Išskirtinio pareigūnų dėmesio prireikė dėl planuojamų demonstracijų. Bene didžiausia numatoma ketvirtadienį, kai antrame pusfinalyje pasirodys Izraelio atstovė. Apie įvykius Malmėje bei apie tai, ar pavyks Lietuvai prasibrauti į didįjį finalą ir kiek verta tikėti išankstinėmis prognozėmis LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovizijos“ ekspertu, portalo eurodiena.lt redaktoriumi Justu Buivydu.

– Manau, kad galim pasitikėt šitom prognozėm. Aišku, visada baisu, kad nutiks koks nors netikėtumas, bet Lietuvos šansai yra vertinami labai stipriai, jog praktiškai nėra šansų, kad Silvestras nepateks į finalą. Lažybininkai duoda kažkur 95 proc. Ir aš nepamenu, kad su tokiais šansais būtų šalis nepatekus į finalą. Taip, mes esam turėję įvairių siurprizų, bet jeigu kartais Lietuva nepatektų, tai čia turbūt būtų vienas didžiausių siurprizų „Eurovizijos“ istorijoje.

– Kas yra didžiausi mūsų konkurentai šiame pusfinalyje?

– Jeigu žiūrėtume į tas šalis, kurios galėtų užimti vietą penketuke, tai, manau, kad Lietuva į tą penketuką ir pretenduoja. Man atrodo, kad labai ryškios yra kelios šalys. Visų pirma, Kroatija ir Ukraina. Kroatija turi labai trankią dainą, daug kas ją lyginą su pernykšte Suomijos daina. Kroatai jaučia, kad gali laimėti, jie labai daug pinigų sudėjo į pasirodymą, fejerverkus, dūmus. Viskas labai įspūdingai atrodo. Kita šalis, kuri tikrai patiks lietuviams yra Ukraina. Nuostabi, jautri daina, subtili žinutė apie tai, kas vyksta šalyje jau keletą metų. Ukrainiečiai nei nori to slėpti, nei jiems reikia tai slėpti, akivaizdu, kad tai svarbiausias jiems klausimas. Ir viena netikėta favorite iškilo pastarosiomis dienomis – Airija. Dar prieš kelias savaites buvo svarstymų, ar airiams pavyks prasimušti į finalą. Jie dažnai siųsdavo tokias paprastas, neįdomias pop dainas. O šiemet jie siunčia raganą, ji pati save taip vadina, ir pasirodymas yra toks kaip egzorcizmo seansas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Beje, airiai, berods, pasirodo iškart po mūsų, o mes treti. Galbūt pasirodyti trečiuoju numeriu nėra pats geriausias variantas?

– Taip, iš tiesų trečias numeris nėra toks sėkmingas „Eurovizijos“ istorijoje. Bet, prisiminkime, Monika Liu irgi pateko su trečiu numeriu. Dažniausiai turbūt lemia ne numeris tą nepatekimą, bet prodiuserių pasirinkimas tuo numeriu dėti kažkokią ramesnę dainą. Bet šiemet yra kitaip. Organizatoriai pradeda trankiai su Kipru, tada staigus sulėtėjimas su Serbija, ir tada Lietuva, Airija, Jungtinė Karalystė, Ukraina – visos bombinės dainos.

– Kalbama, kad Malmė nematė tiek saugumo priemonių pačiame mieste. Jūs pats, būdamas Malmėje, jaučiate, kad tas saugumas kažkoks kitoks ir kad visur pilna policijos?

– Aš iš tiesų kai atvažiavau ir išlipau stotyje prie pat „Eurovizijos“ arenos, pirmas dalykas, kurį pamačiau buvo sraigtasparnis, sukantis ratus aplink areną. Policijos apsaugos, kariuomenės yra labai daug. Viena vertus, šiek tiek nejauku dėl to, bet kita vertus, supranti, kad jie saugo, tiesiog prižiūri. Arena yra aptverta, bet kas negali praeiti, visur reikia akreditacijas rodyti, kad galėtum patekti, patikros kaip oro uoste.

– Tikriausiai ne veltui, nes Malmės valdžia ir policija sulaukė daugybės prašymų rengti įvairias demonstracijas dėl Izraelio dalyvavimo „Eurovizijoje“. Ar jūs nematote pavojaus, kad tos demonstracijos gali išvirsti į kažkokią nevaldomą situaciją ir ar dėl to „Eurovizija“ – nors niekada taip nėra nutikę – galėtų būti sustabdyta?

– Nemanau. Yra didžiulis organizatorių pasiruošimas, labai daug apsaugos. Aš manyčiau, kad rizikos, kad ir kokios jos yra, bus suvaldytos, nes visos akys šią savaitę yra į Švediją, į Malmę, jie tiesiog negali sau leisti „susimauti“. Provokacijų gali būti, mes jų stengiamės vengti. Į tuos protestus tarsi būtų įdomu nuvažiuoti pažiūrėti, bet to tikrai nedarysim. Stengiamės dirbti būtent euroviziniais klausimas ir per daug į politiką nesivelti.

– Kaip manote, ar M. Linkytės daina yra gera?

– Manau, kad taip, kodėl gi ne. Ypač gera ji tapo finale. Po išsakytos kritikos, kuri, manau, buvo pagrįsta. Pati Monika paskui ir socialiniuose tinkluose klausė gerbėjų nuomonės, ką reikėtų patobulinti.

