Už rezoliuciją vėlų trečiadienio vakarą balsavo 120 šalių, aštuonios buvo prieš, susilaikė 45 valstybės.

Nuo Izraelio kariškių ugnies per protestus netoli sienos su Gaza per pastaruosius mėnesius žuvo mažiausiai 129 palestiniečiai.

Arabų šalių parengtoje rezoliucijoje smerkiamas perdėtas ir neproporcingas Izraelio jėgos vartojimas prieš palestiniečių civilius ir raginama imtis priemonių apsaugoti palestiniečius Gazoje ir okupuotame Vakarų krante.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad dokumentas yra nesubalansuotas, nes jame neatsispindi Gazos ruožą valdančio islamistų judėjimo „Hamas“ atsakomybė.

„Civilių aukos yra nepriimtinos ir ragindami Izraelį nenaudoti perteklinės jėgos, suprantame, kad Izraelis turi teisę savigynai“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Linkevičius.

„Vertindami veiksmus, turime tam tikrą atsakomybę priskirti „Hamas“ ir kitoms teroristinėms grupuotėms, nes jos naudoja moteris ir vaikus kaip skydus, vykdydami provokacijas“, – pridūrė ministras.

„Ši rezoliucija yra nesubalansuota ir neprisidės prie stabilumo. Nevertindami provokacinių veiksmų iš „Hamas“ darome klaidą ir negalime pritarti tokiai rezoliucijai“, – sakė L. Linkevičius.

L. Linkevičius sakė šią poziciją balsavimo išvakarėse aptaręs per pokalbį telefonu su Turkijos užsienio reikalų ministru.

Jungtinės Valstijos dokumentą pavadino vienašališku, o Izraelio ambasadorius pareiškė, kad taip norima atimti jo šalies teisę į gynybą.

Generalinės Asamblėjos rezoliucijos nėra įpareigojančios ir turi daugiau simbolinę reikšmę.

ES šalių pozicijos tradiciškai išsiskyrė – 12 balsavo už, 16 susilaikė.

Be Lietuvos, balsavime susilaikė Austrija, Bulgarija, Čekija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Kipras, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Vokietija.

Palestiniečius balsavime parėmė Airija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija ir Švedija.

Be Izraelio ir JAV, prieš balsavo tik Australija, Maršalo salos, Mikronezija, Nauru, Saliamono salos ir Togas.

Rezoliuciją palaikančios arabų valstybės kreipėsi į Generalinę Asamblėją, kai Jungtinės Valstijos birželio 1 dieną blokavo jos priėmimą Saugumo Taryboje, pasinaudodamos veto teise.

Abu nesėkmingi balsavimai JT Saugumo Taryboje įvyko tą pačią dieną, kai viena jauna palestinietė buvo Izraelio karių nušauta Gazos Ruože netoli pasienio tvoros. Po šio incidento nuo kovo pabaigos Izraelio nukautų Gazos Ruožo gyventojų skaičius išaugo iki 123.

JAV ambasadorė prie JT Nikki Haley (Niki Heili) pareiškė, jog „dabar visiškai aišku, kad JT beviltiškai šališkos Izraelio atžvilgiu“, ir tvirtino, kad Saugumo Tarybos narės „nori kaltinti Izraelį, bet nelinkusios kaltinti „Hamas“.

Balsavimų baigtis dar labiau pagilino JT aukščiausiosios institucijos vidaus nesutarimus, kaip reaguoti į Gazos Ruože paaštrėjusį smurtą. Keliomis dienomis anksčiau JT ypatingasis koordinatorius Artimiesiems Rytams Nikolajus Mladenovas perspėjo, kad palestiniečių anklavas yra atsidūręs „ant karo slenksčio“.

Dešimt šalių, tarp jų Kinija, Prancūzija ir Rusija, balsavo už rezoliucijos projektą, pateiktą Kuveito arabų valstybių vardu. Keturios narės – Didžioji Britanija, Etiopija, Nyderlandai ir Lenkija – balsuojant susilaikė.

