Ruošiasi permainoms

Akcinė bendrovė „DFDS Seaways“ po kelių mėnesių vieną savo keltų linijų tarp Lietuvos ir Švedijos ketina perkelti į Centrinį Klaipėdos terminalą.

Todėl jau dabar svarstoma, kaip užtikrinti, kad šios permainos nesąlygotų automobilių spūsčių ar kitokių panašių problemų miesto gatvėse.

Laukiančias permainas ir pasirengimą joms antradienį aptarė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, bendrovės „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas ir bendrovės „Centrinis Klaipėdos terminalas“ generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Situacija keisis

„Mes labai rimtai ir atsakingai vertiname situaciją, kuri yra šiuo metu, kai į Centrinį terminalą kol kas atplaukia tik linija iš Kylio. Vasaros pradžioje, kai bus perkelta ir linija, jungianti Klaipėdą su Švedija, situacija truputį natūraliai keisis“, – neabejojo miesto vadovas.

V.Grubliausko teigimu, šiuo metu, kai linijos iš Kylio keltai švartuojasi Centriniame Klaipėdos terminale, situacija nėra dramatiška ir nekelia nesuvaldomų transporto srautų pasiskirstymo, tačiau miesto vadovas neabejojo, kad visos suinteresuotos šalys privalo padaryti viską, jog vėliau netektų ūmios situacijos bandyti spręsti žaibiškai.

Susitikimo metu pasikeista keltų atvykimo ir išvykimo tvarkaraščiais, aptartas ir atvykstančių bei išvykstančių transporto priemonių srautų įsiliejimo į miesto gatves klausimas.

Transporto koridoriaus svarba

Perkėlus „švediškąją“ liniją, transporto srautai neturėtų sutapti su miesto piko valandomis, tačiau akcentuota būtinybė reguliuoti automobilių srautą, išvažiuojantį iš terminalo ir įsiliejantį į miesto transporto srautą.

„Bendru balsu mes konstatavome ir kitą dalyką – tai neišvengiamai dar kartą liudija svarbą vadinamojo 9B transporto koridoriaus“, – akcentavo V.Grubliauskas.

Meras pridūrė, kad minėto transporto koridoriaus, nuo Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankirtos iki pat Jakų, svarba auga kasdien, o Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankirta turi būti įgyvendinama kuo greičiau.

Dramatiškos įtakos neturės

J.Nazarovas taip pat teigė, jog į terminalą planuojama perkelti keltų linija neturės dramatiškos įtakos transporto srautams, mat aplenks piko laiką.

„Vokiškoji“ bendrovės keltų linija šiuo metu jau yra perkelta į Centrinį Klaipėdos terminalą.

J.Nazarovas pabrėžė, kad Baltijos prospektas ilgainiui turėtų būti sutvarkytas taip, kad miestui keltų kuo mažiau problemų.

Skaičiuojama, kad per parą kai abi keltų linijos veiks Centriniame Klaipėdos terminale Baltijos prospektu prariedės apie 600 sunkiojo transporto priemonių. Šiuo metu, kai terminale veikia viena linija – važiuoja apie 380 automobilių.

Svarbus terminalo vaidmuo

Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas tvirtino, kad verslas supranta jam tenkančią atsakomybę prieš miestą ir jo gyventojus, o automobilių srautų valdymas yra būtinas nuo pat terminalo.

„Terminalas turės savo infrastruktūra sugerti srautus, kad jie kuo mažiau laiko praleistų miesto gatvėse ir keltų nepatogumų. Šiek tiek namų darbų privalėsime padaryti, tam bus paskirti atsakingi žmonės ir priimami sprendimai“, – patikino K.Grigalauskas.

Anot K.Grigalausko, pervedus visas keltų linijas, kurios šiuo metu yra iš Klaipėdos, terminalas bus beveik visiškai užpildytas.

Su Karlshamno keltų linijos permetimu į Klaipėdos centrinį terminalą prasidėjo prieš 29 metus pastatytos Jūrų perkėlos kaip keltų terminalo saulėlydis.            

Pagaliau įdarbintos investicijos

„DFDS Seaways“ aptarnaujamos jūrų keltų linijos Klaipėda - Karlshamnas perkėlimas į Klaipėdos centrinį terminalą sulaukė nedviprasmiškos reakcijos. Už maždaug 250 mln. litų (apie 72,5 mln. eurų) pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas, tačiau daugiau krovinių į Klaipėdos uostą nepritraukta. Kol kas tiesiog pasidalinta srautais.

Netgi Klaipėdos centrinį terminalą aptarnaujantys krovos operatoriai yra tie patys – atvykstantys iš Jūrų perkėlos, nes šį terminalą operuoja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tikino, jog yra gerai tai, kad sukurta infrastruktūra pagaliau pradėjo dirbti.

„Situacija verslui yra nepaprasta dėl geopolitinių aspektų regione. Atsiliepė ir įvesti kuro kokybės reikalavimai. Norėtųsi, kad jūrų keltų keleivių ir krovinių srautai Klaipėdos uoste augtų. Jūrų keltų rinka yra svyruojanti ir ne pati blogiausia. Smagu yra tai, kad modernus terminalas atsirado miesto centre. Keleiviams bus patogu iš jo išvažiuoti į Klaipėdos - Vilniaus automagistralę“, - dėstė A.Vaitkus.

