Inovatyvios tendencijos

Pasitelkus inovatyvias technologijas kuriami elektros jungiklių modeliai, kurie tampa beveik nematomais, arba tokie išmanūs, kad tenka pasukti galvą, kaip juos įjungti. Dizaineriai stengiasi, kad jungikliai būtų stilingi, derėtų interjere ir suteiktų jam žavesio. Naujiena – integruojami į baldus jungikliai, susiliejantys su jų paviršiumi į vientisą plokštumą, arba ryškių spalvų modeliai – raudoni, žali, mėlyni, rožiniai, geltoni.

Praktiški sprendimai

Kai kurie gamintojai siūlo labai praktiškus jungiklius su keičiamais rėmeliais: pasikeitus interjero koloritui ar stiliui, galima nesunkiai priderinti ir pakeisti naujais, nekeičiant viso jų viduje esančio mechanizmo. Subtiliu interjero akcentu taps variniai, žalvariniai jungikliai, o galbūt elegantiški juodi. Permatomi, pagaminti iš stiklo, pranyks sienos erdvėje jos neapsunkindami.

Stiliaus vientisumas

Klasikiniame interjere derės puošnūs aukso spalvos, dekoruoti ornamentais ar net pusbrangiais akmenukais, arba pagaminti iš rankomis kalto metalo. Kai kurie jų primena meno kūrinius. Istoriniuose interjeruose nepakeičiami tam tikros epochos stilistiką atspindintys jungikliai – Viktorijos arba antikos laikų. Retro stiliaus būstuose derės pagaminti iš juodo, rusvo arba balto porceliano.

Skirtingas mechanizmas

Jungikliai gaminami ir iš medžio, odos, marmuro, įvairiausių formų ir dydžių, vieni su mygtukais, kiti su svirtelėmis ar pasukami, yra sensorinių, kuriuos galima valdyti per atstumą. Įdomu, kad iki 1910 m. jungikliai buvo gaminami su pasukimo rankenėlėmis. Tais pačiais metais vokiečių elektrikas Albrechtas Jungas užpatentavo naujos kartos jungiklį su įjungimo svirtele. Paspaudžiami jungikliai su klavišais atsirado gerokai vėliau. Daugelyje jungiklių kolekcijų yra ir prie jų derantys kištukiniai lizdai.

Kas įdomiau? Spręskite patys

Lietuvoje kiek ankščiau pristatyti žinomų šalies moterų – A. Kuzmickaitės, I. Stonkuvienės ir I. Prunskaitės – kurti jungikliai. Kiekviena jų pasistengė, kad šis interjero elementas taptų kuo asmeniškesnis bei išskirtinesnis, rašoma pranešime spaudai.

Dabar jų pavyzdžiu pasekė ir estės. Taline savo kūrybos jungiklius pristatė garsi dizainerė bei iliustratorė Britt Samoson, populiari interjero dizaino tinklaraštininkė Maarja Vaher bei gyvenimo būdo ir mados žurnalo „Anne&Stiil“ redaktorės. Kaip ir Lietuvoje, jų piešiniai ant vokiečių gamintojo JUNG jungiklių perkelti pasinaudojus šios įmonės sukurtu grafiniu įrankiu.

Svarbiausia, kad vaizdą galima būtų suskaitmeninti

Kurdamos jungiklius, A. Kuzmickaitė, I. Stonkuvienė ir I. Prunskaitė išmėgino skirtingas piešimo technikas, ant drobės jos tapė aliejiniais dažais, piešė tušu bei flomasteriais. Vėliau jų kūriniai buvo nuskenuoti, o skaitmeniniai atvaizdai, naudojant spalvoto spausdinimo bei graviravimo lazeriu technologijas, perkelti ant jungiklių.

Jungikliai, kokių parduotuvėse nebūna

Stebint esčių darbus atrodo, kad jos buvo nusiteikusios eksperimentuoti bei rimtai išbandyti grafinio įrankio galimybes. Itin plonais pieštukais jos piešė vabzdžių sparnus, liejo akvarelę, piešinius kūrė iš vandens ir dažo sukurtų šešėlių bei kontūrų.

Antai dizainerė ir iliustratorė B. Samoson jungiklius papuošė vabzdžių piešiniais, kurie prieš tai buvo pristatyti jos asmeninėje parodoje „Tint ja Taevas“.