Kuveito pateiktame dokumente buvo raginama imtis priemonių, turinčių garantuoti civilių palestiniečių, gyvenančių Gazos Ruože ir Izraelio okupuotame Vakarų Krante, „saugumą ir apsaugą“. Jame taip pat raginta parengti JT ataskaitą, kuria remiantis būtų galima pasiūlyti „tarptautinį apsaugos mechanizmą“.

N. Haley pareiškė Tarybai, kad šiuo dokumentu „smarkiai netiksliai apibūdinami pastarieji įvykiai Gazoje“, nes jame už smurtą smerkiamas Izraelis.

Atmesta JAV iniciatyva

Per antrą balsavimą Jungtinėms Valstijoms nepavyko užsitikrinti paramos savo pačių iniciatyvai, raginančiai palestiniečių kovotojus nutraukti protestus Gazos Ruože.

Vienuolika šalių susilaikė, o Rusija ir dar dvi valstybės balsavo prieš.

Kad 15 narių turinti Saugumo Taryba, priimtų rezoliuciją, ją turi palaikyti devynios šalys ir nevetuoti nė viena iš penkių nuolatinių narių – Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Rusija arba JAV.

„Ši sesija Tarybai buvo dar viena prarasta galimybė“, – pareiškė Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as (Fransua Delatras). Jis pasmerkė „vis labiau kurtinančią (JT) tylą“ dėl Izraelio ir Palestinos krizės.

Kuveito atstovas Mansouras al Otaibi (Mansuras al Otaibis) savo ruožtu teigė, kad JAV veto „padidins palestiniečių nevilties jausmą“.

Antradienį Gazos Ruože įvyko rimčiausias nuo 2014-ųjų karo smurto protrūkis: iš anklavo raketomis ir minosvaidžių sviediniais buvo apšaudyta Izraelio teritorija, o izraeliečių kariuomenė atsakė į atakas smūgiais 65 „Hamas“ pozicijoms.

Izraelis tris kartus kariavo Gazos Ruože su šiuo islamistų judėjimu, kurį Vašingtonas laiko teroristine organizacija.

Tai buvo antras kartas, kai N. Haley pasitelkė JAV veto teisę ir atmetė JT siūlymus dėl Izraelio ir Palestinos konflikto.

Gruodį N. Haley vetavo rezoliucijos projektą, turėjusį užblokuoti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas perkelti Amerikos ambasadą į Jeruzalę, nors visos kitos 14 Saugumo Tarybos narių iniciatyvai pritarė.

Naujoji praėjusį mėnesį JT priimta rezoliucija uždraudžia beveik 75 proc. perdirbtos naftos produktų tiekimą į Šiaurės Korėją, nustato neperdirbtos naftos tiekimo limitą, taip pat ragina visus užsienyje dirbančius Šiaurės Korėjos piliečius iki 2019 metų pabaigos sugrąžinti į jų šalį.

„Nuo 2017 metų rugpjūčio 5 dienos Lenkija neišduoda darbo leidimų Šiaurės Korėjos piliečiams“, – Lenkijos darbo ministrė Elzbieta Rafalska sakė žurnalistams Varšuvoje.

Per šį laikotarpį „regiono gubernatoriai atšaukė 74 darbo leidimus, tačiau daugiausiai 462 Šiaurės Korėjos piliečiai“ tebėra Lenkijoje, sakė ministrė.

Šiaurės Korėjos piliečiai dažniausiai dirba Lenkijos laivų statyklose.

Tuo metu darbo ministrės pavaduotojas Stanislawas Szwedas (Stanislavas Švedas) pareiškė, kad šiuo metu yra imamasi administracinių priemonių galiojantiems darbo leidimams atšaukti.

„Mes veikiame pagal JT rezoliuciją ir pagal susitarimą su šalimis, kurios palaiko suvaržymus Šiaurės Korėjos darbininkų įdarbinimui“, – sakė S.Szwedas.

Užsienyje, daugiausiai Kinijoje ir Rusijoje, apgailėtinomis sąlygomis dirba dešimtys tūkstančių Šiaurės Korėjos gyventojų.

Japonijos inicijuotos rezoliucijos projekte buvo numatyta, kad Jungtinio tyrimų mechanizmo (JIM) įgaliojimai būtų pratęsti 30 dienų, kad būtų gauta daugiau laiko deryboms dėl palankesnio kompromiso.