Patogaus išvažiavimo dar teks palaukti. Minijos ir Baltijos prospekto sankryžą ketinama baigti rekonstruoti maždaug rugsėjį. Kol kas bus kiek painesnis išvažiavimas iš šio terminalo.

Koks Jūrų perkėlos likimas?

Bene pirmą kartą A.Vaitkus prabilo apie tai, kad visos keltų linijos anksčiau ar vėliau turėtų persikelti iš Jūrų perkėlos į Klaipėdos centrinį terminalą. Jo nuomone, pietinėje uosto dalyje Smeltės pusiasalyje esantis 46 ha Jūrų perkėlos terminalas turėtų būti panaudotas žymiai efektyviau.

Tai, kad anksčiau ar vėliau keltus aptarnaujantis terminalas iš Jūrų perkėlos bus perkeltas į centrinį terminalą jau galima buvo numanyti po to, kai šalia Kiaulės Nugaros buvo pradėtas statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Dujų krovos ir keleivinių laivų kaimynystė tikrai nebūtų pageidaujama.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vadovas Audrius Pauža teigė, kad šiuo metu atliekama studija, kaip ateityje bus panaudota Jūrų  perkėlos teritorija. Manoma, kad jos pertvarkymas truks nuo 5 iki 7 metų. 

„DFDS Seaways“ Klaipėdos padalinio vadovas Jonas Nazarovas norėtų, kad kuo greičiau į naująjį terminalą iš Jūrų perkėlos būtų perkeltos visos linijos. Jis tikisi, kad tai pavyks padaryti per vienerių metų laikotarpį. Kol kas perkelti kitas linijas trukdytų ne iki galo užbaigtas išvažiavimas iš Klaipėdos centrinio terminalo.

Problemiškas yra visas Baltijos prospektas ypač ties žiedinėmis sankryžomis su Taikos prospektu ir Šilutės plentu. Prieš perkeliant kitas linijas iš Jūrų perkėlos į Klaipėdos centrinį terminalą dar reikės padaryti nemažai darbų, kad prestižiniu turintis tapti išvažiavimas į automagistralę netaptų keltų klientų keiksnojimo objektu.

Apkrovimas vyks palaipsniui

Oficialiai Klaipėdos centrinis terminalas jau veikia 11 mėnesių. Aptarnauta per 120 įvairių tipų laivų, tarp jų ir kruizinių. Per tą laiką jis buvo panaudojamas labai maža iki 10 proc. apimtimi. Perkėlus keltų liniją Klaipėda-Karlshamnas terminalo panaudojimas šoktelės iki 35 proc. Anot Klaipėdos centrinio terminalo bendrovės vadovo Benedikto Petrausko, normalu, kai terminalas apkraunamas palaipsniui.

Perkėlus likusias linijas iš Jūrų perkėlos jo apkrovimas išaugtų iki 60-70 proc. Tai reiškia, kad dar liktų rezervas pritraukti naujas linijas. B.Petrauskas pripažino, kad terminalas gali galimybę kokybiškai ir greičiau aptarnauti srautus, turi rezervą ir galimybę plėstis.

„DFDS Seaways“ dar neatsisakė idėjos vėl atidaryti keltų laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Travemiundės, bet jos likimas priklausys nuo pokyčių Rusijos rinkoje.

Apie kokias nors kitas konkrečias linijas kalbėti dar anksti. Kaip pastebėjo „DFDS Seaways“ atstovas J.Nazarovas, kad ir kaip norėtume naujų linijų į Angliją ar Airiją, jas atidaryti nerealu - tokiais atstumais niekas neplaukios.

„Baltijos jūroje yra labai daug linijų, bet kad jos norėtų atplaukti taip nėra. Kai pastatai specializuotą terminalą gaunasi nauda ir ekonominis afektas. Sulaukiame daug lankytojų iš Švedijos, Vokietijos, kurie nori pamatyti, kaip funkcionuoja naujas terminalas“, - pastebėjo B.Petrauskas.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas bendrovės „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas. Iki tol pirmininkas būdavo renkamas trejų metų kadencijai.

J.Nazarovas pakeitė iki tol nuo asociacijos įkūrimo pradžios 1999 metais jai vadovavusį Vytautą Lygnugarį.

Sumažėjo ir šios asociacijos valdybos narių. Vietoje penkių narių išrinkti trys - J.Nazarovas, Vytautas Lygnugaris (bendrovė „Limarko“) ir Audronis Lubys (bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“). Tai susieta su blogėjančiais pokyčiais laivybos rinkoje.

Asociacija vienija 7 kompanijas, kurios valdo apie 30 jūrinių laivų. Asociacijos bendrovėms šiuo metu ne patys geriausi laikai. Dėl nepalankių pokyčių rinkoje, imtų kreditų laivams atnaujinti dalis bendrovių laikosi sunkiai. Vienai iš asociacijos narių – bendrovei "Baltijos grupė" paskelbtas bankrotas. 

Asociacijos veiklos prioritetai – patrauklios laivybos verslo aplinkos kūrimas, prisitaikymas prie griežtėjančių gamtosauginių reikalavimų.