„Kiekvienas gali susikurti jungiklį, į kurį panašaus neturės nei vienas kitas ir kurio jokioje parduotuvėje nenusipirksi“, – teigia bendrovės vadovas Raimundas Skurdenis. Anot jo, dabar žmonės stengiasi, kad namai kuo geriau atspindėtų jų charakterio bei asmenybės išskirtinumą, o nuosavas jungiklis – vienas iš būdų tokiai individualizuotai erdvei kurti.

„Kiekviena detalė turėtų būti suasmeninta, savita ir atspindinti tam tikrą patirtį ar net gyvenimo etapą. Visada stengiuosi išvengti netikrumo ir įkvėpimo semiuosi iš to, ką pažįstu geriausiai – iš kasdienės aplinkos“, – teigė dizainerė.

Įprasmina svarbiausius gyvenimo momentus

A. Kuzmickaitė atskleidžia, kad jau ne vienerius metus ją ir jos kūrybą lydinčio drugelio idėja gimė studijuojant Olandijoje, kur buvo išvykusi per studijų mainų programą ir sykiu ieškojo įkvėpimo savo naujajai drabužių kolekcijai.

„Kiekviena mano kolekcija turi aiškią idėją ir atspindi tam tikrą stiliaus koncepciją. Tuo metu norėjosi kažko minimalistiškesnio, paprastesnio, tačiau kartu ir neįprasto – aplikacijos, kuri galėtų keisti savo pavidalą, pavyzdžiui, iš plokščios tapti iškilia ir atvirkščiai. Vis galvojau, koks įprastas, kasdienis objektas galėtų turėti dvimatiškumo bei trimatiškumo savybių ir kartu atrodytų estetiškai. Tuomet visai netikėtai į galvą atėjo mintis, kad būtent drugelis ramybės būsenoje yra plokščias, t. y. dvimatis, o išskleisdamas sparnus įgyja trimatę būseną. Turėjau aiškų įsivaizdavimą, kaip jį galima prisiūti prie drabužių ir taip sukurti plazdėjimo momentą. Tai buvo būtent tai, ko man tuo metu reikėjo, – šypsojosi A. Kuzmickaitė. – Šios idėjos nusprendžiau taip lengvai nepaleisti, paimprovizuoti ir pastebėjau, kad drugelis gali būti labai įvairialypis ir kaskart įgyti vis kitą pavidalą, todėl jis man įdomus iki šiol“.

Dar vienas svarbus momentas, atsispindėjęs A. Kuzmickaitės kūryboje – kartu su dainininku Sauliumi Prūsaičiu susilaukta duktė Leonarda.

„Kadangi kasdienybė man yra vienas pagrindinių kūrybos šaltinių, o vaikas užima didžiąją dalį gyvenimo, natūralu, kad tai atsispindėjo ir mano kūryboje. Naujasis mano kūrybos leitmotyvas – tarsi flomasteriu, markeriu atliktas piešinys, mane sužavėjo tiek galima spalvine gama, tiek pačia idėja. Tai buvo, kaip aš vadinu, makaliūzė, chaosas, kuris suaugusiųjų gyvenime atsiranda sulig vaiko gimimu“, – šypsojosi A. Kuzmickaitė.

Kai viskas daroma chaotiškai, pavyzdžiui, daiktai perkami spontaniškai, negalvojant apie jau turimus, nederinant jų tarpusavyje, sukurti darnią visumą yra beveik neįmanoma.

Spontaniškiems interjero sprendimams – ne! 

Žinoma dizainerė pabrėžia, kad nors namų interjeras ir drabužių mada yra visiškai skirtingos sritys, tačiau nei vienoje jų niekas nevyksta savaime – reikia įdėti nemažai laiko ir pastangų, apgalvoti kiekvieną detalę tam, kad galutinis rezultatas pateisintų lūkesčius.  

„Kai viskas daroma chaotiškai, pavyzdžiui, daiktai perkami spontaniškai, negalvojant apie jau turimus, nederinant jų tarpusavyje, sukurti darnią visumą yra beveik neįmanoma, – įspėjo A. Kuzmickaitė. – Norint to išvengti, prieš įsigyjant naują daiktą reikėtų apgalvoti to daikto vaidmenį – jis derės ar kontrastuos su namų aplinka? Tai vis tos pačios derinimo taisyklės, kurias galima pritaikyti tiek interjere, tiek aprangoje“.