– Drąsu klausti ne kolegų atlikėjų, o savo auditorijos, žiūrovų nuomonės, kokią dainą jie norėtų girdėti. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iš vienos pusės, kartais skaityti komentarus internete gali būti blogas sprendimas, nes ten gali rasti ne kokių pastabų. Tačiau šiuo atveju tai pasiteisino – Monika išgirdo, ko nori žmonės. O jie norėjo daugiau „čiūto-tūto“, daugiau autentikos, lietuviškumo. Mat pirmuose etapuose ta daina labiau priminė tokią paprastą, eurovozinę, švedišką baladę su lietuviškumo cinkeliu. Galiausiai tai virto pusiau modernia daina, pusiau sutartine. Manau, iki gegužės ją reikėtų dar nugludinti, bet molis yra geras.

– Dabar visi jaučiasi šios dainos kūrėjais. Galima sakyti gavosi tipinė, nacionalinė daina?

– Galima ir taip sakyti. Prisipažinsiu, aš ir pats Monikai rašiau keletą pasiūlymų. Ir atsižvelgė, manau.

– Lietuvoje visi žino, kaip žaisti krepšinį, o dabar – ir ko reikia „Eurovizijai“?

– Na, taip. Jei turime pirmą religiją, antrą – krepšinį, tai, manau, „Eurovizija“ dabar yra trečioji religija  Lietuvoje (šypsosi).

– Bet yra kita problema, nebent M. Linkytė laimėtų, – pusė Lietuvos galvos, kad kita daina yra daug geresnė nei Monikos.

– Kai yra toks artimas finalas, kaip buvo šiemet, kai viskas taškas į tašką, balsas į balsą – tik 150 balsų persvara buvo tarp Monikos ir Rūtos Mur, kuri nugalėjo žiūrovų balsavime. Tad, suprantama, kad visada bus daug nepatenkintų žmonių. Labai lengva buvo, kai 2021 metais grupė „The Roop“ surinko virš 70 tūkst. balsų, gal dešimt kartų aplenkė varžovą. Tada nėra piktų, nes visi mato, kad čia daugmaž viskas okey, viskas aišku. O kai yra 50 prieš 50, čia kaip su kokiu „Brexitu“, kur pusė šalies skilo…

– Norite pasakyti, kad dabar šalyje įvyko susiskaldymas tarp Monikos ir Rūtos gerbėjų, kaip Jungtinėje Karalystėje dėl „Brexito“?

– Na, gal ne visai toks stiprus, bet susiskaldymas išties yra didžiulis. Iš kitos pusės pagalvokite, jeigu būtų laimėjusi Rūta, tas pats vyktų su Monikos gerbėjais, kurie praktiškai tiek pats balsų surinko. Ir jie tada būtų pikti bei nepatenkinti. Tad, sakyčiau, kad reikėtų labiau susitaikyti, jog yra kaip yra. „Eurovizijoje“ vis tiek reikia palaikyti mūsų atlikėją. Be abejo, galima pareikšti, kad, pavyzdžiui, man ta daina nepatinka, tačiau nereikėtų kurti sąmokslo teorijų, kad taisyklės buvo pakeistos paskutinę minutę vos ne tam, kad Monika laimėtų. Iš vienos pusė šis susiskaldymas šiek tiek gąsdina, iš kitos pusė – žavu, nes, vadinasi, žmonėms rūpi.

Galima pareikšti, kad, pavyzdžiui, man ta daina nepatinka, tačiau nereikėtų kurti sąmokslo teorijų.

– Kaip manote, kokia ateitis laukia šios Monikos dainos „Eurovizijoje“?

– Na, kol kas mes žinome 17 dainų iš 37. Tai – šiek tiek mažiau nei pusė. Ir bent kol kas pagal apžvalgininkų vertinimus, pagal užsienio gerbėjų balsavimus, Lietuva yra maždaug per viduriuką, šiek tiek – į geresniąją pusę. Monika svyruoja kažkur tarp 7–8 vietos. Taigi vertinimai nėra blogi. Nors visada esu optimistas, tačiau, manau, kad tai nėra ta daina, kur laimės „Euroviziją“.

– Ar dėl to nesidaro liūdna?

– Ne, tai yra natūralu. Lietuva jau 23 kartą dalyvaus „Eurovizijoje“ ir nė karto nėra laimėjusi, tai tiesiog gali įžvelgti, numatyti  tam tikrus dalykus. Vis dėlto „Euroviziją“ laimi viena daina ir ji turi labai smarkiai išsiskirti. Pernai irgi buvo aišku, kad nelaimėsime, bet tai nereiškia, kad daina nieko verta, kad ji bloga. Manau, kad į tą saugų viduriuką šiemet mes tikrai galime taikyti.

– Pralaimėtojų niekas neprisimena. Tai, koks tuomet atlikėjams tikslas dalyvauti šiame dainų konkurse, jeigu neturi ambicijos laimėti?

– Nesakau, kad Monika neturi ambicijų laimėti. Tačiau „Eurovizija“ tuo pačiu yra milžiniška platforma, kur atlikėjas gali pasirodyti, pristatyti savo kūrybą. Ir, manau, Monika tą gali labai gražiai šiemet padaryti. Londone studijuodama muziką, ji pristatė savo baigiamąjį darbą per lietuviškus motyvus. Ir tai labai sužavėjo jos darbą vertinusią komisiją. Tai plečiant tą istoriją, galima tęsti. Pavyzdžiui, aš asmeniškai esu labai patenkintas, nes visada norėjau daugiau lietuviškumo „Eurovizijoje“.