„Fizinė JT pajėgų intervencija į [Šiaurės Kipro] teritoriją praėjusį penktadienį yra nepriimtina“, – sakė R. T. Erdoganas.

Jis taip pat pavadino taikdarių veiksmus neteisėtais ir nehumaniškais.

Konfrontacija tarp Kipro turkų pajėgų ir JT taikdarių įvyko penktadienį Piloje – etniškai mišriame kaime, esančiame prie JT prižiūrimos žaliosios linijos, skiriančios tarptautiniu mastu pripažintą Kipro Respubliką ir atsiskyrusią tik Turkijos valstybe pripažįstamą darinį šiaurėje.

JT misija rytinėje Viduržemio jūros saloje pranešė, kad jos taikdariai buvo užpulti, kai bandė užkirsti kelią „neleistiniems statybos darbams“ netoli Pilos – vienintelio kaimo, kuriame greta gyvena Kipro graikai ir turkai.

Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje, kurią 1983 metais paskelbė Kipro turkų lyderiai ir kurią pripažįsta tik Turkija, valdžios institucijos JT misijos kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus.

Europos Sąjungai priklausantis Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos, atsakydamos į karinį perversmą, kurį rėmė tuo metu Graikiją valdžiusi chunta, okupavo šiaurinį salos trečdalį.

Naujausias smurto išpuolis prieš taikdarių misiją buvo didžiausias šioje Vidurio Afrikos šalyje per pastaruosius kelerius metus.

JT atstovas Farhanas Haqas (Farhanas Hakas) Niujorke sakė, kad toje stovykloje dauguma taikdarių buvo iš Tanzanijos. Be to, per išpuolį, dėl kurio kaltinama sukilėlių grupuotė, įsikūrusi kaimyninėje Ugandoje, taip pat žuvo mažiausiai penki Kongo kariai.

„Išpuolis buvo didžiulis, pastaraisiais metais tikrai didžiausias“, – sakė F. Haqas.

Taikos palaikymo bazė įsikūrusi maždaug už 45 km nuo Benio miesto, anksčiau ne kartą tapusio Jungtinių demokratinių pajėgų (ADF) sukilėlių grupuotės taikiniu.

Bazėje laikomos taikdarių misijos greitojo reagavimo pajėgos, turinčios retą leidimą rengti puolamąsias operacijas, praneša JT misijos remiamas radijas „Okapi“.

Cituodama kariuomenės šaltinius radijo stotis pranešė, kad susirėmimai truko keturias valandas.

Malyje penktadienį du Jungtinių Tautų taikdariai žuvo ir dar apie 30 buvo sužeisti, kai įtariami islamistai atakavo jų bazę Kigalyje, esančiame neramiuose šalies šiaurės rytuose.

„Mūsų bazę penktadienį paryčiais atakavo teroristai. Atrėmėme juos, bet žuvo du taikdariai, o dar 30 buvo sužeisti“, - naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš JT taikdarių misijos Malyje (MINUSMA).

Vienas misijoje dalyvaujantis gvinėjietis kiek vėliau AFP pranešė, kad du žuvę kariai priklausė jo šalies kontingentui.

Ši ataka surengta praėjus savaitei po to, kai mažiausiai keturi įtariami džihadistai ir vienas Malio karys žuvo per išpuolį prieš JT karinę stovyklą Malio centrinėje dalyje esančiame Tombuktu.

Malį neramumai krečia nuo 2012 metų, kai didelį šalies šiaurinį regioną užgrobė džihadistų grupuotės, susijusios su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“.

Per 2013 metais pradėtą Prancūzijos vadovaujamą intervenciją islamistai buvo beveik visiškai išstumti, bet didelės teritorijos Malio šiaurėje tebėra menkai kontroliuojamos.

MINUSMA savo darbą Malyje pradėjo 2013 metų liepą. 12,6 tūkst. karių kontingentas, sudarytas daugiausiai iš afrikiečių, pakeitė AFISMA karinę misiją, kuri palaikė Prancūzijos intervenciją.

