Apie tai praėjusį trečiadienį vietos bendruomenę informavo UAB „Margasmiltė“ generalinis direktorius Valdas Sabaliauskas.

Nepanaudotas žemės turtas

Geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas tvirtino, kad anhidritas yra didžiausias kol kas nepanaudotas Lietuvos žemės gelmių turtas. Į pietvakarius nuo Garliavos esančiame Pagirių kaime yra išžvalgytas didelis šio mineralo telkinys. Maždaug 300 metrų gylyje čia slūgso daugiau kaip 235 mln. tonų šio vertingo mineralo.

„Margasmiltė“ Pagiriuose yra įsigijusi 6,4 ha sklypą, kuriame ketina įrengti požeminę kasyklą.

V. Sabaliauskas sakė, kad anhidritą planuojama pjaustyti blokais, kita dalis bus skaldoma. Procesas vyks po žeme, be sprogdinimų. Specialūs atitvarai izoliuos aplinką nuo projekto teritorijoje galimo triukšmo.

Anhidrito blokus planuojama gabenti sunkvežimiais, todėl šalia geležinkelio sankasos numatyta įrengti kelią.

„Margasmiltė“ turi anhidrito gavybos licenciją ir yra atlikusi visus reikiamus formalumus, tarp jų ir poveikio aplinkai vertinimą. Kalnakasyba taps nauja šalies ūkio šaka, todėl projektas pretenduoja gauti valstybinės reikšmės statusą.

Sklaidė gyventojų dvejones

Pirmoji požeminė kasykla Lietuvoje yra neįprastas reiškinys, todėl Pagirių kaimo gyventojams iškilo įvairių klausimų, kuriuos bendruomenės atstovai pateikė verslininkams.

Vieną viešojoje erdvėje sklandančių gandų, neva Pagirių kasykloje bus laidojamos radioaktyvios atliekos, ir „Margasmiltės“, ir Ūkio ministerijos atstovai kategoriškai paneigė – tai draudžia daryti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai.

V. Sabaliauskas sakė, kad baigus eksploatuoti kasyklą, o tai galėtų įvykti maždaug po 200 metų, atsiradusias ertmes būtų galima panaudoti grūdų talpykloms, rekreacijai, turizmui ir kitoms reikmėms.

Kiti opūs klausimai: ar nebus užteršti požeminiai vandenys, ar neišseks gyventojų šuliniai? Geologas Ginutis Juozapavičius patikino, kad vykdant projektą bus naudojamos pasaulyje pažangiausios kasimo technologijos, kurios įgalina pasiekti giliausius klodus, nedarant jiems jokios įtakos. „Anhidritas yra ekologiška, visiškai saugi medžiaga“, - tvirtino geologas.

Dėl labai didelio išteklių kiekio anhidritą planuojama kasti kameromis, paliekant pakankamo storio juostines likmenas, kolonas, skliautus ir padą, todėl ertmės bus stabilios.

V. Sabaliauskas pasakojo, kad įmonėje bus sukurta 120 naujų darbo vietų. Paskaičiuota, kad Pagirių kasykla galėtų paskatinti dar 650-700 netiesioginių darbo vietų kūrimą.

Ragino elgtis atsakingai

Susitikime dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad Lietuvoje atsiras nauja pramonės šaka, bus kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai. Kartu jis akcentavo, kad projektą vystantys verslininkai privalo būti socialiai atsakingi. „Svarbu atsigręžti į čia gyvenančius žmones, kurie turi jaustis saugūs, ir mes visada būsime jų pusėje“,- pabrėžė meras.

V. Makūno nuomone, abipusį pasitikėjimą padidintų nuolatinis bendruomenės informavimas apie planuojamus darbus ir verslininkų indėlis į kaimynystėje gyvenančių žmonių gerovę. Meras pasiūlė „Margasmiltės“ vadovams parodyti gerą valią ir kartu su savivaldybe išasfaltuoti į Pagirių kaimą vedančią Gimtinės gatvę.

Išskirtinės kokybės mineralas

Anhidritas (dar vadinamas angelitu) yra sulfatų klasės mineralas. Uoliena tanki, nelaidi skysčiams ir dujoms, atspari šilumos ir šalčio ciklams, lengvai pjaunama ir poliruojama.

