„Priėmiau sprendimą pasitraukti iš Turizmo turizmo departamento vadovės pareigų“, – žurnalistams sakė J.Kazlauskienė po susitikimo su ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi.

Jos teigimu, sprendimas brendo jau seniai, bet galutinai apsispręsti paskatino „vakar dienos įvykiai ir paskutinių kelių mėnesių įvykiai“.

„Nenoriu, kad Turizmo departamentas ir čia dirbantys mano kolegos, gabūs žmonės, nuoširdūs žmonės ir jų nuoširdžiai atliekama veikla taptų puolimo objektu. Labai tikiuosi, kad mano pasitraukimas leis departamentui (...) efektyviai vykdyti visas suplanuotas veiklas“, - pridūrė ji.

Nenoriu, kad Turizmo departamentas ir čia dirbantys mano kolegos, gabūs žmonės, nuoširdūs žmonės ir jų nuoširdžiai atliekama veikla taptų puolimo objektu.

Vėliau išplatintame pranešime J.Kazlauskienė teigė, jog į socialinius tinklus vykdant projektą buvo įkeltos keturios ne Lietuvoje darytos nuotraukos: „Apmaudu, kad klaidingas sprendimas dėl keturių gamtą reprezentuojančių nuotraukų metė šešėlį ant viso Turizmo departamento ir jo inicijuoto rinkodaros socialiniuose tinkluose projekto. O nuotraukos tėra nedidelė viso projekto sudėtinė dalis“.

Ūkio ministras pranešė, jog ministerija pradėjo tyrimą dėl Lietuvą pristatančio projekto. Taip pat bus atliktas vidaus auditas, siekiant išsiaiškinti bendrą situaciją Turizmo departamente.

„Kam atrodytų įprasta, jei reklamuoji ir pristatai savo šalį ir naudoji ne savo šalies nuotraukas? Ar tai yra normali praktika? Manau, kad ne“, - sakė M.Sinkevičius.

„Aš manau, jeigu mes pristatome save kaip šalį, o mes tikrai turime ką pristatyti, (...) reikia turbūt tai rodyti, o ne kažkokius kitus objektus“, - teigė jis.

Išjuokė internautai

Ketvirtadienį naujienų portalui 15min.lt paskelbus žinią, kad platformoje su šūkiu „Real is beautiful“ (Tikra yra gražu) naudojamos ne Lietuvoje darytos iliustracijos, socialiniuose tinkluose pasklido ironiški įrašai. Juose pasaulinio garso objektai pristatomi kaip Lietuvos vietos, naudojant grotažymę #realisbeautiful.

Kampaniją pašiepė ir premjeras Saulius Skvernelis. Savo „Facebook“ paskyroje jis pasidalijo Europos Komisijos pastato Briuselyje nuotrauka su prierašu „Nuo rytojaus pradedame dirbti naujame Vyriausybės pastate Karoliniškėse“.

Vėliau jis pranešė Ūkio ministerijai pavedęs ištirti šį ir kitus pirkimus. Jo teigimu, reklamuoti Lietuva užsienyje darytomis nuotraukomis yra „elementari apgavystė“.

Ūkio ministro atstovas spaudai Mindaugas Janulionis teigė, kad ministras priėmė sprendimą pradėti patikrinimą ketvirtadienio vakarą. Pasak jo, apie tai M.Sinkevičius premjerą informavo penktadienį ryte.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pasidalijo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nuotrauka ir paskelbė, kad  tai savaitgalį vyksiančių partijos pirmininko rinkimų akimirka.

15min.lt teigimu, „Facebook“ puslapio „Lithuania. Real is beautiful“ kūrėjai naudoja pigiai kainuojančias portalų „Shutterstock“ ar „Flickr“ iliustracijas.

Pernai vykusį konkursą rinkodaros socialiniuose tinkluose, reklamos ir turinio rinkodaros paslaugų teikimui įmonių „Open Agency“ ir „Turinio rinkodara“ konsorciumas laimėjo pasiūlęs 140 tūkst. eurų kainą.

Pripažino klaidą

„Turinio rinkodaros“ vadovas Tomas Nemūra BNS penktadienį pripažino, kad ne Lietuvoje darytų nuotraukų naudojimas buvo klaida, kuri nebebus kartojama.

„Aišku, kad tai buvo klaida, atsiprašome tiek žmonių, kurie pasijautė apgauti ir kuriuos nuvylėme, ir kliento taip pat.“, - BNS sakė T.Nemūra.