Iš Sirijos atskriejęs minosvaidžio sviedinys pirmadienį sužeidė du Jungtinių Tautų (JT) taikdarius Izraelio okupuotose Golano aukštumose, pranešė Izraelio kariškiai.

Manoma, jog tai buvo atsitiktinai iš pilietinio karo draskomos Sirijos atklydęs sviedinys.

Kariuomenės atstovė informavo, kad taikdariai buvo nuvežti į Izraelio ligoninę, tačiau nepateikė informacijos apie jų būklę ir nenurodė sužeistųjų pilietybės.

Remiantis Izraelio radijos pranešimu, kariai patyrė nesunkius sužeidimus.

Manoma, kad minosvaidžio sviedinys atklydo iš susirėmimo vietos Sirijoje, nurodė atstovė.

JT atskyrimo stebėtojų pajėgos (UNDOF), kurias sudaro maždaug 800 karių iš Fidžio, Indijos, Airijos, Nepalo ir Nyderlandų, savo misiją vykdo nuo 1974 metų. Jos prižiūri paliaubų liniją, skiriančią izraeliečius nuo sirų po 1973 metų karo.

Izraelis užgrobė Sirijai priklausiusias Golano aukštumas per 1967 metų karą.

Nustatyta kai kurių karių tapatybė

Kai kurių Prancūzijos karių, įtariamų vaikų lytiniu išnaudojimu per taikdarių misiją Centrinės Afrikos Respublikoje, tapatybė yra nustatyta, ketvirtadienį nurodė vienas Prancūzijos teismų šaltinis.

Skandalas dėl prancūzų taikdarių elgesio įsiplieskė šią savaitę, kai Britanijos dienraštis „The Guardian“ paskelbė gavęs Jungtinių Tautų dokumentą, kuriame reiškiami įtarimai, kad kariai žagino afrikiečius berniukus ir atsilygindavo jiems maistu.

Šaltinis sakė, kad iš tos ataskaitos galima daryti išvadą, jog tokia veikla nuo 2013 metų gruodžio iki 2014-ųjų birželio užsiėmė 14 karių. Vėlesni Prancūzijos tarnybų tyrimai padėjo nustatyti kai kurių įtariamųjų tapatybę, pridūrė jis.

Prezidentas grasina griežtomis bausmėmis

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ketvirtadienį pažadėjo, kad nebus „rodoma jokio gailestingumo“ Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) dislokuotų taikdariškų pajėgų nariams, jeigu būtų patvirtinti kaltinami, kad jie lytiškai išnaudojo badaujančius vaikus mainais už maistą.

„Jeigu kurie nors kariai blogai elgėsi, nerodysiu jokio gailestingumo“, – šalies vadovas sakė žurnalistams per viešnagę šiaurės vakariniame Bresto uostamiestyje.

Prancūzijos gynybos ministerija neigė mėginusi dangstyti potencialiai niokojantį skandalą, kai buvo paskelbta, jog keli taikdariškų pajėgų nariai buvo apkaltinti įtikindavę vaikus su jais lytiškai santykiauti mainais į maistą.

„Nėra jokio noro ką nors slėpti“, – žurnalistams sakė Gynybos ministerijos atstovas Pierre'as Bayle'is (Pjeras Belis).

„Mes neslepiame faktų – mes stengiamės patikrinti faktus“, – pridūrė jis, ragindamas kalbėti „itin santūriai“, kol tie kaltinimai dar nėra įrodyti.

Tiria kaltinimus 

Prancūzijos vyriausybė „2014 metų liepos pabaigoje buvo informuota JT aukštosios žmogaus teisių komisarės apie vaikų kaltinimus, kad jie buvo lytiškai išnaudojami Prancūzijos karių“, sakoma trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Tuojau po to Paryžiaus prokurorai pradėjo tyrimą, pridūrė ministerija.

Gynybos ministerija pažadėjo imtis priemonių, kad būtų „rasta tiesa“, ir pareiškė, kad atsakingiesiems bus skirtos „griežčiausios bausmės“.