Tačiau Rusija pasinaudojo savo veto teise, kad neleistų priimti tos rezoliucijos. Per balsavimą 12 JT Saugumo Tarybos narių pasisakė už ją, Kinija susilaikė, o Bolivija buvo vienintelė šalis, balsavusi prieš tą pasiūlymą.

Tai buvo jau 11 kartas, kai Rusija panaudojo savo veto teisę, kad neleistų JT Saugumo Tarybai imtis veiksmų prieš Maskvos sąjungininkę Siriją.

Po balsavimo JAV ambasadorė Nikki Haley (Niki Heili) Saugumo Tarybai sakė: „Rusija nėra suinteresuota susitarti su likusia taryba, kad išsaugotume JIM.“

„Rusija nepritars jokiam mechanizmui, kuris galėtų atskleisti, kad jos sąjungininkas, Sirijos režimas, panaudojo cheminius ginklus, – pridūrė ji. – Tai yra visiškai aišku ir gėdinga.“

Savo pasiūlymą Japonija pateikė po žlugusio balsavimo ketvirtadienį, kai Rusija vetavo JAV inicijuotą rezoliuciją, kuri būtų leidusi JT ekspertams tęsti savo darbą dar metus.

Atskirai Maskvos pasiūlyta rezoliucija, kuria siekta reformuoti JIM, nesurinko pakankamai balsų, kad būtų priimta – ji sulaukė vos keturių JT Saugumo Tarybos narių palaikymo.

„Manome, kad bet koks JIM įgaliojimų pratęsimas įmanomas tik ištaisius fundamentalius jo darbo trūkumus“, – pareiškė Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia.

Jis apkaltino JIM vadovybę „užsitraukus sau gėdą dėl fiktyvaus tyrimo“ dėl zarino dujų panaudojimo per ataką prieš opozicijos kontroliuotą Chan Šeichūno miestą. Pasak V. Nebenzios, ekspertai „pasirašė po nepagrįstais kaltinimais Sirijos atžvilgiu“.

Švedija siekia išsaugoti JIM

Rusija griežtai kritikavo JIM išvadas, kad Sirijos vyriausybė naudojo chloro dujas mažiausiai per dvi atakas, įvykdytas 2014 ir 2015 metais, ir kad naudojo zariną per šių metų balandžio 4-ąją surengtą ataką iš oro prieš Chan Šeichūno miestą. Per pastarąjį incidentą žuvo apie 100 žmonių, o dar apie 200 sveikata buvo sutrikdyta šios nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Sirija ne kartą tvirtino, kad jokių cheminių ginklų nenaudojo.

JIM taip pat kaltina džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) 2015 metais ir 2016-ųjų rugsėjį panaudojus garstyčių dujas.

Po nepavykusio penktadienio balsavimo JT Saugumo Taryba Švedijos prašymu buvo susirinkusi į posėdį už uždarų durų. Stokholmas šį susitikimą inicijavo siekdamas dar kartą pamėginti išsaugoti JIM.

Švedijos ambasadorius Olofas Skoogas (Olofas Skogas) pareiškė, jog JT Saugumo Tarybos narės privalo „būti įsitikinusios, jog išbandėme visus kelius ir visas pastangas prieš šįvakar pasibaigiant JIM įgaliojimams“.

Ginčas dėl cheminio ginklo panaudojimo tyrimo likimo kilo artėjant naujam JT organizuojamų Sirijos taikos derybų etapui, kuris turėtų prasidėti Ženevoje lapkričio 28 dieną.

JAV pasiūlytame pareiškime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, taip pat reikalauta, kad Šiaurės Korėja „daugiau neatliktų jokių branduolinių bandymų“ ir po sekmadienį Pchenjano surengto nepavykusio raketos bandymo nebeleistų jokių raketų.

Rusija savo ruožtu norėjo kad naujajame pareiškime, kaip ir ankstesniame dokumente, būtų kalbama apie poreikį rasti sprendimą dialogo būdu, nurodė Saugumo Tarybos diplomatai.