Anot jo, foto bankų naudojimas yra normali praktika, nes per metus projektui turi būti pateikta 700 nuotraukų, iš jų 350 nuotraukų turi būti originalios arba įgytos visos autorinės teisės.

„Vienintelis dalykas, kuris kelia jautrų klausimą, kodėl keletas naudojamų nuotraukų daryta ne Lietuvoje. Jos buvo naudojamos kaip asociatyvinės, tuomet nebuvo kalbama apie konkretų lankytiną objektą Lietuvoje. Jeigu kalbama apie žiemos pramogas, ieškai maksimaliai nuotaiką atitinkančios nuotraukos ir neradę nuotraukų foto bankuose, kurios būtų darytos Lietuvoje, parinkome tokią, kuri atrodytų estetiškai“ - kalbėjo įmonės vadovas.

Pasak jo, nuotraukos su ne Lietuvoje užfiksuotais vaizdais pašalintos „Turinio rinkodaros“ sąskaita.

Atsistatydinanti Turizmo departamento vadovė sakė tikinti projekto tęstinimu ir sėkme.

„Projektas prasidėjo tik prieš pora mėnesių, tačiau pasiekti rezultatai viršijo lūkesčius: vertinant vartotojų įsitraukimą kiekvienas įrašas sulaukė vidutiniškai po 700 interakcijų, paskyros „Facebook“ socialiniame tinkle „Lietuva. O čia ar buvai“ ir „Lithuania. Real is beautiful“ bei „Instagram“ turi daugiau kaip 84 tūkst. sekėjų“, - sakė J.Kazlauskienė.

Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiama, kad Lietuvos turizmo prekės ženklas „Real is beautiful“ pristatytas pernai spalį, o „šiuo metu jis aktyviai įvedamas į turizmo rinkodaros priemones, pristatomas nacionaliniuose ir tarptautiniuose turizmo renginiuose, parodose, socialinių tinklų profiliuose „Lietuva. O čia ar buvai?“, „Lithuania. Real is Beautiful“, pagal naują turizmo prekės ženklo koncepciją sukurti virtualios realybės filmai, nauji turistiniai leidiniai“. 

J.Kazlauskienė Turizmo departamentui vadovavo nuo 2015 metų sausio mėnesio.

Statistikos departamento duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius Lietuvoje apgyvendinimo paslaugomis naudojosi 1,2 mln. užsienio piliečių - 11 proc. daugiau nei metais anksčiau tuo pat laikotarpiu.

Lietuva – išskirtinė šalis Japonijos turtistams, todėl reikia pasiruošti didesniam turistų srautui iš šios šalies, LRT RADIJUI sako Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė. Jos teigimu, didžiausios įtakos tam turi šiuo metu Japonijoje rodomas filmas apie konsulo Čijunės Sugiharos gyvenimą.

„Visas filmo vyksta Lietuvoje. Turime puikią reklamą Tokijuje. Iš tiesų filmo peržiūros, kiek žinome iš mūsų gerbiamo ambasadoriaus, muša visus rekordus. [...] Susidomėjimas Lietuva Japonijoje šiuo metu ypač didelis. Tai neabejotinai turės įtakos ir kitais metais turėsime labai daug Japonijos turistų. Turime tam pasiruošti“, – tvirtina J. Kazlauskienė.

Anot ekspertės, užsienio turistai į Lietuvą dažniausiai atvyksta dėl sveikatinimo paslaugų, kultūros, gamtos ir verslo tikslais. „Tai jau seniai nesikeičia, tuo esame populiarūs. Be abejo, pritraukia ir mūsų renginiai. Turime puikių tiek kultūros, tiek sporto renginių“, – tikina J. Kazlauskienė.

Nors dėl geopolitinės padėties 2015 m. turistų iš rytų sumažėjo, situaciją pavyko suvaldyti, nurodo J. Kazlauskienė. Jos teigimu, praėjusiais metais į Lietuvą atvyko 6,5 proc. daugiau turistų nei anksčiau.

„Rusijos turistų Lietuvoje visada būdavo daugiausia. Dabar jie nukrito į trečią vietą. Pirmą vietą užima Vokietija. Tai džiuginantys rodikliai. Antroje vietoje išlieka Baltarusija. Be abejo, dažnai atkeliauja žmonės iš kaimyninių šalių. Tai turbūt nieko keisto – visose Europos šalyse taip yra“, – sako J. Kazlauskienė.