Ekspertai tvirtina, kad Pagirių anhidritas yra geriausios kokybės Europoje, 97-98 proc. grynumo ir ypač retai pasitaikančios melsvos spalvos. Kaimyninėje Lenkijoje išgaunamas anhidritas yra kur kas prastesnis, todėl lietuviškasis marmuras, analitikų teigimu, būtų konkurencingas rinkoje.

Anhidritas naudojamas gipso dirbinių pramonei, sulfatinėms trąšoms, anhidritiniam cementui, sieros rūgščiai gaminti, o geresnės kokybės, koks yra Pagiriuose, – apdailai, baldams, skulptūroms, suvenyrams ir net papuošalams. Plonasienės peršviečiamos anhidrito plokštės panaudotos Šv. Petro bazilikos Romoje vitražuose.

Didžiausia sulfatinių trąšų gamintoja Lietuvoje „Achema“ kasmet iš Vokietijos ir Ispanijos įsiveža apie 70 tūkst. t. mažesnio grynumo anhidrito. Šio mineralo reikia ir „Akmenės cemento“ gamyklai, kuri žaliavą gabena iš Baltarusijos. Didelę dalį iškasenų „Margasmiltės“ vadovai planuoja parduoti užsienyje.

Iš Šiaurės Korėjos atsklidusios pirmosios seisminės bangos Baltijos jūros regioną pasiekė maždaug per 10 minučių.

Kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Jonas Satkūnas, šio seisminio įvykio stiprumas ir nedidelis hipocentro gylis, palyginti su kitais Kinijos-Šiaurės Korėjos regiono seisminiais įvykiais ir geologine-tektonine sandara, leidžia manyti, kad tai buvo žmogaus sukeltas galingas sprogimas.

Tai patvirtino ir pati Šiaurės Korėja. Ši valstybė branduolinius sprogdinimus atlieka nebe pirmą kartą, bet šiandieninis – galingiausias. 2006 m. atlikto sprogdinimo stiprumas buvo 3,9, 2009 m. – 4,6, 2013 m. – 5, š. m. sausio 6 d. – 5,1 balo pagal Richterio skalę. Šiandieninis sprogdinimas įvertintas 5,3 balo.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) įgyvendino 2012 m. pradėtą molingų uolienų tyrimo projektą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad šalies molio klodai gali būti panaudojami giluminiams statiniams – požeminėms talpykloms, netgi radioaktyvių medžiagų atliekų saugykloms įrengti.

LGT direktorius Jonas Satkūnas pažymi, kad molis – ne tik statybinė medžiaga. Natūralūs geologiniai molio sluoksniai pasižymi hermetiškumu. Tai vandensparos, per jas praktiškai neprasisunkia požeminis vanduo, jose „užgęsta“ tektoniniai lūžiai. Norint sužinoti, ar mūsų šalyje glūdintys molio klodai tinkami giluminiams statiniams – būtini išsamūs tyrimai, kurių dalis atlikta įgyvendinant projektą.

Geologai sudarė tirtinų savybių, procesų ir įvykių sąrašą giliųjų kasinių įrengimui molingose formacijose, įvertino molingų uolienų fizines, mechanines ir izoliacines savybes, atliko visų nagrinėtų molingų uolienų laboratorinius tyrimus, gavo suardytos sandaros bandinių mikrostruktūros vaizdus šiuolaikine įranga ir standartizuotais metodais. Atlikti molingų formacijų tyrimai rodo, kokie klodai galėtų būti tinkamiausi požeminėms talpykloms įrengti. Pavyzdžiui, jei uolienos kietos, mažai plastiškos – tikėtina, kad radionuklidai „nemigruos“ į požeminius vandenis ir jų neužterš.

Įgyvendinus projektą taip pat parengtas Molingų uolienų katalogas, kuriame savybės, procesai ir reiškiniai sugrupuoti pagal svarbą požeminiams rezervuarams įrengti. Surinkti duomenys gali būti naudojami molingų uolienų tyrimams planuoti.

Šiuo metu Lietuvoje ištirta tik nedidelė dalis molingų uolienų klodų, kuriuose galima būtų įrengti saugius giluminius statinius. Geriausiai ištirti apatinio triaso moliai, esantys 300 m gylyje.

