Ši kasmetė procesija yra viena masiškiausių katalikų švenčių pasaulyje. 

Tikima, kad palietus religinę ikoną Juodąjį Nazarietį ar net būnant šalia jo galima pasveikti ar sulaukti sėkmės. 

Manoma, kad apanglėjusi statula išliko po gaisro XVII amžiuje pakeliui į Filipinus.

Apimti didžiulio religinio įkarščio, lipdami vieni kitiems per galvas vyrai, moterys ir vaikai puola prie šimtmečių senumo „Juodojo Nazariečio“, kaip tikima, pasižyminčio stabuklingomis galiomis.

Tikintieji virvėmis tempia vežimą su Kristaus statula. Procesijoje dalyvauja daugiau kaip pusė milijono žmonių, vilkinčių geltonos ir kaštoninės spalvų marškinėlius, mosuoja rankšluosčiais ir skanduoja „Viva“ („Tegyvuoja“), pranešė Manilos policija.

Tai vienas didžiausių šalies religinių festivalių.

Statula sostinės gatvėmis vežama į „namus“ Juodojo Nazariečio mažojoje bazilikoje sostinės Kviapo rajone. Ši didžiulė eisena paprastai trunka 20 valandų ar daugiau.

„Tikrai sunku lipti ir pasiekti Nazarietį. Mane spaudė, žmonės lipo man ant veido. Bet aš atsidavusi“, – naujienų agentūrai AFP sakė iš Bataano provincijos atvykusi 24 metų namų šeimininkė Honey Pescante (Honi Peskantė).

Filipinai yra katalikybės tvirtovė Azijoje, turinti daugiau kaip 80 mln. tikinčiųjų. XVI amžiuje šį salyną kolonizavo ir tikėjimą paskleidė Ispanija.

Medinę Juodojo Nazariečio statulą misionieriai į Manilą atvežė 1606 metais; tikima, kad ji atlaikė daug katastrofų.

61 metų Julio Castillo (Chulijas Kastiljas) antradienio procesiją stebėjo nuo šaligatvio, nes praėjusį mėnesį per motociklo avariją susilaužė abi kojas ir dabar turi sėdėti invalido vežimėlyje.

„Tikėjimo išbandymas“

„Atėjau čia, nes tai mano tikėjimas. Viliuosi, kad mano šeimos sveikata bus gera, o gyvenimas – pasiturimas, kad mes nesirgsime ir aš pasveiksiu“, – sakė jis.

Antradienį per procesiją buvo sužeista daugiau kaip 700 žmonių. Manoma, kad vienam jų skilo stuburo slankstelis, kai šis žmogus bandė užlipti ant vežimo ir nukrito, pranešė Filipinų Raudonasis Kryžius.

Maldininkai rizikuodami gyvybe stengiasi rankšluosčiais paliesti statulą, nes tiki, kad „Juodasis Nazarietis“ turi stebuklingų galių, pereisiančių į audinį.

2016 metais žuvo du šios procesijos dalyviai.

Kone savižudiškos tikėjimo apraiškos Filipinuose dažnai sulaukia kritikos. Kai kas mano, kad tai primena pagonišką garbinimą.

Tačiau sociologai sako, kad daugelis tikinčiųjų šį festivalį laiko tikėjimo išbandymu.

„Filipinų katalikybė laikosi įsitikinimo, kad aukštesnė būtis gali būti išpildyta tik per kūną ir medžiagą, – AFP sakė etnologė Maria Yohana Frias (Marija Johana Frias) iš Filipinų nacionalinio muziejaus. – Dalyvavimą sunkioje procesijoje, per kurią tikintieji eina basi, kai kas taip pat laiko tikėjimo išbandymu.“

Procesija atspindi unikalų Filipinų – didžiausios katalikiškos valstybės Azijoje – tikėjimą, persipynusį su liaudies prietarais. Pagal dar vieną tradiciją dešimtys filipiniečių kasmet Didįjį penktadienį leidžia prikalti save prie kryžių, taip atkartodami Kristaus kančias.

Daugelis filipiniečių viliasi, kad dalyvaudami „Juodojo Nazariečio“ pagerbimo procesijoje – basomis, taip įrodydami nusižeminimą – padidina tikimybę, jog jų maldos bus išklausytos.

Šiemet procesija vyksta Katalikų Bažnyčiai kritikuojant tūkstančių žmonių žūtį per prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) karą su narkotikais.