„Esame labai nustebinti pasirodžiusių pranešimų, esą Rusijos delegacija neva užblokavo JT Saugumo Tarybos pareiškimo spaudai projektą dėl Pchenjano balandžio 15 dieną atlikto raketos bandymo“, – nurodė rusų diplomatai.

„Mes neblokavome to pareiškimo. Mes reikalautajame naudoti sutartą kalbą“, – sakė Rusijos reikalų patikėtinis Piotras Iljičiovas.

„Mes pasirengę toliau dirbti su juo ir rasti kompromisą, bet staigi jų (svarstymo nutraukimo) maniera ... Nežinau“, – sakė jis žurnalistams.

Praėjusį mėnesį JT Saugumo Taryba griežtai pasmerkė trijų raketų paleidimą ir išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Pchenjano „vis labiau destabilizuojančio elgesio“.

Siūlytame pareiškime Tarybos nariai išreiškė „savo didžiausią susirūpinimą“ dėl Šiaurės Korėjos „itin destabilizuojančio elgesio“ ir dar kartą pagrasino imtis „naujų esminių priemonių“.

Diplomatai, norėję likti nežinomais, buvo nustebę, kad Rusija užblokavo pasmerkimą, kuriam buvo pasiruošusi pritarti net Kinija – artima Pchenjano sąjungininkė.

Nesutarimų su Rusija dėl griežtesnio pareiškimo tono kilo artėjant Saugumo Tarybos ministrų susitikimui dėl Šiaurės Korėjos kitą savaitę – jam pirmininkaus JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas).

Tai buvo aštuntas kartas, kai Rusija pasinaudojo veto teise Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje tam, kad blokuotų tarptautinės bendruomenės veiksmus Damasko atžvilgiu.

St.de Mistura  perspėja apie pavojų

Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura (Stafanas de Mistura) perspėjo, kad trapus taikos procesas atsidūrė „dideliame pavojuje“, bei paragino Jungtines Valstijas, Rusiją ir kitus svarbius veikėjus negailėti pastangų, kad būtų pasiektos realios paliaubos ir derybomis būtų baigtas šešerius metus nesiliaujantis karas.

St.de Mistura trečiadienį sakė JT Saugumo Tarybai esąs pasirengęs naujam Sirijos vyriausybės ir opozicijos derybų ratui gegužę, bet prieš tai reikėtų kai ką atsijoti.

Jis nurodė, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija, pirmininkaujančios Sirijos paramos grupei, kurią sudaro apie 20 valstybių, atstovaujančių abiejų konflikto pusių interesams, „privalo rasti būdą, kaip dirbti kartu, stabilizuoti padėtį ..., ir tuo paremti politinį procesą“.

St.De Mistura sakė, kad Rusija, Iranas ir Turkija, kaip gruodį sutartų, bet nekartą nutrauktų paliaubų garantai, privalo taip pat „pajudėti ir dabar vykdyti (savo įsipareigojimus)“.

„Pasinaudokime dabartine krizės akimirka, nes dabar ir yra krizės akimirka, kaip takoskyra ir galimybe galbūt nauju rimtumo lygiu ieškoti politinio sprendimo“, – ragino jis.

Ragina spręsti diplomatinėmis priemonėmis

Jungtinės Amerikos Valstijos pasirengusios dirbti, kad šešerius metus tebesitęsiantis karas Sirijoje būtų baigtas diplomatinėmis priemonėmis, sakė trečiadienį JAV atstovė Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili).

„Mes esame pasirengę panaudoti visą savo diplomatijos svorį ir išteklius. Mes esame pasirengę padėti užbaigti šį konfliktą“, – sakė ji JT Saugumo Tarybai.

Prieš šį pasiūlymą taip pat balsavo Venesuela, o Angola susilaikė. Kitos 11 Tarybos narių balsavo už rezoliuciją.

Rusija jau šeštą kartą blokavo Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sirijos nuo konflikto pradžios 2011 metų kovą. Kinija taip pasielgė penktąjį kartą.

Maskva, Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) artima sąjungininkė, išreiškė didelių abejonių dėl siūlyto teksto, parengto per kelias savaites trukusias derybas.

