„Savivaldybės plėtros specialistų nuomone, dar reikia tobulinti išliekančių istorinių pastatų įkomponavimo į naujai formuojamus tūrius sprendinius, skaidyti Goštauto gatvės išklotinės fasadus. Įvertinusi projekto svarbą ir įtaką Naujamiesčio miestovaizdžiui bei Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios apžvalgos perspektyvoms, savivaldybė rekomendavo plėtotojui sprendinius papildomai pateikti savivaldybės vertinimui ir viešai pristatyti visuomenei“, – teigiama pranešime.

Anot savivaldybės, projektą planuojantis investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas viešą pristatymą ketina surengti artimiausiu metu.

Pasak pranešimo, teritorijos detalusis planas parengtas ir patvirtintas dar 2012 metais, jame numatyta daugiabutė gyvenamoji statyba. 2016-2017 metais plano sprendiniai koreguoti, numatant sklype viešbučio ir biurų statybą, tačiau nedidinant užstatymo intensyvumo.

„Vietoj dabar stovinčių sovietinių mūrinių priestatų projektuojama jungtis – skaidrus atriumas. Atriumą įrėminantys fasadai yra iš skaidraus stiklo. Ši pastato dalis kiaurai permatoma, siekiant atverti bažnyčios bokštų vaizdą nuo A. Goštauto gatvės ir kito Neries kranto“, – aiškina savivaldybė.

Pradėti statybas bendrovė galės gavusi statybos leidimą ir Kultūros paveldo departamento pritarimą.

Nepaisant to, kad visi parametrai atitinka detalųjį planą, tokiai vietai architektūra, mano supratimu, yra per prasta.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas išplatino pranešimą, teigdamas, jog paveldo apsaugos specialistams kilo abejonių dėl architektūrinių sprendinių. BNS Plius jis sakė, jog jie teritorijai nėra tinkami.

„Abejonių kyla dėl medžiagiškumo – naudojamas stiklas, bendri sprendiniai, visuma, aukštis, tūriai... Nepaisant to, kad visi parametrai atitinka detalųjį planą, tokiai vietai architektūra, mano supratimu, yra per prasta. Bet tai yra vertinamasis lygmuo. Paveldosauginiu požiūriu problemų, kliuvinių nėra“, – paprašytas patikslinti, kokių abejonių dėl projekto kilo paveldosaugininkams teigė V. Karčiauskas.

Jis pripažino, jog departamentas paprastai nevertina naujos statybos projektų.

„Kultūros paveldo departamentas neturi jokio įgaliojimo spręsti už naują architektūrą. Naujoji architektūra nėra mūsų institucijos kompetencija. Rekomendacijas ir pasiūlymus turi teikti miesto vyriausiasis architektas. Šiuo atveju jis pritarė tokiems sprendiniams. Ir mes neturime argumentų ką nors kitaip daryti, išskyrus vieną, kad būtų paviešinta ir sulaukta visuomenės nuomonės, nes mums net nekyla abejonių, kad visuomenė, pamačiusi sprendinius, suabejos jų kokybe“, – sakė V. Karčiauskas.

Kaip nurodoma pranešime, „departamentas nusprendė inicijuoti konsultacijas su visuomene ir jo paraginta savivaldybė pradeda projektinių pasiūlymų viešinimo ir svarstymo procedūrą“.

Plėtrą buvusioje ligoninės teritorijoje planuojančio fondo atstovų teigimu, biurų, viešbučio ir konferencijų centro statybas planuojama pradėti pirmąjį šių metų pusmetį, o baigti per dvejus metus. Tačiau daugiau projekto detalių neatskleidžiama.

Projekto architektas bendrovės „Archinova“ vadovas Antanas Gvildys teigė, jog planuojamas kompleksas dydžiu ir aukščiu bus panašus į aplinkinius pastatus.

„Siekiant darnaus įsiliejimo į jau suformuotą Naujamiesčio užstatymą, palei Tumo Vaižganto gatvę, formuojamas perimetrinis užstatymas, būdingas šalia esantiems pastatams: mokslininkų namams, Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčiai. Šį perimetrinį užstatymą formuoja viešbutis su konferencijų centras, savo masteliu ir aukščiu panašus į aplinkinius pastatus. Jis žemėja pietų kryptimi, atverdamas bažnyčios ir vienuolyno ansamblį“, - atsiųstame komentare teigė jis.

A. Gvildžio teigimu, planuojant kompleksą buvo siekiama neužgožti vienuolyno ir bažnyčios ansamblio.

„Jis atveriamas ir nuo Lukiškių aikštės, nuo J. Tumo-Vaižganto bei Lukiškių gatvių trasų, nuo Pamėnkalnio apžvalgos aikštelės. Ieškant geriausių taškų, nuo kurių apžvelgiama bažnyčia, vadovautasi Naujamiesčio apsaugos reglamento nustatytais apžvalgos taškais. Palei A. Goštauto ir Vasario 16-iosios gatves numatyta užstatyti tarpus tarp pastatų ir suteikti bendrą architektūrinę kompoziciją kompleksui. Fasadui naudojamos natūralaus akmens plokštės kontrasto principu, taip labiau pabrėžiant saugomų pastatų vertingąsias savybes. Jungtis-atriumas tarp pastatų numatyta skaidri, kad kuo daugiau prasišviestų bažnyčia“, – komentare teigė jis.

Taip pat šią savaitę Vilniaus regioninė architektūros taryba turėtų spręsti, ar vertinti buvusios ligoninės teritorijoje planuojamą projektą.

Kaip BNS Plius sakė Lietuvos architektų rūmų atstovė Miglė Angelou, taryba gavo Lietuvos dailės istorikų draugijos prašymą ir spręs, ar vertinti projektą.

Kokių pretenzijų projektui turi draugija, neaišku – su jos pirmininke Alge Andriulyte kol kas susisiekti nepavyko. Šios informacijos draugija neskelbia nei savo tinklalapyje, nei socialiniuose tinkluose.

Lietuvos architektų rūmų suformuotos architektūros tarybos teikia išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo srityse.

Praėjusiais metais skelbta, jog 1,22 ha ploto sklype sostinės Vasario 16-osios g. 1 planuojama pastatyti viešbutį, administracinius pastatus bei rekonstruoti buvusios ligoninės statinius. Iš viso teritorijoje pastatų plotas turėtų siekti apie 7 tūkst. kvadratinių metrų.

Šiuo metu teritorijoje stovi šeši statiniai, iš kurių keturi, sudarantys ligoninės korpusus, yra įregistruoti Kultūros paveldo vertybių registre.