Taip pat iš drabužių mados į namų erdves pamažu žengianti A. Kuzmickaitė pataria nebijoti kūrybingų sprendimų ir suteikti namams kuo daugiau savitumo. Dizainerė atskleidžia, kad jos ir vyro Sauliaus namuose galima rasti dar jaunystėje siuvinėtų paveikslų su drugelio siluetu, taip pat nemažai jos pačios kurtų drabužių, kurie atlieka dekoracijų vaidmenį.

„Harmonija atsiranda tuomet, kai atskiri daiktai, net smulkiausios interjero detalės dera tarpusavyje ir vienas kitą papildo. Taip pat visada pasiteisina, kai moderniame ar netgi minimalistiniame interjere atsiranda išskirtinės detalės, įnešančios į namus jaukumo, stilingumo“, – patarė dizainerė.

Drugeliai nutūps ir ant jungiklių

Neseniai su dar dvejomis garsiomis Lietuvos kūrėjomis – aktore, televizijos laidų vedėja Indre Stonkuviene ir architektūros bei dizaino studijos „Prusta“ architekte-dizainere Ieva Prunskaite, A. Kuzmickaitė dalyvavo išskirtiniame namų dizaino projekte „Menas įJUNGia“, kurio metu bus sukurtos visiškai originalios, vardinės, šviesos jungiklių kolekcijos.

Tai jau ne pirmas toks dizaino projektas, kai A. Kuzmickaitės kūrybos vizitine kortele tapę drugeliai „nutūpia“ ant namų interjero objektų, šį kartą – jungiklių. 

„Lengvą ir subtilių pavidalą ant jungiklio paviršiaus įgyjantis drugelis puikiai dera tiek moderniame, tiek klasikiniame interjere. Taip pat yra lengvai pritaikomas skirtinguose kambariuose ir organiškai įsilieja į aplinką. Pavyzdžiui, vaikų kambariui jis gali suteikti žaismingumo, gyvumo, o svetainei ar miegamajam – estetiškumo. Taip pat prie interjero galima derinti tiek paties drugelio, tiek jungiklio ar jo rėmelio spalvą, medžiagą, iš kurios jis pagamintas“, – vardijo A. Kuzmickaitė. 

Jai antrino ir vienas jungiklių projekto „Menas įJUNGia“ sumanytojų, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis, pridurdamas, kad tokie jungikliai suteikia visišką laisvę kūrybai ir improvizacijoms.

„Per dieną jungiklius liečiame po kelias dešimtis kartų, todėl šios interjero detalės nereikėtų nuvertinti. Ant jungiklių paviršiaus gali būti perkeliami patys įvairiausi grafiniai elementai – nuo piešinių, nuotraukų iki graviruotų užrašų ar kitų elementų, taip juos suasmeninant ir integruojant į bendrą namų erdvę“, – sakė R. Skurdenis. 

Projekto „Menas įJUNGia“ pabaigoje visų trijų menininkių sukurti piešiniai bus perkelti ant „Jung“ jungiklių – dienos šviesą išvys vardinės A. Kuzmickaitės, I. Prunskaitės ir I. Stonkuvienės kolekcijos. Viešumoje jos bus pristatytos lapkričio 25 dieną, PC „Europa“, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje.​

„Juos puoselėdama nesivadovauju jokiomis mados tendencijomis. Man svarbiausia suderinti komfortą, stilių bei praktiškumą“, – pabrėžė I. Stonkuvienė.

Nuo daiktų lūžtančios lentynos – tabu

Kuriantiems namų interjerą I. Stonkuvienė pataria nesivaikyti madų ir atrasti tai, kas būtų priimtina visai šeimai bei leistų namuose gerai jaustis, atsipalaiduoti.

