekonomine prasme Lietuvai kaip euro zonos narei stipri bendra valiuta yra svarbi, bet lietuviai abejoja, kiek šis pasiūlymas yra realus, ir nerimauja, kad tai nebūtų tiesiog dar vienas frontas ginčuose su Jungtinėmis Valstijomis. Nepaisant įtampų su Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija, Lietuva ir toliau siekia kuo didesnio JAV vaidmens Europoje, nes laiko amerikiečius svarbiausiu savo saugumo garantu. Briuseliui parengus konkretų pasiūlymą, Lietuvos pareigūnai atidžiai vertintų, ar tai atsilieptų šalies energetikai, įvertinus amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų importą.

EUROPINIŲ PARTIJŲ STIPRINIMAS. J. C. Junckeris išsakė lūkestį, kad jo įpėdinis būtų renkamas europinėms partijoms iš anksto pateikus savo kandidatus, o 2024 metais Europos Parlamento rinkimuose atskirus sąrašus visose valstybėse pakeistų bendri europiniai sąrašai. Tokie sprendimai apsunkintų Lietuvos politikų galimybes patekti į svarbias ES institucijas, nes Europos partijų viršūnėse vis dar įsitvirtinę politikai iš Vakarų Europos, o Lietuvos partijų lyderiai europinių ambicijų nerodo. Todėl Lietuva sieks išlaikyti dabartinę tvarką, kuri yra palankesnė mažesnėms šalims.

„Mes sutarėme su D. Trumpu dėl „ugnies nutraukimo“, kalbant apie naujus tarifus automobiliams“, - Vokietijos valstybiniam transliuotojui ZDF sakė J. C. Junckeris.

„Kaip ir būna paliaubų atveju, joms kartais iškyla grėsmių, bet jos vis tiek yra gerbiamos“, - pridūrė jis.

Jeigu JAV prezidentas pažeis minėtą susitarimą ir įves tarifus automobilių importui iš Europos Sąjungos, ši „padarys tą patį“.

Europos Sąjungos prekybos komisarė Cecilia Malmstroem sakė, kad blokas „linkęs sumažinti tarifus automobiliams iki nulio“ tikintis, kad Vašingtonas padarys tą patį.

Interviu „Bloomberg News“ ketvirtadienį D. Trumpas teigė, kad pasiūlymas „nėra pakankamai geras“.

„Jų vartotojų įpročiai lemia tai, kad jie perka savo, o ne mūsų automobilius“, - pareiškė JAV prezidentas.

Jis taip pat palygino Europos Sąjungą su Kinija, kuri yra įsitraukusi į prekybos karą su Jungtinėmis Valstijomis.

„Europos Sąjunga yra beveik tokia pat bloga kaip Kinija, tik mažesnė“, - „Bloomberg“ sakė D. Trumpas.

D. Trumpas ir J. C. Junckeris liepą susitiko Baltuosiuose rūmuose, kad sušvelnintų prekybinę konfrontaciją, sukeltą Jungtinių Valstijų tarifų Europos Sąjungos metalų importui. Abi pusės pažadėjo susilaikyti nuo naujų tarifų įvedimo.

Prieš tai D. Trumpas yra grasinęs 25 proc. tarifais Europos Sąjungos automobilių importui. Jie labiausiai paveiktų tokias Vokietijos automobilių gamybos milžines kaip „Volkswagen“ ir BMW.

Pirmininko aplinkos atstovai penktadienį Briuselyje sakė, kad 63-ejų Liuksemburgo politikas ne kartą skundėsi nugaros problemomis, dėl kurių jam būna sunku vaikščioti. „Taip buvo ir užvakar, kai jis patyrė ypač skausmingą ischialgijos (sėdimojo nervo skausmų) ataką“, – sakė šaltinis. Ketvirtadienį J. C. Junckeris esą vėl jautėsi daug geriau ir tai matėsi. „Todėl nereikia nerimauti, kad jis ir toliau sunkiai dirba“, – pabrėžė šaltinis.

J. C. Junckeris trečiadienį NATO viršūnių susitikime prieš bendrą šalių lyderių vakarienę svirduliavo, jį kolegoms teko prilaikyti. Be to, jis buvo stumiamas neįgaliojo vežimėliu. Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Ruttė, prilaikęs Komisijos pirmininką, belgų stočiai VRT sakė: „Kieka aš žinau, jis neturi rimtų sveikatos problemų, tačiau jis jau kurį laiką turi problemų su nugara“. J. C. Junckerį ischialigijos priepuolis buvo užklupęs ir per pokalbius su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Meseberge prieš kelias dienas. J. C. Junckeris yra pareiškęs, kad kitais metais nesieks antrosios kadencijos.

„Neskoninga, kaip kai kurios žiniasklaidos priemonės dabar žeminančiomis antraštėmis išnaudoja pirmininko skausmus“, – teigė J. C. Junckerio aplinkos šaltinis. Esą nedera viešai diskutuoti apie sveikatos problemas.

J. C. Junckeris liepos 25-ąją Vašingtone dalyvaus pokalbiuose dėl prekybos konflikto su JAV.

ES sako, kad Th. May ir J.-C. Junckerio darbo pietūs Briuselyje yra „absoliučiai galutinis terminas“, iki kurio turi būti rasta bendra pozicija dėl opiausių atsiskyrimo klausimų. Priešingu atveju Bendrijos lyderiai per gruodžio 15-ąją vyksiantį viršūnių susitikimą negalės pritarti siūlymui pradėti derybas dėl ES ir Britanijos būsimų prekybos ryšių.

Pasiekti susitarimą pirmadienį bus „sunku, bet įmanoma“, naujienų agentūrai sakė vienas ES diplomatas. Tarp Londono ir Briuselio išlieka nesutarimų dėl Airijos sienos likimo ir Britanijoje gyvenančių Europos Sąjungos piliečių teisių.