Rusija paskutinę minutę mėgino atidėti balsavimą bent iki antradienio, kai amerikiečių ir rusų derybininkai turėtų susitikti Ženevoje.

Vis dėlto projekto pagrindiniai šalininkai – Paryžius, Londonas ir Vašingtonas – nusprendė, kad balsavimas turi įvykti.

Rusija sako, kad per derybas Ženevoje bus aptartas planas, pagal turį visi sukilėlių kovotojai galėtų atsitraukti iš Alepo rytinių rajonų, apsiaustų režimo pajėgų. Tačiau sukilėliai šį planą atmetė.

Abi šalys „yra priartėjusios prie susitarimo dėl esminių elementų“, teigė Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas.

Kita vertus, JAV ambasadorės pavaduotoja Michele Sison (Mišel Sison) tvirtino, kad nėra jokio susitarimo, ir kaltino V.Čiurkiną naudojantis „išgalvotu alibiu“.

„Neleisime Rusijai apgaudinėti Saugumo Tarybos, – pridūrė ji. – Tęsime dvišales derybas (su Rusija), kad būtų sumažintos kančios Alepe, bet mes nepasiekėme proveržio, nes Rusija nori išlaikyti savo karinius laimėjimus.“

„Trapi vilties prošvaistė“

Jeigu rezoliucija būtų buvusi priimta, ji būtų suteikusi „trapią vilties prošvaistę“ ir leidusi „išgelbėti gyvybių“, sakė Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as (Fransua Delatras).

Jis kaltino Rusiją „apsisprendus užimti Alepą, kad ir kokia būtų žmogiškoji kaina“.

Tačiau Kinijos ambasadorius Liu Jieyi (Liu Dzieji) sakė, kad Tarybai „reikėjo tęsti derybas“. Jis taip pat kritikavo „humanitarinių klausimų politizavimą“.

Paryžiuje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) pasmerkė „Rusijos keliamas kliūtis“.

Šis veto neleidžia Saugumo Tarybai „prisiimti įsipareigojimų Sirijos civiliams gyventojams, kenčiantiems nuo Basharo al Assado režimo griaunančios beprotybės, taip pat teroristų grupuočių, pradedant „Daesh“, sakė jis, turėdamas omenyje džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).

„Karinis eskalavimas yra ... aklavietė, tik didinanti gyventojų kančias ir peninti terorizmą“, – pridūrė J.-M.Ayrault.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ irgi pasmerkė šį veto.

„Rusija atrodo nenorinti jokio kišimosi į jos ir Irano bendras karines operacijas Alepe kartu su Sirijos kariuomene, nepaisant kainos civiliams“, – rašoma šios organizacijos direktoriaus prie JT Louis Charbonneau (Lui Šarbono) „Twitter“ žinutėje.

Rezoliucijos projekte buvo reikalaujama, kad „visos Sirijos konflikto šalys nutrauktų ... bet kokias atakas Alepo mieste“.

Be to, šalys raginamos „leisti rūpintis humanitariniais poreikiais“ – tai yra, leisti pagalbos darbuotojams atvykti padėti apsiaustose teritorijose įstrigusiems dešimtims tūkstančių gyventojų.

Rezoliucijos sudarytojai norėjo, kad laikinos paliaubos atvertų kelią sustabdyti kovos veiksmus visoje Sirijoje, nors ši sąlyga nebūtų taikoma karinėms operacijoms prieš „teroristų grupuotes“ – IS arba buvusį „al Qaeda“ padalinį „Fateh al Sham Front“, anksčiau vadintą „al Nusra Front“.

Prancūzijos rezoliucijos projektas buvo pateiktas „akivaizdžiai tikintis mūsų veto, kad būtų paaštrinta padėtis, užsukta antirusiška isterija kontroliuojamose žiniasklaidos priemonėse, apgaudinėjant, iš esmės, savo gyventojus ir savo piliečius“, kalbėjo V.Putinas investuotojų forume „Rusija šaukia“ („Rossija zoviot“).

