Sukako dveji metai, kai veikia “jūrininkų teisių biliu” vadinama Konvencija dėl darbo jūrų laivyne. Kas per tą laiką pasikeitė, kokios laukia naujovės?
Viena iš konvencijos kūrėjų buvo Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos atstovė Keitė Heggenbottom. Jos nuomone, įsigaliojus Konvencijai dėl darbo jūrų laivyne, jūrininkų darbo sąlygos laivuose gerokai pagerėjo. Tačiau buvusios problemos laivuose liko, tik jos labiau išryškėjo. Tai laiku nesumokėti atlyginimai, netinkamaos jūrininkų darbo sąlygos laivuose, netinkamai apiformintos darbo sutartys su jūrininkais.
K.Heggenbottom teigimu, daugiausiai pažeidimų ir didžiausios problemos fiksuojamos su Panamos vėliava plaukiojančiuose laivuose. Jos nuomone, Panama jūrinės profsąjungos per mažai gauna lėšų kovoti su pažeidimais laivuose su Panamos vėliava. Su šios šalies vėliava plaukiojantis laivynas yra vienas didžiausių pasaulyje.
Kita sunkiau sprendžiama problema yra garantinių fondų arba draudimo sistemų sukūrimas, kurie sumokėtų jūrininkams atlyginimus tuo atveju, kai jų laiku negali sumokėti laivų savininkai.
Jūrininkų finansinio saugumo sistemos dar tik kuriamos. Jos pagal Konvenciją dėl darbo jūrų laivyne privalomos bus nuo 2017 metų pradžios.
Laivų vėliavų šalys, anot K.Heggenbottom, turės sukurti jūrininkų draudimo sistemas tiems atvejams, kai jūrininkus paliks likimo valiai laivų savininkai. Planuojama, kad iš draudimo fondų būtų mokama jūrininkams iki keturių mėnesių atlyginimai, skiriamos lėšos maistui, vandeniui, laivų kurui ir jūrininkų sugrąžinimui į namus. Iš esmės tai nyra visos tos problemos su kuriomis dabar Lietuvoje susidūrė Lietuvos jūrų laivininkystės jūrininkai.
Tik jiems gelbėti buvo ieškoma paskolų su valstybės įmonės garantija. O ateityje tokiais atvejais pinigai būtų imami iš sukurtos jūrininkų draudimo sistemos. Vėliavų šalys privalės garantuoti, kad jų šalyse veiktų jūrininkų draudimo fondai. Manoma, kad tai privers šalis atsakingiau rinktis laivų savininkus, kurių laivus priima į savo rejestrus.
