Tai ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė visuomenės saugumo ministras Alfonsas Durazas.

Gautomis žiniomis, toks sprendimas buvo priimtas siekiant nesukelti pavojaus žmonių gyvybei.

Ketvirtadienį Meksikos pareigūnai Kuljakune sučiupo Ovidio Guzmáną Lópezą, vieną iš J. Guzmano sūnų. Jį sulaikius, miesto gatvėse kilo pareigūnų ir narkotikų kartelio narių susirėmimai, per kuriuos buvo naudojami stambaus kalibro kulkosvaidžiai ir automatiniai šautuvai. Kaip pranešė laikraštis „El Milenio“, remdamasis Sinalojos valstijos sveikatos apsaugos ministru Efrénu Encinasu Torresu, nukentėjo mažiausiai devyni žmonės. Tarp sužeistųjų – šeši saugumo pajėgų pareigūnai. Apie jų būklę nepranešama.

Regiono valdžia paragino gyventojus laikytis rimties ir neiti iš namų. Sinalojos gubernatorius Quirinas Ordazas tviteryje parašė, kad Kuljakane „atkuriama rimtis“.

Meksika išdavė J. Guzmaną Jungtinėms Valstijoms Amerikos valdžios prašymu 2017 metų sausį. Šių metų vasario mėnesį Niujorko valstijos Rytų apygardos teismo prisiekusiųjų žiuri pripažino jį kaltu pagal visus kaltinimo punktus. Liepos viduryje buvęs narkotikų kartelio vadeiva buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jam taip pat buvo paskirta 12,6 milijardo dolerių bauda.

Didžiulis vieno garsiausių pasaulio nusikaltėlių teismo procesas Brukline atsieis milijonus dolerių (eurų) ir tikriausiai truks ilgiau kaip keturis mėnesius. Pirmadienį prasidės prisiekusiųjų parinkimas.

Prokurorai ne vienus metus rengė bylą J. Guzmanui, kuris Jungtinėms Valstijoms buvo išduotas 2017 metais, po dviejų pabėgimų iš kalėjimo Meksikoje. Pirmą kartą jis pabėgo pasislėpęs skalbinių vežimėlyje, o antrą – tuneliu, iškastu iki dušo kabinos jo kalėjimo kameroje.

Ekspertai sako, kad vyriausybė turi beveik nepaneigiamų įrodymų ir tikriausiai pasiųs 61 metų J. Guzmaną į griežčiausio režimo JAV kalėjimą visam likusiam jo gyvenimui. Tačiau kokia kaina?

J. Guzmano 1989 metais įsteigtas Sinaloa kartelis tebėra labai galingas. Kitas „El Chapo“ bylos atsakovas Ismaelis Zambada (Ismaelis Sambada), pravarde „El Mayo“, tebesislapsto, o didelio masto narkotikų kontrabanda Meksikoje tęsiasi.

Pernai Meksikoje buvo įvykdyta rekordiškai daug žmogžudysčių – 29 tūkstančiai. Jungtinėse Valstijose priklausomybė nuo opiatų virto epidemija. 2016 metais nuo narkotikų perdozavimo mirdavo vidutiniškai po 174 amerikiečius per dieną.

Prisiekusieji bus renkami griežčiausio saugumo sąlygomis, taikomomis tik pavojingiausiems atsakovams. Procesui už uždarų durų pirmininkaus JAV apygardos teismo teisėjas Brianas Coganas (Brajenas Koganas).

„Brangiausias procesas per istoriją“

Dvylika prisiekusiųjų ir šeši papildomi prisiekusieji liks anonimai. Kasdien į federalinį teismą ir iš jo juos lydės JAV teismo pareigūnai.

Šie paprasti vyrai ir moterys nuspręs, ar J. Guzmanas, dviejų vaikų tėvas, yra kaltas pagal 11 kaltinimų kontrabanda, šaunamųjų ginklų kontrolės įstatymo pažeidimais ir pinigų plovimu.

Kaltinamajame akte sakoma, kad Sinaloa kartelis, kuriam J. Guzmanas, kaip nurodoma, vadovavo nuo 1989 iki 2014 metų, tapo „didžiausia narkotikų kontrabandos organizacija pasaulyje, ... turinčia tūkstančius narių“.

JAV prokurorai tvirtina, kad nuo 1989 iki 2014 metų kartelis į Jungtines Valstijas nelegaliai atgabeno mažiausiai 154 626 kg kokaino. Kartelis, kuris taip pat gabeno heroiną, metamfetaminą ir marihuaną, uždirbo 14 mlrd. dolerių (12,3 mlrd. eurų).

J. Guzmanas tvirtina esąs nekaltas, bet vyriausybė pateikė tiek daug įrodymų, kad gynyba skundžiasi neturėjusi pakankamai laiko visus juos peržiūrėti. Tarp pateiktų įrodymų yra daugiau kaip 300 tūkst. puslapių dokumentų ir mažiausiai 117 tūkst. garso įrašų.

„Šis teismo procesas tikriausiai bus brangiausias per JAV istoriją“, – sakė teisininkas iš Šiaurės Karolinos Robas Heroy (Robas Hirojus), gynęs kitus meksikiečių narkotikų baronus. Kaštai apims apsaugos programas bent jau kai kuriems iš kelių šimtų numatomų liudytojų.

Net J. Guzmano advokatai nežino visų informatoriais tapusių buvusių bendrininkų, samdinių ir varžovų.

Informatoriai

Kai kurie informatoriai jau įtraukti į JAV liudytojų apsaugos programą ir gavo naujas tapatybes. Kiti yra kalėjime, specialiuose skyriuose, kur turi būti apsaugoti nuo keršto.

J. Guzmaną Meksika Jungtinėms Valstijoms išdavė 2017 metų sausį, prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos pradžios išvakarėse. Nuo pat to laiko J. Guzmanas yra laikomas vienutėje Niujorke ir joje praleidžia 23 valandas per parą.

Jį gali lankyti tik jo advokatai ir septynerių metų dukterys dvynės. Per pasimatymus kalinį ir lankytojus skiria storas stiklas.

Teisėjas uždraudė jį lankyti 29 metų žmonai, grožio karalienei Emmai Coronel (Emai Koronel). Ji dalyvavo beveik visuose ikiteisminiuose posėdžiuose, per kuriuos iš galerijos jam mojuodavo ir siųsdavo oro bučinius.

J. Guzmanas pirmą kartą buvo areštuotas Gvatemaloje 1993 metais ir iki pirmojo pabėgimo 2001-aisiais daugiau kaip septynerius metus praleido Meksikos kalėjime.

Meksikiečių jūrų pėstininkai vėl jį areštavo 2014 metų vasarį, bet po metų ir dviejų mėnesių jis vėl pabėgo.

2016 metų sausį J. Guzmanas buvo sučiuptas po Holivudo aktoriaus Seano Penno (Šono Peno) ir vienos meksikiečių aktorės, kurie norėjo kurti filmą apie jo gyvenimą, apsilankymo. Tas apsilankymas padėjo Meksikos pareigūnams susekti „El Chapo“ buvimo vietą.

Šį kartą Meksika nusprendė nusiplauti rankas ir įsodino J. Guzmaną į lėktuvą.