Pasak jos, visoje Europoje populiarėja miestų turizmas ir Lietuvos gyventojai nuo to taip pat neatsilieka. „Miesto turizmo tendencijos matomos visoje Europoje. Tai tampa labai madinga, populiaru. Žmonės renkasi trumpesnes atostogas ir bando išnaudoti kiekvieną minutę, pasisemti kažko naujo, įdomaus, todėl jie net ir savaitgaliais keliauja po įvairius miestus. Mes visiškai neatsiliekame nuo Europos“, – tikina J. Kazlauskienė.

Vietinis turizmas, J. Kazlauskienės teigimu, kiekvienais metais auga – lyginant praėjusius metus su 2014 m., šios rūšies turizmas išaugo 11 proc. Ekspertės tvirtinimu, tam įtakos gali turėti ir tarp miestų auganti konkurencija, kuri skatina turizmą.

„Kiekvienas miestas ieško kelių, naujų idėjų, kaip save pristatyti, kaip apsilankymą padaryti kuo labiau įsimenantį. Ieškoma naujovių. [...]  Labiausiai norisi į savo miestelį pritraukti tuos žmones, kurie pasijustų gerai, pasisemtų idėjų, atsipalaiduotų, atsikvėptų. [...] Siekiama, kad žmonės norėtų dar kartą sugrįžti“, – aiškina J. Kazlauskienė.

Kokie turistai ir kodėl atvyksta į Lietuvą? Kokiomis priemonėmis juos galima būtų dar aktyviau pritraukti, kryptingai reklamuojant Lietuvą kaip kelionėms itin patrauklią kryptį?

Tokiomis įžvalgomis birželio 18 d. dalinosi Lietuvos turizmo atstovavimo paslaugas teikiantys profesionalai svarbiausiose Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkose: Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.

„Metus pradėjome su garbingu „Lonely Planet“ pripažinimu – mūsų šalis buvo įtraukta į 2015 m. būtinų aplankyti šalių dešimtuką, o juos įpusėjus įtakingas kelionių gidas vėl išgyrė Lietuvą – Kuršių nerija įtraukta į geriausių Europos paplūdimių dešimtuką,“ – spaudos konferencijoje sakė VTD vadovė J. Kazlauskienė.

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva sėkmingai pritraukė turistų iš tų rinkų, kuriose kompleksinės rinkodaros priemonės buvo vykdomos per Lietuvos turizmo atstovybes. Turistų iš Norvegijos ir Jungtinės Karalystės skaičius Lietuvoje išaugo net 40 proc., iš Italijos 38 proc., per 20 proc. augo lenkų turistų skaičius, nors keletą pastarųjų metų šioje rinkoje nebuvo matyti augimo, tiek pat daugėjo turistų iš Švedijos.

Lietuvos turizmo atstovavimą užsienyje įgyvendinančių kompanijų atstovai pristatė savo pastarųjų 10 mėnesių veiklą, pasiektus rezultatus bei pasidalino turizmo plėtros įžvalgomis su vietinio ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriais, turizmo paslaugų teikėjais, didžiausių turizmo asociacijų nariais. Lietuvos užsienio turizmo atstovybių vadovai akcentavo svarbius pokyčius pasaulinėje turizmo verslo aplinkoje, į kuriuos svarbu atsižvelgti Lietuvos turizmo verslui. Lietuvos turizmo profesionalai išgirdo raginamus dėti daugiau pastangų, skleidžiant žinią apie savo produktus ir paslaugas užsienyje ir aktyviau pasinaudoti sukurta platforma – užmegztais kontaktais, sklaidos kanalais.

Atstovybės Vokietijoje „Aviareps“ vadovas Jürgen Gevers atkreipė dėmesį, kad Vokietija pernai išsiveržė į trejetuką didžiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų (po Rusijos ir Baltarusijos).  Lietuvos apgyvendinimo įstaigose pernai apsistojo per 162 tūkst. vokiečių turistų – daugiau nei iš kaimyninės Lenkijos ar Latvijos.