Pranešime sakoma, kad apie 10 vaikų skundėsi patyrę lytinį išnaudojimą, kuris esą vyko viename pabėgėlių centre netoli sostinės Bangio oro uosto nuo 2013-ųjų gruodžio iki 2014-ųjų birželio.

JT atstovas Farhanas Haqas (Farhanas Hakas) patvirtino, kad Jungtinių Tautų žmogaus teisių tyrėjai praeitais metais pradėjo tyrimą, kai gavo informacijos apie „rimtus kaltinimus“ dėl vaikų lytinio išnaudojimo, vykdyto Prancūzijos karių. Jis pridūrė, kad vienas darbuotojas buvo nušalintas nuo pareigų už tai, kad liepą nutekino šios grupės ataskaitą.

Tą dokumentą Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“ perdavė Jungtinėse Valstijose įsikūrusi lobistinė organizacija „AIDS-Free World“, raginusi įkurti komisiją, kuri iširtų taikdarių galbūt vykdytą lytinį išnaudojimą.

Viena iš tos organizacijos vadovių Paula Donovan (Pola Donovan) sakė, kad ataskaitoje pateikiama detalių apie pokalbius su šešiais 8–15 metų vaikais, kurie prašinėdavo maisto iš prancūzų karių.

„Vaikai sakė, kad buvo labai alkani ir galvoję, kad galėtų gauti maisto iš karių. Atsakymas būdavo: „Jeigu padarysi viena ar kita, tuomet duosiu tau maisto“, – P.Donovan sakė naujienų agentūrai AFP.

Prancūzija pasiuntė savo karius į tą neturtingą priėjimo prie jūros neturinčią šalį 2013 metų gruodį, kai CAR apėmė smurtas po kovą įvykdyto perversmo, nuvertusio ilgametį lyderį Francois Bozize (Fransua Bozizę).

Nuo 2013 metų gruodžio beveik 900 tūkst. (10 proc.) CAR gyventojų buvo priversti palikti savo namus dėl įsiplieskusio smurto, o iš jų 460 tūkst. pasitraukė į kitas šalis.

Jungtinių Tautų duomenimis, apie pusei tos šalies gyventojų, gyvenančių dideliame skurde, reikalinga humanitarinė pagalba. Manoma, kad dar apie 1,5 mln. žmonių kenčia dėl maisto stygiaus.

Du Europos šalių piliečiai ir trys vietos gyventojai buvo nušauti viename Malio sostinės naktiniame klube anksti šeštadienį per įtariamą teroro išpuolį – tuo metu, kai vyriausybė pasiekė svarbų etapą taikos derybose su kovotojais neramiame šiauriniame regione.

Mažiausiai vienas kaukėtas užpuolikas apie 1 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku įėjo į klubą Bamako rajone, kuriame gyvena daug atvykėlių iš kitų šalių, nurodė saugumo pajėgos.

„Tai yra teroristinė ataka, nors mes (dar) laukiame paaiškinimų. Pagal preliminarius duomenis žuvo keturi žmonės – vienas Prancūzijos pilietis, vienas belgas ir du maliečiai“, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas policijos atstovas, pridūręs, kad tarp žuvusiųjų buvo vienas policininkas.

Jungtinių Tautų (JT) taikdarių misija (MINUSMA) vėliau nurodė, kad mirė vienas iš sužeistų maliečių ir kad pranešimai apie trečio europiečio žūtį buvo neteisingi.

„Užpuolė mažiausiai vienas kaukėtas asmuo, kuris pradėjo šaudyti į lankytojus, – sakoma jos pranešime. – Preliminarūs pranešimai rodo, kad per šį išpuolį žuvo mažiausiai penki žmonės – trys maliečiai ir du užsieniečiai.“

Ligoninės šaltiniai nurodė, kad dar aštuoni žmonės buvo sužeisti, iš jų trys Šveicarijos piliečiai, tarp kurių buvo ir viena moteris.

Ugniagesiai išnešė nušautą Prancūzijos pilietį iš restorano ir naktinio klubo „La Terrasse“, įsikūrusio Bamako judriame Hipodromo rajone, sakė AFP korespondentas, apsilankęs įvykio vietoje.