„Namai – tai ta vieta, į kurią visada norisi sugrįžti, tačiau kuriant namų interjerą labai svarbu, kad šis pirmiausia atitiktų pačių šeimininkų poreikius ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, vieniems galbūt patinka ryškios raudonos sienos, nuo daiktų gausos lūžtančios lentynos, kurių vienintelė paskirtis – rinkti dulkes. Mane toks vaizdas vargintų, todėl suvenyrais ar nuotraukų rėmeliais nukrautos lentynos – ne man. Visada stengiuosi, kad namai atrodytų stilingai, būtų jaukūs ir neperkrauti nereikalingomis detalėmis“, – sakė I. Stonkuvienė.

Moteriai jaukiausia erdvė – svetainė, kuri Manto ir Indrės Stonkų namuose sujungta su virtuve ir valgomuoju. Svetainė – pagrindinė šeimos susibūrimų vieta. Visgi po dienos darbų I. Stonkuvienė labiausiai laukia, kada galės praverti miegamojo duris, nes tai vienintelė vieta, kur galima atsipalaiduoti. „Svajoju, kada galėsiu grįžti namo, suguldyti vaikus į lovas ir mėgautis laiku tik sau. Vis dėlto šiuo metu realybė tokia, jog lova tenka dalintis ne tik su vyru, bet ir su dviem vaikais“, – juokėsi I. Stonkuvienė. Su vyru Mantu ji augina 4-erių metų Ceciliją ir perpus jaunesnį Pranciškų, kuriam gruodžio mėnesį sueis 2-eji.

Namų interjeras – tarsi dėlionė

Moteris įsitikinusi, kad namų jaukumas susideda iš atskirų, tačiau tarpusavyje derančių ir viena kitą papildančių interjero detalių, kurios pagyvina visą aplinką ir kartu suteikia pilnatvės jausmą.

„Jei įsikūrus naujuose namuose viskas iškart sudėliojama į vietas, sutvarkoma – tai vienkartinis džiaugsmas, kadangi ilgainiui su tuo susigyveni ir jis nebekelia jokio susižavėjimo, skirtingai nei pradžioje, kai mintyse dar tik dėliojasi būsimų namų vaizdas. Manau, kad kaita, nauji dalykai yra labai gerai ir jie neleidžia atsirasti nuoboduliui, įneša į namus džiugesio. Todėl mėgstu kiekviena interjero detale pasirūpinti pati ir labai džiaugiuosi, kad mano vyras visada jas pastebi“, – šypsenos neslėpė I. Stonkuvienė.

Neseniai su dar dviem garsiomis Lietuvos kūrėjomis – mados dizainere Agne Kuzmickaite ir architektūros bei dizaino studijos „Prusta“ architekte-dizainere Ieva Prunskaite, I. Stonkuvienė sutiko dalyvauti išskirtiniame dizaino projekte „Menas įJUNGia“. Jo metu bus sukurtos visiškai originalios – vardinės – šviesos jungiklių kolekcijos.

„Šį pasiūlymą priėmiau kaip dar vieną avantiūrą, o piešinio, kurio fragmentai papuoš jungiklius, idėją įkvėpė būtent mano vaikai. Tokį žaismingą jungiklį, kuris netrukus bus pagamintas ir iš piešinio persikels į tikrovę, galbūt – ir ant mūsų namų sienų, įsivaizduoju vaikų kambaryje, kadangi ryškios spalvos suteikia interjerui gyvumo, spalvingumo. O ir patiems vaikams matyti ir liesti tokį jungiklį būtų savotiška pramoga, kadangi mūsų namuose visi jungikliai yra jiems lengvai pasiekiamame aukštyje”, – sakė I. Stonkuvienė.

Vienas kūrybinio jungiklių projekto sumanytojų, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius” vadovas Raimundas Skurdenis pasidalijo mintimi, kad jungiklius galima apipavidalinti ir pačių vaikų kurtais piešiniais ar jų fragmentais.

„Kurdami namų erdvę, stengiamės interjerui suteikti kiek įmanoma daugiau savitumo, išskirtinumo, tačiau nepelnytai pamirštame smulkiausias interjero detales – jungiklius, kurie taip pat gali virsti stilinga interjero detale ar net nedideliu paveikslėliu. Tereikia turėti idėją, o naudojant specialų dizaino įrankį internete kiekvienas gali lengvai susikurti norimos išvaizdos jungiklį“, – pasakojo R. Skurdenis.