„Formuojasi 2 didelės vokiečių turistų tikslinės grupės: vyresnius nei 35 metų vokiečius atvykti į Lietuvą skatina kultūriniai maršrutai didžiuosiuose miestuose, poilsis pajūrio kempinguose ir ganėtinai aktyvios atostogos su dviračiais, o jaunesnius vokiečius, nuo 25 iki 35 metų, čia atvykti galėtų paskatinti sporto turizmo produktų pasiūla: dviračių trasos, vandens maršrutai, nuotykių ir nacionaliniai parkai,“ – teigė J. Gevers.  Preliminariais skaičiavimais, Lietuvoje vokiečių turistai pernai išleido per 67 mln. eurų.

„Nors įprastai į Lietuvą daugiau vyksta vyresnio amžiaus lenkai, kuriuos čia atvilioja geografinis, kultūrinis ir istorinis šalių artimumas, tačiau patrauklios naujojo „Air Baltic“ skrydžio iš Varšuvos į Vilnių kainos turėtų paskatinti Lenkijos jaunimą atrasti Lietuvos sostinės kultūrinius renginius ir naktinį gyvenimą. Lenkijos turizmo agentūrų skaičiavimu, net 60-70 tūkst. Lenkijos turistų vasaros sezonu į Lietuvą atvyksta vienai dienai ir nakvoti nelieka. Siekiamybė, kad jie čia pasiliktų bent vienai nakčiai, tokiu būdu Lietuvoje išleistų daugiau ir ženklai prisidėtų prie turizmo plėtros,“ – teigė atstovybės Lenkijoje darbuotojas Marek Slawatyniec. Daugiausia, 37 proc. lenkų turistų, į Lietuvą atvyksta laisvalaikio tikslais, 30 proc. verslo tikslais, dar 25 proc. Lietuvoje lanko gimines ir draugus. 

Lietuvos turizmo atstovybės Italijoje „AIGO“ projektų vadovo Massimo Tocchetti teigimu, Lietuvos kaip turistinės krypties žinomumą Italijoje sustiprino praėjusį pavasarį Milano metro stotyse vykdyta reklaminė kampanija, kurios metu pasiekta 6 mln. italų auditorija, ir VTD inicijuoti Italijos žurnalistų pažintiniai turai į Lietuvą, pristatant šalies turizmo pasiūlą. Taip pat Lietuvos paviljonas ir turizmo savaitės renginiai pasaulinėje parodoje EXPO 2015.

Britų mėgstamas kelionių rezervavimo portalas Lastminute.com pranešė, kad kelionių į Lietuvą rezervacijos šių metų gegužę ir birželį išaugo dvigubai. Atstovybės Jungtinėje Karalystėje „Representation Plus“ direktorė Alison Cryer atkreipė dėmesį, kad naujausių apklausų duomenimis, 2 iš 5 britų planuoja sveikatingumo atostogas. Ši turizmo kryptis itin populiarėja tarp britų turistų. Lietuvos žinomumo stiprinimui siūloma išnaudoti visame pasaulyje augantį filmų turizmą. BBC Vilniuje šiuo metu filmuoja šešių serijų britų režisieriaus Tomo Harper televizijos filmą pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“. Planuojama, kad filmas, kuriame vaidina daugybė kino žvaigždžių, bus transliuojamas 2016 m. ir prie TV ekranų prikaustys tūkstantines auditorijas ne tik Jungtinėje Karalystėje.

„Skandinavijos turistams labai svarbu internete lengvai prieinama informacija angų kalba ir galimybė rezervuoti visas turizmo paslaugas internetu. Jie įsitikinę, kad geroms atostogoms būtinas profesionalus ir draugiškas aptarnaujantis personalas bei paslaugos, pritaikytos poilsiui su šeima. Prieš kitas konkuruojančias šalis Lietuva laimi todėl, kad ji daugeliui švedų, suomių ar norvegų vis dar yra neatrasta, nepažinta šalis. Mums patinka pirmiems patirti kažką tokio, apie ką grįžę galėtume papasakoti savo draugams ir kaimynams,“ – sakė atstovybės Skandinavijos šalims „Aviareps“ darbuotoja Helen Wiberg.

Lietuvos turizmo atstovybės Rusijoje „Aviareps“ vadybininkės Marinos Nikulovos teigimu, išvykstamasis turizmas Rusijoje susitraukė 40 proc. Panašiai tokia apimtimi (38,7 proc.) per pirmą šių metų ketvirtį krito ir Rusijos turistų srautas Lietuvoje. Visgi Rusija išlieka didžiausia atvykstamojo turizmo rinka; sudaro 16 proc. visos Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos. 