Tuojau po išpuolio gatvėje matėsi gulintis nužudytas policininkas ir vieno privataus namo apsaugininkas, kiek toliau nuo jų – negyvas Belgijos pilietis.

Dešimtys policininkų apsupo įvykio vietą, bet keli išpuolio liudininkai iš pradžių atsisakė duoti parodymus, baimindamiesi keršto.

Vienas policijos šaltinis sakė, kad suimti du įtariamieji ir kad jie yra apklausiami, tačiau neatskleidė jų tapatybės ir pilietybės.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) „kuo griežčiausiai pasmerkė tą bailų išpuolį“, sakoma prezidentūros pranešime.

Eliziejaus rūmai nurodė, kad F.Hollande'as susitiks su Malio prezidentu Ibrahimu Boubacaru Keita (Ibrahimu Bubakaru Keita) ir pasiūlys Paryžiaus pagalbą buvusiai Prancūzijos kolonijai. Prezidentūra pažymėjo, kad Prancūzijos ambasadoje ir kitose Malyje veikiančiuose Prancūzijos objektuose buvo sustiprintos saugumo priemonės.

„Mano mintys – su aukomis ir jų šeimomis“, – sakė Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas), patvirtinęs, kad tarp žuvusiųjų buvo vienas jo tėvynainis.

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sakė, kad viena iš aukų buvo Bendrijos darbuotojas Malyje, kur 28 šalių blokas vadovauja misijai, padedančiai policijos ir nacionalinės gvardijos pajėgoms.

„Šie šiurpūs ir bailūs išpuoliai, šie teroro aktai..., šaudymas restorane, kuriame pilna nekaltų žmonių, tik dar labiau stiprina mūsų ryžtą kovoti su terorizmu visomis jo formomis ir visur, kur tik jis pasireiškia“, – pasakė JAV valstybė sekretorius Johnas Kerry po susitikimo Paryžiuje su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Laurent'u Fabius (Loranu Fabijusu), kuris pažymėjo, kad įtariami dėl šio išpuolio asmenys dabar tardomi.

„Mes kartu reiškiame pasibjaurėjimą tokio pobūdžio aktu, – tęsė J.Kerry. – Užuot išgąsdinęs mus, jo efektas yra priešingas. Jis stiprina mūsų bendradarbiavimą, mūsų ryžtą įveikti tai ir atsakyti į šį kartoms mestą iššūkį . Mes tai padarysime“. 

Prancūzijos ambasada Bamake perspėjo visus tame mieste esančius Prancūzijos piliečius būti budrius išėjus iš namų.

Didžiulį šiaurinį Malio dykumų regioną krėtė smurtas tarp etninių bendruomenių ir islamo kovotojų. Šalis siekia atkurti stabilumą ir taiką po 2012 metais įvykdyto perversmo.

Su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susiję džihadistai devynis mėnesius kontroliavo Teksaso valstijai dydžiu prilygstančią teritoriją, kol 2013 metais pradėta Prancūzijos vadovaujama karinės intervencija padėjo išstumti kovotojus iš didžiosios to regiono dalies.

Lietuvos ambasadorė prie Jungtinių Tautų ketvirtadienį pareiškė, kad Saugumo Taryba turėtų svarstyti Ukrainos prašymą atsiųsti JT taikdarių kontingentą, reaguojant į šalies rytuose paskelbtų paliaubų pažeidimus, už kuriuos atsakinga Rusija ir jos remiami separatistai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino jo šalyje dislokuoti taikdarius, kai separatistai užėmė strategiškai svarbų Debalcevės miestą, nepraėjus nė savaitei po to, kai Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai susitarė dėl paliaubų.

„Ukrainos prezidento pasiūlymas pradėti derybas dėl taikdarių misijos nusipelno nuodugnaus svarstymo“, – sakė Lietuvos atstovė JT Saugumo Taryboje Raimonda Murmokaitė.