Projekto „Menas įJUNGia“ pabaigoje visų trijų menininkių sukurti piešiniai bus perkelti ant „Jung“ jungiklių – dienos šviesą išvys vardinės A. Kuzmickaitės, I. Prunskaitės ir I. Stonkuvienės kolekcijos. Viešumoje jos bus pristatytos lapkričio 25 dieną, PC „Europa“, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje.

Moterys tapo projekto „Menas įJUNGia“ dalyvėmis, kurio metu bus sukurtos visiškai originalios – vardinės – šviesos jungiklių kolekcijos.

„Projektu „Menas įJUNGia“ norime parodyti, jog savaip dekoruoti jungiklius – smulkiuosius namų interjero elementus – ir taip suteikti savo namams savitumo galime kiekvienas, – sakė vienas kūrybinio projekto sumanytojų Raimundas Skurdenis, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ vadovas. – Gyvename individualumo laikais, pagal savo skonį prisijaukiname darbines erdves, automobilį, o namai – bene labiausiai personifikuota mūsų erdvė, tad nieko keista, jog ir smulkiausios namų interjero detalės, tokio kaip jungikliai ar kištukiniai lizdai, tampa svarbios ir suasmenintos“. 

Ant A. Kuzmickaitės jungiklių – plaštakės

Pastaruoju metu ne tik aprangos, bet ir namų madoje besidarbuojančią A. Kuzmickaitę įsivelti į dar vieną interjero avantiūrą išprovokavo noras išbandyti save naujame amplua. Vardinei jungiklių linijai ji panaudojo jau kaip menininkės firminį ženklą atpažįstamą drugelį, kuris projekte įgavo stulbinančiai lengvus, subtilius ir dar nematytus pavidalus.

„Drugelio simbolis jau tapo mano kūrybine vizitine kortele. O kadangi jis lengvai pritaikomas ir gali „nutūpti“ ant pačių įvairiausių objektų, projekte „Menas įJUNGia“ drugeliai „įsipatogino“ ant jungiklių. Mano nuomone, tokie neįprasti, netikėti sprendimai suteikia interjerui ir sykiu mūsų visų gyvenimams daugiau individualumo, jaukumo ir žavesio. Smagu, kad dabar kiekvienas į savo aplinką, pagal gyvenimo būdą ar estetikos suvokimą, galime integruoti kylančias idėjas“, – sakė žinoma dizainerė.

I. Stonkuvienė išskyrė praktinę pusę

Tuo tarpu I. Stonkuvienė prisipažino, kad piešimas, kaip ir dailės pamokos, jau nuo mokyklos laikų jai buvo tikras košmaras. Vis dėlto šį kartą, regis, moterį įkvėpė galimybė piešimą pritaikyti praktiškai.

„Kadangi jau anksčiau teko dalyvauti socialiniame projekte, kuriame turėjau viešai demonstruoti savo piešimo įgūdžius, antras kartas nebeatrodė toks bauginantis. Tą savaitę, kai bandžiau praktikuotis namuose, vaikai buvo pas senelius ir aš iš tikrųjų pajutau piešimo terapijos esmę – tai buvo tikras atsipalaidavimas. Visgi piešimas tikrai nėra mano stiprioji pusė, todėl svarbiausia man – pats kūrybos procesas. Na ir labai smalsu, kaip piešiniai galiausiai atrodys ant tikrų jungiklių, – atviravo I. Stonkuvienė. 

Moteris pridūrė, kad auginant vaikus įprasti jungikliai reikalauja daugiau priežiūros, mat yra teplūs, todėl kokybiški ir ryškūs jungikliai gali padėti išvengti pirštų antspaudų bei suteikti kambariui žaismingumo.   

I. Prunskaitės jungikliai – it paveikslai

Netradicinius sprendimus savo klientams siūlanti architektė ir dizainerė I. Prunskaitė neslėpė, kad šis projektas jai tapo savotišku iššūkiu, leidžiančiu į savo kasdienę veiklą pažvelgti iš kitos pusės bei suderinti laisvalaikio pomėgį – tapybą.