„Kai kurios šalys nutilo ir nebeprimena apie save Rusijos turistams. Mūsų nuomone, Lietuvai tai yra tinkamas laikas pakviesti pas save. Nereikia investuoti į informacinę kampaniją, aiškinant, kur yra Lietuva ir ką gero galite pasiūlyti. Rusijos turistams tai žinoma. Kur kas svarbiau – nuolatinis priminimas apie save kaip svetingą šalį, kuri yra šalia ir gali pasiūlyti puikias atostogas už rusams prieinamą kainą.“

Šis renginys yra projekto „Atvykstamojo turizmo skatinimas iš prioritetinių rinkų“ (Nr. VP3-1.3.-ŪM-04-V-08-002) dalis. Renginį organizavo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, jis finansuojamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Užsienio turistų srautas į Lietuvą šių metų pirmąjį ketvirtį mažėjo simboliškai, o nusekusį svečių iš Rusijos srautą atsvėrė gausesnis būrys atvykstančių iš Ukrainos, Italijos, Skandinavijos šalių ir net JAV - ne Europos Sąjungos šalių turistų skaičiaus augimo beveik užteko praradimams Rytų rinkose atsverti, penktadienį rašo "Verslo žinios".

"Pastaruoju metu ryškėja naujos atvykstamojo turizmo tendencijos. Pavyzdžiui, JAV ir Ukraina šių metų pradžioje pirmą kartą įsiveržė į svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų dešimtuką", - apie turistų geografijos pokyčius dienraščiui aiškino Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktorė Jurgita Kazlauskienė.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį turistų iš Ukrainos Lietuvoje padaugėjo 43,6 proc., iš JAV - 26,2 proc., įspūdingai - apie 40 proc. pasistiebė ir turistų iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Italijos statistika. Keliautojų iš Prancūzijos ir Ispanijos padaugėjo apie 50 proc., Izraelio piliečių sulaukta net 65 proc. daugiau.

Rusijos ir Baltarusijos turistų praradimą kompensuoja Vakarų ir kaimyninių šalių turistai, taip pat stipriai suaktyvėjęs vietinis turizmas.

Anot Ūkio ministerijos, pirmąjį ketvirtį daugiau nei 40-čia procentų padaugėjo turistų iš Jungtinės Karalystės, Italijos ir Norvegijos; penktadaliu iš – Švedijos, Lenkijos; šeštadaliu – iš Latvijos.

Vakariečių turistų pagausėjimas aiškinamas tuo, kad Lietuvos turizmas aktyviai pristatomas svarbiausiose turizmo parodose, organizuojamos verslo misijos, leidžiami reprezentaciniai leidiniai, vykdomos reklamos kampanijos. Ypatingas prioritetas skiriamas Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Skandinavijos, kaimyninėms šalims ir tolimosioms rinkoms – JAV, Japonijai, Kinijai, Izraeliui ir kitoms.

„Krito Rusijos ir Baltarusijos turistų srautai, bet taip yra visame pasaulyje, visoje Europoje. Tai lemia ekonominės priežastys. Tačiau, kaip bebūtų keista, pagal pirmo ketvirčio rodiklius, Rusija išlieka šalis numeris vienas, bet kritimas yra, šito nereikia slėpti. [...]

Tačiau mes sakėme, kad imsimės kompleksinių rinkodaros priemonių, kad pritrauktume turistų iš kitų šalių, ir turime įspūdingus rezultatus. Pirmas ketvirtis nėra karštasis turizmo sezonas, bet rodikliai – puikūs: daugiau kaip 40 proc. augo turistų srautai iš Italijos, Norvegijos, didelį augimą turime iš Izraelio – 65 proc.“, – sako Turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė.

Skaičiuojama, kad per metus į Lietuvą atvyksta per 2,5 mln. turistų, o Lietuvoje keliavo 2,3 mln. gyventojų.

Garantinio fondo atsiradimas užtikrintų turistų apsaugą, sako Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė ir pripažįsta, kad tokio fondo kratosi ir sąžiningai dirbančios turizmo agentūros.

"Matyt, ateityje teks pratęsti diskusijas dėl garantinio fondo kūrimo. Pasidomėję kitų Europos Sąjungos valstybių patirtimi matome, kad šalys, apsisprendusios del garantinio fondo, gyvena daug ramiau. Bėdai ištikus iš garantinio fondo paimami pinigai, keliamas lėktuvas, grąžinami turistai ir tada jau iš turimos įmonės draudimo sumos kompensuojami patirti nuostoliai, - interviu savaitraščiui "Veidas" teigė J.Kazlauskienė.