Naujos naftos paieškos rudenį bus pradėtos Kudirkos-Kybartų licenciniame plote, kuriame jau prieš 30 metų buvo aptikta jos telkinių. Žvalgybos darbų planus praėjusią savaitę Vilkaviškio ir Šakių savivaldybėse, kurių teritorijose yra šis plotas, pristatė UAB „Diseta“. Ji yra laimėjusi Aplinkos ministerijos skelbtą angliavandenilių naudojimo šiame plote konkursą.

„Kadangi Lietuvoje naftos kasmet išgaunama vis mažiau, tenka ieškoti naujų naftingų struktūrų, taikyti šiuolaikiškus jos žvalgybos ir gavybos būdus“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas.

Kybartų naftos telkinys Vilkaviškio rajone – seniausias (1960 m.) Lietuvoje aptiktas telkinys. Jame, prieš kelis dešimtmečius atliktos žvalgybos duomenimis, gali būti iki 451 tūkst. tonų naftos. Gerokai daugiau turėtų slypėti Kudirkos telkinyje, kuris plyti Vilkaviškio ir Šakių rajonuose, – net 1,47 mln. tonų. Šios prognozės, pasak Jono Satkūno, gali pasikeisti, nes jos sudarytos seniai, naudojantis tuomečiais tyrimo metodais.

UAB „Diseta“ Kudirkos-Kybartų plote ruošiasi atlikti 3D seisminės žvalgybos tyrimus, kad patikslintų du parengtinai išžvalgytus naftos telkinius ir išskirtų naujas galimas naftingas struktūras. Šiuolaikinėmis technologijomis paremti tyrimai vyks nuo šių metų spalio iki kitų metų balandžio. Toks šaltasis metų laikas pasirinktas todėl, kad žemių savininkams būtų sukelta kuo mažiau nepatogumų. Darbus vykdys UAB „Geobaltic“. Prieš atlikdami tyrimus, specialistai savo darbus derins su kiekvienu žemės savininku, kurio žemėje bus atliekami darbai. Iš viso tiriamajame plote yra keletas tūkstančių žemės sklypų. Jeigu tyrimo darbai bus atliekami valstybiniuose miškuose, jie bus derinami su urėdija.

„Disetos“ darbą viso proceso metu prižiūrės LGT, kuri esant reikalui gali stabdyti tyrimus atliekančių įmonių žvalgybos ir gavybos licencijos galiojimą. LGT direktorius tikisi, kad to neprireiks, nes per 25 metus, kai nepriklausomoje Lietuvoje išgaunama nafta, nebuvo užfiksuota nei vieno aplinkosauginio pažeidimo.

Išsklaidytųjų angliavandenilių Kudirkos–Kybartų plote nebus ieškoma, nes šioje teritorijoje nėra skalūnų sluoksnių.

Lietuvai tikrai negresia vandens stygius, užtikrina Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas. Tiesa, kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms anksčiau ar vėliau teks išsigręžti artezinius gręžinius.

Pasak J. Satkūno, mūsų šaliai niekada nereikės imtis tokių priemonių, kaip JAV – šią savaitę į vandens rezervuarus prie Los Andželo išpilta 96 mln. juodų plastikinių rutuliukų, kad vanduo neišgaruotų.

„Lietuvos situacija yra išskirtinė, nes centralizuotam vandens tiekimui naudojame tik požeminį vandenį. Mes nenaudojame jokio paviršinio vandens, todėl mums nereikia saugoti jokių paviršinių vandens telkinių ar talpyklų, ką daryti privalo šalys, neturinčios pakankamai požeminio vandens išteklių.

Taigi Lietuva turi didžiulę privilegiją, didžiulį turtą – gerai apsaugotą, žemės gelmėse slūgsantį vandenį, kuriam negresia nei tarša iš atmosferos, nei kokie nors mikrobiniai pernešimai, nei sausra“, – sako J. Satkūnas.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius atkreipia dėmesį, kad požeminį vandenį sudaro gruntinis vanduo, kurį semiame iš šulinių, ir giliau esantis artezinis vanduo, kurį naudojame centralizuotam vandens tiekimui.