„Mane visad žavėjo idėja ne vien suprojektuoti namą, sukurti jo interjerą, bet ir apgalvoti viską iki pačių smulkiausių detalių, kad ir tokių kaip jungikliai. Lietuvių namuose dominuoja monochrominiai, tai yra vienspalviai interjerai, todėl norisi jiems suteikti kuo daugiau spalvų. Manau, jungiklis, būdamas svarbia, paryškinta interjero detale kiekvieniems namams gali suteikti daugiau gyvumo“, –  pabrėžė I. Prunskaitė.

Gali kiekvienas

Projekto „Menas įJUNGia“ idėją pasufleravo ir pažangios technologijos, kuriomis ant namų, biurų, visuomeninių įstaigų jungiklių gali būti perkelta praktiškai viskas – nuo užrašo iki piešinio, nuotraukos ir t. t. „Pavyzdžiui, tai gali būti vaiko piešinio fragmentas, mėgstamas filmuko personažas ar nuotrauka, taip pat graviruotas užrašas viešbutyje ar biure. Visa tai galima atlikti neišėjus iš namų ar biuro, pasitelkus specialų grafinį dizaino įrankį, pasiekiamą internetu“, – pasakojo „Jung Vilnius“ vadovas.

Projekto „Menas įJUNGia“ pabaigoje visų trijų menininkių sukurti piešiniai bus perkelti ant jungiklių – dienos šviesą išvys vardinės A. Kuzmickaitės, I. Prunskaitės ir I. Stonkuvienės kolekcijos. Viešumoje jos bus pristatytos lapkričio 25 dieną, PC „Europa“, Konstitucijos pr.  7A, Vilniuje.

Vis dėlto yra daugiau nei pakankamai svarių priežasčių, dėl kurių šiems smulkiesiems namų interjero elementams verta skirti asmeninio dėmesio, – net jei tos priežastys ir nesusiję su tikimybe dėl nekokybiškų įrenginių nusitrenkti elektra.

Automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis pataria, kaip išsirinkti jungiklius ir kištukinius lizdus taip, kad jie ne tik kad nekeltų rūpesčių, bet ir taptų kasdieniu pasigėrėjimo objektu.

1 patarimas – nepirkite jungiklio iš paveiksliuko

O tiksliau – įsigydami jungiklius nesikliaukite vien atvaizdais elektroninėse parduotuvėse ar popieriniuose kataloguose. Ir katalogai, ir vaizdas kompiuterio monitoriuje bent iš dalies iškreipia spalvas, todėl pamatę jau pristatytą užsakymą galite nustebti dėl kitokio, nei tikėjotės, atspalvio. Ir net jei jungiklis rankose atitinka pradinius lūkesčius, nebūtinai jis derės jūsų naujajame interjere, prie ką tik perdažytų sienų.

Potenciali grėsmė nepataikyti su spalvomis išlieka net jei sienas dažote tiesiog baltai: šiltos ar šaltos baltos, gelsvos ar pilkšvos spalvos jungiklius rinksitės? Ką jau kalbėti apie drąsesnius sprendimus ir bent kiek ryškesnes jungiklių ir sienų spalvas, kuomet jungikliai ar kištukiniai lizdai tampa išties matomi. Pvz., kokios spalvos jungiklius ir kištukinius lizdus sudėti žaliame interjere? Baltus? Žalius? O gal raudonus, kurie derės prie šviestuvo?

„Dabar daugelis naudojamės visa galybe elektra įkraunamų įrenginių, todėl dvigubi, trigubi kištukiniai lizdai pageidaujami praktiškai ant kiekvienos sienos – kad vėliau nebūtų apsikrauta ilgintuvais ir namų vaizdo negadintų per visas grindis pasklidusi laidų raizgalynė. Iš viso vienam kambariui išeina 4, 8 arba net 12 kištukinių lizdų plius mažiausiai vienas jungiklis, pvz., miegamajame papildomą (antrą) galima įsirengti prie pat lovos. Ar įsivaizduojate, kokią estetinę kakofoniją galima sukurti, jei šitokia galybė kištukinių lizdų ir jungiklių spalviškai tiesiog nederės prie jūsų naujųjų namų sienų“, – sakė R. Skurdenis.

