Iš Klaipėdoje stovėjusio tanklaivio laivagalio į uosto akvatoriją žvelgęs jūrininko manekenas suglumino: kokia prasmė ant laivo antstato laikyti šį objektą?
Saugo nuo vagių
Jūrininko manekenas, kurį buvo galima išvysti su Liberijos vėliava į Klaipėdos uostą atplaukusiame laive, buvo pastatytas tanklaivio viršutiniame denyje nuo laivagalio pusės.
Pirmoji mintis – manekenas ant denio skirtas atbaidyti piratams plaukiant per pavojingą Adeno įlankos ar Indijos vandenyno dalį.
Tačiau, kodėl manekenas puikavosi ant denio laive, kuris plaukiojo po ramius Baltijos jūros vandenis?
Galbūt laivas atplaukė iš pavojingos zonos, o jo įgula nespėjo arba netgi nesistengė nuo denio pašalinti manekeną? Galbūt laivui plaukiant per pavojingą zoną ant manekeno, kuris pritvirtintas prie denio turėklų, buvo užkabintas ir imitacinis šautuvas?
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka mano, kad jūrininkų manekenai laivuose kaip apsisaugojimo priemonė nuo piratų nėra efektyvūs.
Prieš puldami laivą, piratai kurį laiką jį stebi pro žiūronus ir nejudantis manekenas tikrai neteiktų jokio efekto. Bet galbūt žmogaus imitacijos modelis efektyvus yra naktį, kai prietemoje ne itin įžiūrėsi – žmogus ar jo imitacija stovi ant viršutinio denio.
Jo teigimu, manekenai ant antstatų laivagaliuose gali būti statomi norint apsisaugoti nuo vagių. Kai kuriose šalyse ypač populiaru tapo vogti iš laivų švartavimosi lynus ar gelbėjimosi valtis. Iš laivagalio priplaukia vagys keteriais, užmeta virves su kabliais, užsiropščia į laivą ir išmeta į jūrą lynus arba atkabina gelbėjimosi valtis.
Apkarstytų laivų nemato
Plaukdami per piratų zonas jūrininkai laivuose naudoja pačias įvairiausias apsaugos priemones. Laivus apjuosiantys vielų aptvarai, metalo skydai, vandens patrankos yra kur kas efektyvesnės priemonės nei manekenai.
Įprasta, kad plaukiant į tas zonas, kur piratų nėra, jūrininkai jūroje nukabina visas apsaugos prieš piratus priemones. Kitaip ir būti negali – apkarstytam laivui atplaukus į kurį nors uostą susidarytų papildomų rūpesčių, kaip priimti locmaną, veikiausiai būtų trukdžių ir švartuojant prieš piratus nukreiptomis priemonėmis apkarstytą laivą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas Arvydas Narmontas teigė, jog Klaipėdoje nėra matęs nė vieno laivo arba girdėjęs iš locmanų, kad laivas būtų atplaukęs su likusiomis priemonėmis, kurios skirtos apsisaugoti nuo piratų.
"Pas mus tiesiogiai laivai iš piratų zonos ir neatplaukia. Prieš tai jie lankosi bent keliuose kituose Europos uostuose ir visas apsaugos prieš piratus priemones paprastai būna nuėmę", – teigė A.Narmontas.
Jūrininkų trūkumo neliko
Klaipėdos uoste jis nebuvo matęs ir su manekenu atplaukusio laivo.
"Gal pasikabinę tą manekeną jūrininkai pajuokavo", – spėliojo A.Narmontas.
Kad jūrininkai yra išradingi žmonės ir prigalvoja įvairiausių "šposų", mano ir Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.
Gal laivuose įgulos tiek sumažintos, kad trūksta budėtojų ir į laivus bandančius pakliūti "zuikius", tiksliau nelegalus, "stebi" ar net stengiasi atbaidyti manekenai?
Tanklaivis "SCF Prudencia", ant kurio buvo manekenas, yra 228 metrų ilgio. Jo dedveitas – 74 565 tonos. Tai yra "Panamax" klasės laivas. Jo savininkė – Kipro kompanija.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas P.Bekėža teigė, kad tokio dydžio laivuose yra numatytas trijų pamainų budėjimas. Jūrininkai keturias valandas budi, po to aštuonias valandas yra laisvi. Mažesniuose laivuose gali būti organizuojamas dviejų pamainų budėjimas kas šešios valandos.
Laivuose yra numatytas minimalus turinčių būti jūrininkų skaičius. Mažai įtikėtina, kad įsigaliojus konvencijai dėl jūrininkų darbo ir sugriežtėjus reikalavimams, laivų savininkai mažintų įgulas labiau nei leidžiama ir deniuose budinčius jūrininkus keistų manekenais.
Juo labiau, kad dėl krizės laivyboje anksčiau buvusio didžiulio jūrininkų trūkumo pasaulinėje darbo rinkoje jau beveik neliko. Laivuose dar išliko laivavedžių ir mechanikų stygius. Eilinių jūrininkų jau yra perteklius, nes daug jų įsiliejo iš Pietryčių Azijos šalių.