Per mažiau nei dvejus R. Duterte valdymo metus saugumo pajėgos nužudė beveik 4 tūkst. įtariamųjų, rodo vyriausybės statistika. Dar tūkstančiai žmonių žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

Tačiau apklausos rodo, kad visuomenė, nepaisydama teisių gynėjų kritikos, pritaria karui su narkotikais.

Daugiau kaip penki milijonai tikinčiųjų penktadienį basomis žygiavo per Manilą ir apimti religinio įkarščio triukšmingai nešė šimtmečių senumo Jėzaus Kristaus atvaizdą – prieš popiežiaus Pranciškaus vizitą šiame krikščionybės bastione Azijoje.

Didžiulės vyrų, moterų ir vaikų minios skandavo „Viva!“ („Tegyvuoja!“) ir mojavo baltomis nosinaitėmis „Juodajam Nazariečiui“. Kai kas puldavo prie tos stebuklinga laikomos statulos taip tikėdamiesi prisišaukti sėkmę.

„Viešpats yra mano gydytojas“, – sakė 58 metų Lina Javal (Lina Chaval), kuri kelias valandas laukė eilėje, kad pabučiuotų tą juodmedžio statulą, ir kuri AFP reporteriui parodė užgijusį pjūvį nuo praėjusį mėnesį jai atliktos gerklės operacijos.

„Tai nepaprastas jausmas, tarsi Šventoji Dvasia įeina į mano kūną“, – sakė klerkas iš netoliese esančios Lagunos provincijos.

Didžiulė procesija, kurioje, kaip apskaičiavo Filipinų Raudonasis Kryžius, dalyvavo 5,5 mln. žmonių, lynojant vėžlio greičiu slinko per Manilos senamiestį, o tikintieji varžėsi dėl privilegijos tempti stora virve pririštą platformą.

Miesto pareigūnai ir Filipinų Raudonasis Kryžius pranešė, kad vienas vyras mirė nuo širdies smūgio, o dar daugiau kaip 600-ams buvo suteikta pagalba dėl įvairių sužeidimų.
Planuojama, kad procesija užtruks iki vėlumos.

„Meldžiuosi, kad Nazarietis ir toliau saugotų mano vaikaitį, kad jis būtų sveikas“, – sakė 62 metų skalbėja iš Manilos Imelda Santiago (Imelda Santjago).

Ji atsinešė dvejų metų berniuką, kuris nemato dešine akimi ir kurį ji nuo lietaus dangstė antklode.

Daugelis filipiniečių tiki, kad minima statula turi stebuklingų gydomųjų galių, ir duoda įžadą visą gyvenimą dalyvauti šiame metiniame parade. Žmonės į jį dažnai ateina vilkėdami marškinėlius su erškėčių karūna vainikuoto Kristaus atvaizdu.

Manilos vicemeras Isko Moreno (Iskas Morenas) televizijai ABS-CBN sakė, kad maždaug milijonas žmonių dalyvavo procesijai prasidedant ir kad daug daugiau tikinčiųjų laukė galimybės prisijungti pakeliui.

80 proc. Filipinų gyventojų, kurių iš viso yra 100 mln., išpažįsta katalikų tikėjimą, o „Juodojo Nazariečio“ festivalis prieš sausio 15 dieną prasidėsiantį popiežiaus vizitą pademonstruoja šios religijos gyvumą.

Sausio 15-19 dienomis lankydamasis Filipinuose popiežius Pranciškus guos nuo supertaifūno „Haiyan“ centrinėje Leitės saloje nukentėjusius žmones ir aukos mišias didžiausiame sostinės parke, kuriose dalyvaus milijonai.

Minima žmogaus dydžio Nazariečio statula, kurią į Manilą 1607 metais – keli dešimtmečiai po to, kai Filipinų salyną kolonizavo Ispanija, – iš Meksikos atvežė augustiniečių kunigai, savo spalvą, kaip tikima, įgijo apdegusi per gaisrą ją gabenusiame buriniame laive.

48 metų Aileen Amandy (Ailen Amandi) prie procesijos prisidėjo su savo paaugle dukra, siekdama dieviško įsikišimo, kad jos vaikai baigtų mokslus.

„Jis visuomet išklauso mano maldas“, – sakė A.Amandy, kuri „Juodajam Nazariečiui“ priskiria sūnaus išgijimą nuo didelio karščiavimo ir konvulsijų, ir kito sūnaus, policininko, apsaugojimą.