Vis dėlto Londonas atmeta ES nustatytą galutinį terminą ir atrodo nusiteikęs laukti iki paskutinės akimirkos.

„Dar lieka apsčiai diskusijų, tad pirmadienis bus svarbi stotelė kelyje į lemiamą gruodžio (Europos Vadovų) Tarybos susitikimą“, – sakoma Britanijos vyriausybės atstovo pranešime.

Derybos tęsėsi visą praeitą savaitgalį, nurodė Th. May biuras Dauningo gatvėje.

Th. May, Britanijos „Brexit“ ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas) ir premjerės patarėjas „Brexit“ reikalams Olly Robbinsas (Olis Robinsas) 13 val. 15 min. vietos (14 val. 15 min. Lietuvos) laiku Briuselyje pradės pietus su J.-C. Junckeriu, ES „Brexit“ derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė) ir Europos Komisijos administracijos vadovu Martinu Selmayru (Martinu Zelmairu).

Jungtinės Karalystės premjerė taip pat susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, atsakingu už viršūnių susitikimus, nurodė Dauningo gatvė.

„Nepriimtina Europos Sąjungai“

Formalus sprendimas dėl bet kokio susitarimo veikiausiai bus paskelbtas ne anksčiau kaip trečiadienį, kai M. Barnier informuos Europos Komisiją apie pažangą ir surengs spaudos konferenciją.

Esame daug labiau susirūpinę dėl fakto, kad derybos dėl ES piliečių teisių apsaugos po „Brexit“ ir Airijos klausimo kol kas yra įstrigusios.

ES reikalavo „pakankamos pažangos“ tariantis dėl opiausių „skyrybų“ klausimų – Britanijai priklausančios apmokėti „Brexit“ sąskaitos dydžio, piliečių teisių ir Airijos sienos ateities – kad būtų galima pradėti derybas dėl pereinamojo laikotarpio po „Brexit“ ir būsimų santykių.

Jeigu šį mėnesį to nepavyktų padaryti, ES gali „iš naujo apgalvoti“, ar apskritai įmanoma sudaryti „Brexit“ susitarimą, perspėjo D.Tuskas. Šis pareiškimas didina nerimą, kad Britanija chaotiškai išstos iš Bendrijos be jokios sutarties, o toks scenarijus gali sukelti grėsmingų ekonominių padarinių.

Po kelis mėnesius trukusio paralyžiaus Londonas ir Briuselis faktiškai sugebėjo susitarti dėl didelius ginčus kursčiusio skyrybų sąskaitos klausimo – kaip pranešama, „Brexit“ Britanijai gali kainuoti 45–55 mlrd. eurų .

Dabar didžiausia problema tapo sienos su Europos Sąjungoje liekančia Airija klausimas. D. Tuskas sakė, kad ES nepriims Britanijos pasiūlymo, jeigu Dublinas nebus patenkintas Jungtinės Karalystės siūlomomis būsimo sienos režimo sąlygomis.

„Jeigu JK pasiūlymas bus nepriimtinas Airijai, jis bus nepriimtinas ir visai ES“, – penktadienį po susitikimo Dubline su Airijos premjeru Leo Varadkaru (Lio Varadkaru) sakė D. Tuskas.

Nerimaujama, kad nusprendus grąžinti pasienio patikros postus gali atsinaujinti tarpkonfesinė priešprieša, lėmusi dešimtmečius trukusį konfliktą Šiaurės Airijoje. Dėl šios grėsmės Londonas buvo raginamas rasti sprendinį, kad griežtesnio sienos kontrolės režimo būtų išvengta.

Vis dėlto Londonas aiškina nesutinkantis sukurti naujos sienos Britanijos teritorijoje.

Piliečių teisių klausimas – „įstrigęs“

Taip pat buvo išsakyta nuogąstavimų dėl daugiau kaip 3 mln. Europos Sąjungos šalių piliečių, liksiančių gyvento Britanijoje po jos išstojimo 2019 metais, teisių. Briuselis sako, kad šie žmonės privalo būti toliau ginami ES įstatymų.

J.-C. Junckeris pirmadienį prieš susitikimą su Th. May susitiks su Europos Parlamento „Brexit“ darbo grupės vadovu Guy Verhofstadtu (Gi Verhofstatu). Šis susitikimas laikomas ženklu, kad Bendrijoje smarkiai nerimaujama dėl piliečių teisių po išstojimo.

„Per „Brexit“ derybas pinigai yra viena didžiausių problemų, bet ne pati didžiausia“, – derybų išvakarėse sakė Europos liaudies partijos, didžiausios Europos Parlamento frakcijos, vadovas Manfredas Weberis (Manfredas Veberis).

„Esame daug labiau susirūpinę dėl fakto, kad derybos dėl ES piliečių teisių apsaugos po „Brexit“ ir Airijos klausimo kol kas yra įstrigusios“, – pridūrė jis.

Atrodo, kad pasitraukimo sąskaitos klausimu Britanija ir ES rado kompromisą: Londonas padidino savo pasiūlymą, bet Briuselis suteikia JK vyriausybei pakankamai erdvės manevruoti ir pateikti visuomenei savuosius mažesnius skaičius.

Londonas pakartojo rugsėjį Th. May kalboje išsakytus įsipareigojimus, kad Britanija vykdys įsipareigojimus ES biudžetui 2019 ir 2020 metais, net ir palikusi bloką.

Taip pat buvo pažadėta „gerbti įsipareigojimus“, prisiimtus per keturis dešimtmečius trukusią Britanijos narystę, bet šios detalės dar turės būti nuodugniai išnagrinėtos.