„Po Rusijos ir separatistų pajėgų pastarosiomis dienomis įvykdytų Minsko paliaubų susitarimų pažeidimų natūralu, kad Ukraina turėtų kreiptis į Saugumo Tarybą, kad būtų apsvarstyti tolesni žingsniai“, – pridūrė ji.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba trečiadienį nusprendė prašyti atsiųsti JT taikdarių kontingentą, kuris prižiūrėtų padėtį fronte tarp separatistų ir vyriausybės pajėgų, taip pat prie Ukrainos sienos su Rusija.

P.Porošenka nurodė, kad JT mandatą turinti Europos Sąjungos policijos misija būtų tinkamiausia tokiam uždaviniui atlikti, ir sakė, kad dabar parlamento Kijeve bus prašomas pritarti šiam sprendimui.

JT atstovas Stephane'as Dujarricius (Stefanas Dužaričius) sakė, jog kol kas iš Kijevo negauta jokio prašymo, pridūręs, kad sprendimą dėl tokių pajėgų dislokavimo turėtų priimti Saugumo Taryba.

„Pirmas ir svarbiausias žingsnis – kad paliaubos būtų stebimos, o kautynės liautųsi“, – pabrėžė jis.

Didžioji Britanija neatmetė Ukrainos raginimo dislokuoti šalyje tarptautinį taikdarių kontingentą, bet pabrėžė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojams turėtų būti suteikta galimybė patekti į teritorijas Rytų Ukrainoje, kuriose tebesitęsia susirėmimai.

„Esam atviri idėjoms, bet visos šalys turi likti sutelkusios dėmesį į savo įsipareigojimų pagal Minsko (susitarimus) vykdymą ir užtikrinti ESBO saugią ir netrikdomą prieigą, kad (stebėtojai) galėtų vykdyti savo įgaliojimus“, – sakė Britanijos misijos prie JT atstovė.

Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos prašymas dislokuoti taikdarius šalies rytuose teoriškai galėtų būti svarstomas, jei situacija stabilizuosis, tačiau pridūrė, kad tam reikėtų pakeisti Rusijos neigiamą nusistatymą.

„Kai yra karšti taškai ir kai situacija būna labiau stabilizuota, teoriškai galima tą svarstyti. Įsivaizduočiau, kad jeigu būtų atitrauktos pajėgos vienos nuo kitų nuo konfrontacinės linijos, tai teoriškai tame tarpe galėtų būti dislokuotos (taikdarių) pajėgos,“ – BNS sakė ministras.

„O kaip tai atrodys praktiškai, reikės dar palūkėti. Kiek supratau, buvo neigiama Rusijos reakcija. Žinant Rusijos vaidmenį Jungtinėse Tautose, jei ta reakcija neigiama, tai būtų sudėtinga tikėtis kažkokio sprendimo“, – pridūrė L.Linkevičius.

Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos valdžios raginimas atsiųsti taikdarius į Rytų Ukrainą yra mėginimas sužlugdyti Minsko susitarimus.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina, ragindama atsiųsti į šalį tarptautinį taikdarių kontingentą prižiūrėti paliaubų su prorusiškais separatistais, siekia sužlugdyti Minske pasiektą susitarimą dėl ugnies nutraukimo.

Kijevas trečiadienį paskelbė, kad prašys atsiųsti Jungtinių Tautų mandatą turinčią taikdarių misiją, kai separatistai ignoravo praeitą savaitę Minske sudarytą paliaubų sutartį ir tęsė įnirtingą puolimą rytiniame Debalcevės mieste, priversdami vyriausybės pajėgas atsitraukti iš to strategiškai svarbaus geležinkelio mazgo.

Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas sakė, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos raginimas atsiųsti taikdarius į Rytų Ukrainą yra mėginimas sužlugdyti Minsko susitarimus.

„Kai kas nors, užuot daręs tai, ką pasirašė, pasiūlo naują schemą – ir dar taip greitai, kyla įtarimų, kad norima sužlugdyti Minsko susitarimus“, – V.Čiurkino žodžius citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Jeigu kas nors iškart pasiūlo naujas schemas, kyla klausimas, ar (susitarimų) bus laikomasi“, – pridūrė jis.