Jis kaltino Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Jeanas-Marcas Ayrault (Žaną Marką Airo), kad šis nesilaikęs Maskvai duotų pažadų, kai lankėsi Rusijos sostinėje praėjusį ketvirtadienį, ir pasielgęs priešingai – ignoravęs Rusijos siūlymus rezoliucija bei „apkaltinęs Rusiją mirtinomis nuodėmėmis“ dėl Sirijos.

Prancūzija, teikdama JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Sirijos klausimu projektą, vetuotą Maskvos, tarnavo Jungtinių Valstijų interesams, mano V.Putinas, nes būtent JAV panaudojanti šią isteriją savo prezidento rinkimų kampanijoje.

„Aš nežinau, ar tai atitinka Europos šalių interesus, ar neatitinka, bet taip tiesiai aptarnauti savo sąjungininkų išorės politikos, ar gal ir vidaus politikos interesus, šiuo atveju – Jungtinių Valstijų; nežinau, ar toks turi būti rimtos politikos ir rimtų valstybių, pretenduojančių laikytis nepriklausomos išorės politikos ir vadintis didžia valstybe vaidmuo?“ – kalbėjo V.Putinas.

„Aš galbūt nematau, kaip mes galėtume leisti priimti šią rezoliuciją“, – pareiškė Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas, paklaustas, ar jis linkęs panaudoti veto.

Rusija trečiadienį lyg šaltu vandeniu apliejo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, kuriuo siekiama uždrausti per atakas Sirijoje naudoti statines su sprogmenimis, pareikšdama, kad tai keltų grėsmę tarptautinėms taikos deryboms.

Didžioji Britanija, Prancūzija ir Ispanija paruošė dokumentą, smerkiantį sprogstamųjų statinių naudojimą, kuriame grasinama imtis sankcijų prieš Damasko režimą, kuris kaltinamas mėtantis sprogmenimis užpildytas statines ant civilinių objektų.

Paklaustas, ar Rusija palaiko Saugumo Tarybos veiksmus, kurių ji imasi siekdama uždrausti tokias statinių bombas, Rusijos ambasadoriaus pavaduotojas Piotras Iljičiovas pareiškė, kad „ne, ypač šiuo labai delikačiu metu“.

„Mes neturėtume kelti pavojaus pastangoms, kurių dabar imamasi“, – sakė jis žurnalistams.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas turėtų prisidėti prie savo kolegų iš JAV, Saudo Arabijos, Turkijos ir pirmą kartą Irano penktadienį Vienoje rengiamose derybose, kuriose bus kalbama, kaip užbaigti ketverius metus nesibaigiantį karą.

Egiptas, Libanas ir Europos Sąjunga taip pat patvirtino dalyvausiantys penktadienio derybose, kurios rengiamos baigiantis Rusijos oro pajėgų kampanijos Sirijoje pirmam mėnesiui.

Prancūzija tikėjosi artimiausiomis dienomis išplatinti rezoliucijos projektą, nepaisant abejonių, ar veto teisę turinti Saugumo Tarybos narė ir Sirijos sąjungininkė Rusija jam pritars.

Po daugelio mėnesių diskusijų parengtame projekte reikalaujama, kad Sirijos valdžia nedelsiant nutrauktų sprogstamųjų statinių naudojimą. Jame grasinama imtis priemonių prieš tuos, kurie nepaklus šiam reikalavimui.

Šis rezoliucijos projektas remiasi JT Chartijos septintuoju skyriumi, numatančiu jėgos arba sankcijų panaudojimą.

Žmogaus teisių grupės sako, kad režimo naudojamos sprogstamosios statinės nusineša daugiausia gyvybių ketverius metus nesiliaujančiame kare, nuo jų žūsta daugiau civilių gyventojų nei per „Islamo valstybės“ atakas.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) neigia, kad jo pajėgos naudoja šiuos sprogmenis, tačiau Vakarai sako, kad tokios sprogmenimis užpildytos statinės yra mėtomos iš sraigtasparnių, kuriuos turi tik režimas.

Sirijos konfliktas nusinešė daugiau 250 tūkst. žmonių gyvybių, dar beveik 12 mln. žmonių – beveik pusė šalies gyventojų – buvo priversti palikti savo namus.