Komentuodama sunkią kelionių organizatoriaus "Voyage-Voyage" finansinę padėtį, J.Kazlauksienė teigė, kad ji įžvelgia savaiminį turizmo rinkos apsivalymą.

"Kyla klausimų, ar kelionių organizatorių ir agentūrų tokioje mažoje Lietuvoje paprasčiausiai nėra per daug ir ar nereikėtų jų sumažinti. Jei aš turėčiau tokius įgaliojimus, tai rimtai svarstydama tai dėčiau ant svarstyklių. Vis dėlto geriausiai sureguliuoja pati rinka. Mano akimis žiūrint, čia ir matome tuos procesus, kai pati rinka ima reguliuotis. Joje išliks stipriausi", - teigė Valstybinio turizmo departamento vadovė.

J.Kazlauskienė pripažino, kad jai yra "gaila, kad iš rinkos gali trauktis "Voyage-Voyage":"Tai buvo išskirtinių kelionių organizatorius, siūlantis tokias keliones, kurias net šiuolaikiniam išmaniam žmogui būtų gana sunku sklandžiai ir saugiai susiorganizuoti".

Žlungančios kelionių į egzotiškas šalis organizatorės „Voyage-Voyage“ paslaugomis pastaruoju metu pasinaudojo 170 asmenų, tačiau galimi jų nuostoliai dar skaičiuojami, sako Turizmo departamento vadovė. Pasak Jurgitos Kazlauskienės, kol kas nė vienas įmonės klientas nepateikė pretenzijos. Anot jos, jau kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai bendrovės iššvaistytų lėšų.

„Renkamės patys informaciją apie turistus. 170 asmenų yra įsigijusių keliones per šią organizatorę. Tokius duomenis mums yra atsiuntusi vyriausioji buhalterė, ir mes juos rūšiuojame ir analizuojame. Bandome sužiūrėti, kokios gali būti būsimos pretenzijos“, - BNS sakė J.Kazlauskienė.

„Mes konsultuojame turistus, kurie yra įsigiję keliones. Aiškiname, kokia yra situacija. Tam tikrais momentais tai yra pačių turistų sprendimas, panikos nėra. Turistai yra be galo sąmoningi“, - kalbėjo departamento vadovė.

J.Kazlauskienės žodžiais, ne visi žmonės agentūroje pirko vienodas paslaugas, todėl kai kurie jų gali vykti į keliones. Pavyzdžiui, turistai neketina atsisakyti kelionės į Balį.

J,Kazlauskienė sakė, kad „Voyage-Voyage“ pažymėjimas yra sustabdytas ir iki balandžio 20 dienos bendrovei nesusitvarkius, jis bus panaikintas. Anot jos, departamentas kol kas negavo atsakymo iš Generalinės prokuratūros.

„Generalinei prokuratūrai raštą pateikėme penktadienį, nes iš įmonės vyriausios finansininkės gavome pranešimą ir jos rašte buvo rašoma, jog galimai buvo švaistomos lėšos, tačiau mes nesiimame spręsti, ar tai yra tiesa“, - BNS teigė J.Kazlauskienė.

Prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS sakė, jog penktadienį gautas departamento raštas, tačiau kol kas joks sprendimas nėra priimtas.

J.Kazlauskienė praėjusį penktadienį sakė, jog nebuvo matyti ženklų, kad bendrovė gali žlugti.

Artimiausiu metu į Nepalą, Kiniją, Balį ir Indiją turėjo išvykti 49 žmonės, pirkę keliones iš „Voyage-Voyage“.

Vienintelis bendrovės akcininkas yra Darius Tolušis, kuris nuo kovo 26 dienos jai ir vadovauja. Anksčiau bendrovei vadovavo Ingrida Navickaitė, o nuo sausio 26 dienos - Lina Simutienė.
Pernai žlugo du išvykstamųjų kelionių organizatoriai - „Go Planet Travel“ ir „Fresh Travel“.

Kone kiekvienas lietuvaitis pernai bent kartą turistavo Lietuvoje – per 2014 m. iš viso suskaičiuota 2,6 mln. lietuvių kelionių šalyje, 2,3 proc. daugiau nei 2013 m.