2 patarimas – atsineškite pavyzdžių į namus

Bene svarbiausias patarimas – ieškokite būdų, kaip parsinešti jus dominančius jungiklius ar kištukinius lizdus į namus, – tam, kad galėtumėte pridėti juos prie sienų ir pamatyti realų vaizdą. Nes tai, kas jums patinka parduotuvėje, nebūtinai patiks, kai mėginsite įkomponuoti daiktą savo namų interjere. Beje, kaip vertinant naujai perdažytų sienų, lubų spalvą, taip ir jų dermę su jungikliais reikėtų pamatyti esant dienos ir vakaro, t. y., natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui.

Jei renkatės iš nebrangių įrenginių, tiesiog nusipirkite bent po vieną iš labiausiai tiksiančių variantų. Dėl kelių paprastų jungiklių bankrutuoti nereikės, o jei turėsite laiko, netikusius variantus galėsite grąžinti ar panaudosite juos... rūsyje.

Dar vienas praktiškas variantas – eiti į parduotuvę nešiniems plokšte ar kartono gabalu, kurie būtų nudažyti jūsų kambarių spalva. Bus proga pridėti, pvz., garsiosiomis 63-omis tarpusavyje derančiomis „Les Couleurs Le Corbusier“ spalvomis ištapytus jungiklius.

Jei, pavyzdžiui, nusižiūrėjote varinius ar kitus brangesnius jungiklius, kurių vienas gali kainuoti ir apie 50 eurų, prašykite iš pardavėjo nešiojamo pavyzdžių lagamino. Palikę sutartą užstatą, tokį lagaminą bent parai turėtumėte gauti gana lengvai. Beje, kiek brangesniais jungikliais prekiaujantys pardavėjai ir patys yra linkę apsidrausti bei palikti klientui kuo geresnį įspūdį, todėl dažniausiai turi tokius nešiojamus pavyzdžių rinkinius. 

„Tiesa, tokį „Les Couleurs Le Corbusier“ spalvomis ištapytą lagaminą, kainuojantį apie 500 eurų, išsinešti duodame tik dizaineriams, tad rekomenduojama arba bendradarbiauti su jais, arba tiesiog į jungiklių parduotuvę atsinešti jau minėtą lentelę, nudažytą sienų spalvomis“, – patarė R. Skurdenis.

3 patarimas – pačiupinėkite jungiklius

Paprašyti lagamino su daugiau skirtingų modelių variantų pravartu ir norint įvertinti jų tekstūrą. Jungikliai skiriasi ne tik spalvomis, šiltais ar šaltais jų atspalviais, bet ir medžiagomis, iš kurių yra pagaminti. Pvz., tai gali būti įvairaus plastiko jungikliai arba aprėminti (tarsi paveikslo pasportas) įvairių spalvų stiklu, taip pat galima rasti chromuotų (puikiai tiktų į vonios kambarį, kuriame dažniausiai santechnika taip pat žvilga chromu), žalvario ar net paauksuotų jungiklių bei kištukinių lizdų, taip pat pagamintų iš nerūdijančio plieno, aliuminio.

Jei parametrai atitinka, galima jungiklius rinktis vienos linijos, o rėmelius – kitos. Atsinešus tokį pavyzdžių lagaminėlį į namus, tikėtina, galiausiai susigundysite tokiais variantas, apie kuriuos galbūt nė nesvarstėte. Ir laimėsite dar vieną svarbų dalyką – pažinsite jungiklio medžiagą, iš kurios jis pagamintas. „Juk jungiklį liesite nuolat, todėl prieš pasirenkant svarbu ir pačiupinėti. Nes gal vizualiai gražiai atrodantį stiklą liesti bus tiesiog nemalonu“, – sakė R. Skurdenis.

4 patarimas – žiūrėkite patogumo, ne mados 

Nors dabar ir jungikliai, ir kištukiniai lizdai montuojami žemiau, t. y., jei anksčiau šie įrenginiai būdavo įrengiami pečių aukštyje, tai dabar jie nusileido į ištiestos rankos aukštį (apie 90 cm nuo grindų), o kištukiniai lizdai apskritai eina praktiškai palei grindis, vis dėlto rekomenduojama prieš apsisprendžiant dėl jų vietos pasibandyti ar tas pažemėjimas bus patogus. Pvz., jei buto ar namo šeimininkai – aukštaūgiai, 90 cm nuo grindų bus per žemai ir nepatogu pasiekti ranka. Todėl nesekite mada, pasidovanokite sau papildomus 5–10 cm ir jauskitės patogiai.

