J. Glennas tapo stiprybės ir tautos novatoriškumo dvasios simboliu. Juo ir jo ilga karjera kariuomenėje, JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA) bei Senate žavėjosi visų gyvenimo sričių atstovai.
Kartu su dar šešiais kitais karo lakūnais 1959 metais jis buvo įtrauktas į pirmųjų Amerikos astronautų grupę, vadinamąją Merkurijaus septyniukę. Jų nuotykiai buvo įamžinti juostoje „Gera komanda“ (The Right Stuff).
NASA buvo tarp pirmųjų išreiškusių pagarbą legendiniam astronautui, vėliau ilgiau kaip du dešimtmečius dirbusiam JAV Senate.
„Esam nuliūdinti netekę senatoriaus Johno Glenno, pirmojo amerikiečio, orbita apskriejusio Žemę. Tikras Amerikos didvyris. Keliauk su Dievu, Johnai Glennai. Ad astra, (Į žvaigždes)“, – sakoma NASA „Twitter“ žinutėje, perfrazuojančioje žymiuosius J. Glenno pirmojo skrydžio dublerio Scotto Carpenterio (Skoto Karpenterio) 1962 metais ištartus žodžius.
J. Glennas mirė ketvirtadienį Kolambuso mieste Ohajo valstijoje, savo tinklapyje nurodė Johno Glenno viešųjų reikalų koledžas, reikšdamas pagarbą „Amerikos ikonai“. Jo mirties priežastis dar nėra žinoma.
Šis Ohajo universitetui priklausantis koledžas pridūrė, kad J. Glennas „dėl savo tikėjimo pilietine pareiga ir tarnyste visuomenei tarnavo savo šaliai kaip jūrų pėstininkų karo lakūnas, kosminių skrydžių pionierius ir Ohajui atstovavęs Jungtinių Valstijų senatorius“.
„Išėjus Johnui, mūsų tauta prarado ikoną, o Michelle (Mišel) ir aš praradome draugą“, – sakė JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama).
„Johnas visada turėjo gerą komandą, įkvėpė ištisas kartas mokslininkų, inžinierių ir astronautų, kurie nuves mus į Marsą ir dar toliau – ne tik aplankyti, bet ir pasilikti“, – sakė jis.
J. Glenno sveikata pastaruoju metu blogėjo: 2014 metais jam buvo pakeistas širdies vožtuvas; be to, kaip pranešama, jį buvo ištikęs insultas, prieš daugiau kaip savaitę jis buvo paguldytas į ligoninę, nurodė koledžas.
„Johnas yra vienas geriausių ir drąsiausių vyrų, kokį tik pažįstu“, – sakė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris). Atiduodamas pagarbą savo draugui ir buvusiam kolegai Senate jis pavadino J.Glenną „įkvėpimu“.
Tuo tarpu išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, kuris, pasirodžius žiniai apie J. Glenno mirtį, buvo Kolambuse, vėliau per renginį Ajovoje išreiškė pagarbą velioniui ir sakė: „Jis buvo milžinas tarp žmonių ir tikra amerikietiška legenda“.
„Nors jis skraidė kosmoso tolybėse ir Kapitolijaus aukštybėse, jo širdis niekada nebuvo atitolusi nuo tvirtų Ohajo šaknų“, – pareiškė Ohajo gubernatorius Johnas Kasichas (Džonas Keisikas).
„Keliauk su Dievu, Johnai Glennai!“ – pridūrė jis.
Pionierius
Pirmuoju žmogumi, apskriejusiu aplink Žemę, 1961 metų balandžio 12 d. tapo Sovietų Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas. Po metų, vasario 20 d. tą patį žygdarbį pakartojo J. Glennas ir tapo pirmuoju tai padariusiu amerikiečiu. Jis ištarė ir žymiąją frazę „Nulinė gravitacija, jaučiuosi gerai“.
J. Glenno skrydis truko beveik penkias valandas, per kurias jis triskart apskriejo Žemę, kaip numatė NASA projektas „Mercury“.
36 metais vėliau, 1998 metų spalio 29 d. jis vėl pateko į istoriją ir, jau būdamas 77-erių metų, tapo seniausiu į kosmosą pakilusiu žmogumi.
Barackas Obama (Barakas Obama) 2012 metais apdovanojo J. Glenną Prezidento laisvės medaliu – aukščiausiu civiliniu šalies apdovanojimu.
„Tą rytą, kai Johnas Glennas nuskriejo į kosmosą, Amerika nuščiuvo“, – B. Obama sakė per apdovanojimo ceremoniją.
„Pirmasis aplink Žemę apskriejęs amerikietis Johnas Glennas tapo didvyriu kiekviena šio žodžio prasme“, – pridūrė valstybės vadovas.
Tai buvo dar vienas šlovės momentas šio novatoriaus karjeroje, trukusioje kelis dešimtmečius.
J. Glennas gimė 1921 metų liepos 18 d. Keimbridže Ohajaus valstijoje. 1943 metais jis prisijungė prie JAV jūrų pėstininkų korpuso ir tapo naikintuvo pilotu.
J. Glennas kariavo Antrajame pasauliniame ir Korėjos karuose, o 1957 metais atliko pirmąjį viršgarsinį skrydį be sustojimų iš Los Andželo į Niujorką. Be to, per Korėjos karą jis dalyvavo 149 kovinėse misijose ir numušė tris naikintuvus į Jalu upę per paskutines devynias kovos veiksmų dienas.
Astronautu jis tapo pora metų vėliau.
1965-aisiais baigęs 23 metus trukusią karjerą JAV kariuomenėje ir kosmoso programoje, J. Glennas tapo senatoriumi kaip Demokratų partijos narys. 1984 ir 1988 metais jis nesėkmingai bandė kandidatuoti į Jungtinių Valstijų prezidentus.
Dirbdamas Senate J. Glennas buvo politiškai nuoseklus ir išliko gana santūrus. Daugiausia dėmesio jis skyrė kovai su branduolinių ginklų platinimu ir branduolinių atliekų šalinimo problemai.
Taip pat jis savo lėktuvu „Beechcraft Baron“ nuskrido iš JAV sostinės į savo gimtąją Ohajo valstiją. Ši kelionė nuo Vašingtono iki Deitono truko rekordiškai trumpą laiką – 1 val. 36 min.
Negana to, J. Glennas išlaikė puikią fizinę formą, todėl galėjo grįžti į kosmosą.
Jis reguliariai laikydavo NASA fizinius testus ir ragino ją apsvarstyti galimybę į kosmosą išsiųsti vyresnį asmenį, tokį kaip jis. J.Glennas tuomet akcentavo, kad tai padarius būtų galima ištirti, kaip nesvarumo būsena veikia pagyvenusius žmones.
2011 metų lapkritį, kai J. Glennui buvo 90-imt metų, jis ir dar trys asmenys buvo apdovanoti Kongreso aukso medaliu. Tąsyk šis garbingas apdovanojimas buvo suteiktas astronautams.
Ketvirtadienį B.Obama dar kartą išreiškė pagarbą velioniui astronautui.
„Paskutinysis iš Amerikos pirmųjų astronautų paliko mus, tačiau jų pavyzdys liudija, kad mūsų ateitis čia Žemėje verčia mus siekti dangaus, – sakė prezidentas. – Dėkingos tautos vardu, keliauk su Dievu, Johnai Glennai.“