Vietinių turistų Lietuvoje patirtos išlaidos pernai ūgtelėjo 7,9 proc. (iki 138,1 mln. eurų), o vidutinės dienos išlaidos padidėjo 9,5 proc. ir pasiekė arti 20 eurų. Tai, pasak Valstybinio turizmo departamento (toliau – VTD) vadovės Jurgitos Kazlauskienės, signalizuoja apie vietinio turizmo augimą bei apie bendrą ekonominį šalies atsigavimą.

Daugiausia lietuvių, net 40 proc. (arba 1,1 mln.), pernai Lietuvoje lankė gimines ir draugus. Dar 31 proc. (821 tūkst.) poilsiavo ir atostogavo, 13 proc. (333 tūkst.) po šalį keliavo verslo ir profesiniais tikslais, 8 proc. (200 tūkst.) lankė nuosavą būstą poilsio tikslais, 3 proc. (70 tūkst.) keliavo SPA ir sveikatinimo tikslais, dar 1 proc. (25,5 tūkst.) apsipirkimo tikslais.

Lietuvių keliavimo į užsienį įpročiai pernai keitėsi nežymiai. Į užsienį 2014 m. keliavo 1,79 mln. lietuvių (1,4 proc. daugiau nei 2013 m.), tačiau užsienyje lietuviai buvo taupesni ir išleido 782 mln. eurų, 2,1 proc. mažiau nei 2013-aisiais.

Asmeninių kelionių skaičius į užsienį beveik nepakito ir sudaro 80 proc. šių kelionių, o verslo kelionių skaičius užsienyje sudaro 20 proc. (išaugo 7,2 proc.). Struktūriškai palyginus verslo ir asmeninių kelionių išlaidas, aiškėja tendencija: asmeninių kelionių išlaidos pernai mažėjo 3,8 proc., o verslo kelionių išlaidos augo 4 proc.

2014 m. daugiausia lietuvių vyko į Latviją (13 proc.), Jungtinę Karalystę (11,5 proc.), Baltarusiją (10 proc.), Lenkiją (8 proc.) ir Vokietiją (6,5 proc.).

Iš TOP-10 lietuvių išvykstamojo turizmo krypčių labiausiai augo turistų srautai į Egiptą (+75 proc.) ir Norvegiją (+24,1 proc.), o štai į Rusiją pernai išvyko 13 proc. mažiau lietuvių nei 2013 m.
Kelionių agentūrų ir organizatorių paslaugomis (organizuoti kelionių paketai) pernai pasinaudojo 13 proc. visų užsienyje keliavusių Lietuvos turistų (2013 m. 11,5 proc.). Organizuotos lietuvių kelionės į užsienį pabrango net 12,7 proc., o per pastaruosius 2 metus (2012 – 2014 m.) brango net 32 proc.

Užsienio svečiai Lietuvoje išleido mažiau pinigų – už organizuotą kelionę į Lietuvą jie mokėjo 3,8 proc. mažiau nei 2013 m.

Iš viso kelionių organizatoriai ir agentūros iš Lietuvos pernai išvežė 237,2 tūkst. turistų (15,5 proc. daugiau nei 2013 m.), o į Lietuvą atvežė 437,1 tūkst. turistų (8,1 proc. mažiau nei 2013 m.).

Turizmo departamento vadove nuo pirmadienio tapo Europos kurortų asociacijos viceprezidentė Jurgita Kazlauskienė.

Ūkio ministras Evaldas Gustas pirmadienį paskyrė J.Kazlauskienę į naujas pareigas, pranešė Ūkio ministerija.

Naujoji departamento vadovė konkursą laimėjo gruodžio 19 dieną, nuo to laiko ją tikrino teisėsauga. Tuo metu ji BNS žadėjo artimiausius planus ir pokyčius departamente komentuoti tik tuomet, kai pradės eiti pareigas. Tačiau pirmadienį su J.Kazlauskiene BNS nepavyko susisiekti.

J.Kazlauskienė anksčiau yra buvusi Lietuvos kurortų asociacijos vadovė.

Ministrui nepratęsus buvusios departamento vadovės Raimondos Balnienės kadencijos, spalio pradžioje ji tapo vyriausiąja patarėja, o departamentui laikinai vadovavo direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas.

R.Balnienė posto neteko po to, kai neprisiėmė atsakomybės už kelionių organizatorės „Go Planet Travel“ bankrotą ir ūkio ministro buvo nubausta papeikimu. Ūkio ministras Evaldas Gustas po to nebesiūlė pratęsti R.Balnienės darbo kitai kadencijai.