Beje, grindų link pasislinkę kištukiniai lizdai turi didžiulį estetinį privalumą – jie ne taip matosi, o norint juos galima tiesiog užstumti baldais ir taip visiškai paslėpti.

5 patarimas – brangius daiktus derinkite su pigesniais 

Išsirinkote, pvz., žalvarinius jungiklius ir kištukinius lizdus, už kuriuos vos vienam kambariui gausite sumokėti kelis šimtus eurų? Jei tiek išleisti negalite, pagudraukite: labiausiai matysis ir nuolat liesite vieną ar du jungiklius, o kištukinius lizdus matysite mažiau. Todėl, pvz., įsigykite taip patinkantį, itin maloniai liečiamą ir praktiškai nesudėvimą žalvario jungiklį, o kištukinius lizdus rinkitės plastikinius, iš į bendrą kambario visumą įsiliejančios spalvos. Juk jei renkatės gerą gamintoją, tai ir metalo, ir plastiko lydinys bus kokybiškas ir tvarus, todėl nesusidarys įspūdis, kad vienas daiktas pirktas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o kitas – Gariūnuose. O patys mechanizmai – ir jungiklių, ir kištukinių lizdų viduriai, perkami iš vieno patikimo gamintojo, niekuo nesiskirs.

6 patarimas – nedelskite su užsakymu

Kol išsirinksite, kol užsakysite ir kol užsakymas atkeliaus į namus, visą tą laiką turėsite gyventi praktiškai be elektros, todėl neatidėliokite jungiklių įsigijimo. Jei išsirinksite retą spalvą, kurios sandėlyje nebus, gali prireikti laukti ne tik kol ją atgabens, bet dar ir nudažys. Pvz., taip yra su kai kuriomis retesnėmis spalvomis, kuomet, gavus užsakymą, turi būti paleista atskira gamybos linija.

Kai mūsų rajone buvo modernizuoti elektros tinklai ir į gatvėje stovinčius, visiems laisvai prieinamus, apskaitos skydus buvo iškelti apskaitos prietaisai bei srovės ribojimo įtaisai, vadinamieji automatiniai jungikliai, jau du kartus ryte prabudęs pamačiau, kad namuose nėra elektros.

Patamsyje apsirengęs, pasišviesdamas prožektoriumi, nuėjau prie apskaitos skydo, kurį atsidaręs pamačiau, kad išjungtas srovės ribojimo įtaisas – automatinis jungiklis.

Savaiminiam išsijungimui nebuvo jokios galimybės, nes naktį veikė tik du šaldytuvai ir į elektros tinklą jungiamas laidinio ryšio telefonas. Įjungus automatinį jungiklį jis savaime neišsijungė.

Vadinasi, mano valdų elektros instaliacijos tinkle trumpojo jungimo nebuvo.

Esu įsitikinęs, kad elektrą išjungė kuris nors piktavalis kaimynas ar tiesiog chuliganaujantys paaugliai, nes apskaitos skydai užrakinami tik menkute, visiems skydams vienoda varžtine spynele, kuri atrakinama vidiniu trikampiu rakteliu. Raktelį galima įsigyti bet kurioje ūkinių prekių parduotuvėje.

Gerai, kad tai nutiko jau atšilus orams. Jei elektra būtų išjungta per šalčius, kai nakčiai pakuriami individualių namų šildymo katilai, išsijungus šildymo sistemos cirkuliaciniams siurbliams, katilai gali užvirti, sprogti, sugadinti šildymo sistemą ir patį namą bei sukelti gaisrą.

Manau, kad apskaitos skydai turėtų būti įrengiami kiekvienam vartotojui atskiri. Ne taip, kaip dabar, – vienas apskaitos skydas trims, o kai kur gal ir daugiau vartotojų.

Apskaitos skydai turėtų būti rakinami patikimomis, skirtingais raktais rakinamomis ar kodinėmis spynomis.

Konkretaus skydo raktus ar kodą turėtų turėti tik tos valdos, kuriai tiekiama elektra iš to skydo, šeimininkas, ir LESTO aptarnaujantys darbuotojai.