Gruntinis vanduo labai jautriai reaguoja į kritulių pasikeitimus ir temperatūrą. Nuo balandžio mėnesio Lietuvoje jo lygis yra stipriai nukritęs. J. Satkūnas pripažįsta, kad ateityje – anksčiau ar vėliau – kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms teks išsigręžti artezinius gręžinius. Tačiau artezinio vandens esą tikrai nepritrūksime.

Lietuvoje rimtai svarstoma pradėti gintaro gavybą Kuršių mariose ties Juodkrante. Paraiškas telkiniui žvalgyti pateikusios 6 bendrovės. Nuosavo gintaro vietinių perdirbėjų ir gamintojų poreikiui, skaičiuojama, pakaktų dešimtmečiui. Tačiau kol kas žaliavos susirandama Lenkijoje ir Ukrainoje, tai – atsvara sudėtingam gintaro pirkimui iš Kaliningrado.

Ne tokiai, kuri labiau skirta smalsumui patenkinti, o kur kas gausesnei gamybai iš gintaro prieš metus–pusantrų pristigo žaliavos. Dėl įvairių peripetijų Lietuvos gamintojams tapo neįmanoma gintaro tiesiogiai gauti iš Kaliningrado kombinato. Įmonės ėmė galvoti apie žaliavos gavybą Lietuvoje. Geologų 1995 metų duomenys rodo, kad tai – ne utopija.

„82 ha ties Juodkrante Kuršių marių ekvatorijoje talpina apie 112 [tonų]. Tas kiekis tikrai nėra labai didelis, bet dar šalia esančiuose dar kituose prognoziniuose plotuose, kurie mažiau ištirti, tai dar apie 220–230 tonų gintaro“, – sako Geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Nors žaliavos klodai nėra dideli, jos pakaktų, skaičiuojama, bent 10 metų. Bet metinė kvota neturėtų viršyti 20–30 tonų, kad neliktų galimybės perparduoti. Rimto gintaro telkinių žvalgybos ir gavybos konkurso tikimasi šiemet. Juo itin susidomėjusios 6 vietos įmonės. Tačiau Aplinkos ministerijai teks paplušėti, nes reikės suderinti aplinkosaugininkų, archeologų, žvejų interesus. O koks bus tas lietuviškas gintaras – kol kas spėliojama.

„Priklauso nuo to, kokia frakcija. Vis tiek gintaras skirstosi į didesnį, mažesnį. Jeigu jis tinkamas darbui, tai užtektų, manau, ilgam. Jeigu smulkesnis – bevertis“, – teigia A. Jasaičio IĮ „Napoleonas“ vadybininkas Nerijus Činga.

Dabar žaliavos lietuviai atsiveža iš Lenkijos, kur gintaro gavybai išduotos 26 licencijos, taip pat iš Ukrainos. Bet iš pastarosios dėl chaoso šalyje užsitikrinti nuolatinį tiekimą esą sudėtinga. Tad gamyba daugiausiai tebevyksta iš rusiško gintaro, kurį, kaip atliekamą, parduoda Kaliningrado įmonės.

„Rusiškas Baltijos gintaras yra didžiausias kiekis, kokį mes apdirbame. Antroje vietoje – Ukrainos gintaras, kuris dabar atkeliauja pas mus, trečioje – Lenkijoje kasamas gintaras“, – tvirtina UAB „Amber Trip“ direktorius Giedrius Guntorius.

Geros žaliavos kaina per 6 metus, anot perdirbėjų, pakilo 10 kartų ir, nors dabar jau maždaug trečdaliu pasmukusi, tebėra aukšta – apie 2,5 tūkst. eurų už kilogramą.

„Kainos aukštokos. Išgavimas Kaliningrade yra sumažėjęs labai stipriai, o kaina yra pakilusi“, – teigia vienas iš Amatų kiemelio šeimininkų Žilvinas Marčius.

Bet šiomis dienomis konkuruojama ne tik dėl žaliavos. Vilniuje gamintojai rodo, ką apskritai gali iš gintaro pagaminti. Taip pat čia – didžiausias iš Baltijos jūros dugno ištraukas gintaro grynuolis – Perkūno akmuo. Svoris – beveik 4 kilogramai.