Separatistų paskelbtos Donecko „liaudies respublikos“ derybininkas Denisas Pušilinas taip pat pareiškė, kad Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) priimtas sprendimas kreiptis į JT, kad į Rytų Ukrainą būtų atsiųsta taikdarių misija, pažeidžia Minsko susitarimus.

„Ukrainos NSGT kreipimasis į JT dėl taikdarių dislokavimo prie Rusijos ir Ukrainos sienos Donbase (Rytų Ukrainoje), pažeidžia ... vasario 12-osios susitarimus, įpareigojančius Ukrainą klausimus dėl sienos derinti su sukilėliais“, – sakė D.Pušilinas naujienų agentūrai „Interfax“.

Pasak jo, separatistai prašys Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos nedelsiant imtis priemonių ir „grąžinti Kijevą į taikos kelią“.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) trečiadienį vakare patvirtino kreipimąsi į Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą, kuriame prašoma atsiųsti taikdarių kontingentą į konflikto krečiamus šalies rytus.

„Buvo aptartas šis klausimas ir priimtas sprendimas kreiptis į JT ir ES, kad Ukrainos teritorijoje būtų pradėta taikos palaikymo ir saugumo operacija“, – žurnalistams po tarybos posėdžio sakė NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.

Pasak jo, dabar Ukrainos užsienio reikalų ministerija parengs tokį prašymą, o šalies parlamentas jam pritars.

O.Turčynovas nurodė, kad taikdariai turėtų būti dislokuoti abipus fronto linijos šalies rytuose, taip pat prie Rusijos ir Ukrainos sienos ruožo, kurio nekontroliuoja Kijevo vyriausybė.

Paragino Ukrainos prezidentas

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paragino pasiųsti į jo šalį Jungtinių Tautų mandatą turinčius taikdarius, kurie prižiūrėtų žlungančias paliaubas Rytų Ukrainoje.

„Mūsų požiūriu, geriausias formatas būtų Europos Sąjungos policijos misija. Esame tikri, kad tai būtų veiksmingiausias ir geriausias saugumo garantas“, – sakė P.Porošenka per susitikimą su šalies saugumo vadovais.

P.Porošenka išreiškė viltį, kad per šį posėdį bus priimtas sprendimas oficialiai pakviesti tarptautinį kontingentą.

„Po šio sprendimo ... pradėsime oficialias konsultacijas, kurios padės mums pasiekti taiką“, – sakė prezidentas.

P.Porošenka nurodė, kad buvo preliminariai iškėlęs šį klausimą per praėjusią savaitę vykusias įtemptas derybas Minske su Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiais, kuriose buvo sudaryta trapi paliaubų sutartis.

Sekmadienį vidurnaktį įsigaliojusios paliaubos iš karto pakibo ant plauko, nes prie strategiškai svarbaus Debalcevės miesto tęsėsi įnirtingi susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.

Trečiadienį apie 2,5 tūkst. Ukrainos karių atsitraukė iš Debalcevės, o tas žingsnis žymėjo skaudų vyriausybės pajėgų pralaimėjimą.

Pietų Sudano karo zonoje esančioje Vienybės valstijoje sudužus Jungtinių Tautų (JT) krovininiam sraigtasparniui, žuvo trys žmonės, vienas sužeistas, pranešė antradienį JT taikdarių misija.

Pranešime sakoma, kad pradėtas tyrimas šios katastrofos priežastims nustatyti.

Anksčiau buvo nurodyta, kad į nelaimės vietą netoli šiaurinio Bentiu miesto JT „išsiųsta paieškos ir gelbėjimo komanda“.

Šiame rajone, kuriame yra naftos išteklių, vyksta bene nuožmiausi susirėmimai daugiau nei aštuonis mėnesius nesiliaujančiame pilietiniame kare.

Sraigtasparniuose „MI-8“ paprastai būna nuo trijų iki penkių įgulos narių.