Dirbiniai iš Baltijos jūros regiono gintaro, anot pardavėjų, yra paklausiausi. O keliauja jie į Kiniją, Ameriką, Kuveitą, Prancūziją, Vokietiją ir dar daug kur. Kai kurios, antai kaip ši, eksportuoja 90 proc. savų dirbinių.

Šiemet Lietuvos geologijos tarnyba šalyje užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, vadinamąsias smegduobes, pranešė Aplinkos ministerija.

Pasak tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, ypač nerimo sukėlė nauja karstinė įgriuva Vilkų miške Panevėžio rajone. Ją aptiko medžiotojas, ieškodamas savo šunų, kurie įkrito į šią vandens sklidiną 6 metrų skersmens ir 5,4 metro gylio duobę. Netoli jos aptiktos ir kelios daug senesnės smegduobės.

Tai rodo, kad tokių karstinių reiškinių čia gali būti ir daugiau. Todėl Geologijos tarnybos specialistai dabar tikslina šio karstinio rajono ribas.

Smegduobių itin gausu Biržų rajone. Drąseikių apylinkėse nauja 5,3 metrų skersmens ir apie 3 metrų gylio smegduobė susidarė vietoj užregistruotų senų nedidelių įgriuvų. Pernai Kirkilų kaime karstinių įgriuvų plotas padidėjo, nes čia prasmego kai kurie ežerėlių krantai. Viena tokių įgriuvų – 12 metrų ilgio – susidarė Kirkilų (Ilgojo) ežero rytinio pakraščio krante.

Pasak geologų, labai atidžiai reikia stebėti Šlepščių ir Rimgailių kelią, kurio važiuojamoji dalis jau dabar pastebimai įlinkusi ties autobusų stotele tarp Šlepščių ir Ežerėlių kaimų. Tai beveik 8 metrų ilgio, 4 metrų pločio, apie 30 centimetrų gylio įslūga, vietoj kurios bet kada gali susiformuoti nauja karstinė įgriuva.

Septyniolika naujų įgriuvų susidarė pernai.

Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, pernai tai nutiko jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį.

Speciali komisija antradienį ir vėl nepatvirtino naujo skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso Tauragės-Šilutės plote sąlygų. Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, dabar komisija laukia atsakymų iš Finansų ministerijos.

"Einame prie baigimo. Dar liko keletas detalių, kurias reikia patikrinti, nes mes esame paprašę Finansų ministerijos iki sausio 28 dienos paaiškinimo dėl banko kreditingumo reitingų, nes yra nemaža įmoka ir nemažos investicijos, todėl turi būti atitinkama garantija", - žurnalistams po angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisijos posėdžio antradienį sakė D.Matonienė.

Anot jos, gavusi ministerijos paaiškinimą, komisija turėtų galutinai patvirtinti konkurso sąlygas, tačiau viceministrė negalėjo tiksliai pasakyti, kada.

"Tai yra nemaža investicija - reikalaujamos minimalios investicijos ir įmoka, tai labai svarbu, kad laiduojanti finansinė institucija tai darytų patikimai. Finansų ministerijos bus išaiškinimas, ar mes esame gerai suformavę parametrus konkurso sąlygose", - BNS teigė viceministrė.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas žurnalistams po komisijos posėdžio sakė, jog tarnyba konkurso sąlygoms pritaria.

2012 metais skelbtame tarptautinime skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Šilutės-Tauragės plote konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - JAV energetikos milžinė bendrovė "Chevron", tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje, o pernai liepą uždarė savo biurą Vilniuje bei pardavė turėtas 50 proc. naftos bendrovės "LL investicijos" akcijas.

Minimali garantinė įmokatada siekė 1,2 mln. litų, o "Chevron" pasiūlė sumokėti apie 150 mln. litų.

Skalūnųžvalgybai Lietuvoje itin priešinosi Tauragės rajono Žygaičių bendruomenė, kuri baiminosi, kad tam naudojami metodai kenks aplinkai. Stabdyti pirmąjį skalūnų konkursą siūlė kai kurie politikai, kurių iniciatyva buvo priimtos jų gavybą griežtinančios įstatymų pataisos.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.