Grupės „Justin 3“ vokalisto J. Stanislovaičio teigimu, ši daina yra kitoniška, nes čia susipina keletas žanrų. Dainą paversti tokia, kokia ji yra dabar, padėjo labai gerai žinomas ir milžinišką patirtį muzikos pasaulyje turintis prodiuseris Mario Kernn. „Kiekvienas muzikantas savaip nori progresuoti ir spalvinti savo skambesį, tą ir padarėme kartu su Mario“, – pasakoja jaunasis atlikėjas.

J. Stanislovaičio manymu, būtent muzikinių skirtumų stilius tarp jo ir muzikos prodiuserio M. Kernn lėmė dainos „Born to be wild one“ žanrų spalvotumą: „Su muzikos prodiuseriu Mario studijoje leidome dienas ir naktis, dirbome, mąstėme, tada ilsėjomės, tada vėl dirbome ir mąstėme, – šypsosi dainininkas. – Buvo ir nuomonių nesutapimų, juk kūrybinis procesas – nelengvas darbas. Vis dėlto aš esu labiau Bon Jovi ir Bryan Adams gerbėjas, o Mario – Daft Punk, todėl bendras darbas buvo labai įdomus ir įvairiapusiškas. Manau, kad šis akivaizdus muzikinių stilių skirtumas davė labai skanų vaisių.“

Į Euroviziją einu iš principo. Kiekvienais metais visi vis bando išsiųsti kažką įdomaus.

2017 metais vykusioje „Eurovizijos“ atrankoje fortūna dainininkui nenusišypsojo, tačiau, kaip pasakoja pats atlikėjas, liūdesiui ir demotyvacijai tiesiog nėra laiko: „Į Euroviziją einu iš principo. Kiekvienais metais visi vis bando išsiųsti kažką įdomaus, – atvirauja Justinas. – Jau ne kartą esu taip sakęs, tačiau visi bando išrasti dviratį, kartais net ir triratį. Sutinku, kad nereikia sėdėti vietoje ir bandyti sukurti kažką naujo, tačiau tai turi būti tiesiog gera, klausytojus užkabinanti daina. Nereikia bandyti kiekvienais metais nuspėti kas gi gali tikti „Eurovizijai“ – svarbiausia, kad daina būtų nuoširdi, žavėtu paprastumu ir „užkabintų“ klausytoją. Tokia ir yra „Born to be wild one“ daina.“

Savo žodžius J. Stanislovaitis jau gali drąsiai patvirtinti remdamasis praeitų metų „Eurovizijai“ skirtos „Streets of Vilnius“ dainos pavyzdžiu. „Kiekvieną kartą į savo dainas atiduodu visą save, todėl stengiuosi, kad jos perteiktų nuoširdumą ir pasiektų klausytoją. Taip nutiko ir šį kartą, kai paklausę dainos „Streets of Vilnius“, Lietuvos sostine susižavėjusi britų šeimyna nusprendė atvykti į Vilnių, – džiaugsmo neslėpia J. Stanislovaitis. – Tai tik dar kartą įrodo, kad paprastos, bet ne primityvios ir nuoširdžios dainos gali eiti labai toli. Ši daina iki šiol sukasi JAV, Kanados, Europos ir net Japonijos radijo stotyse.“

Atlikėjas gali papirkti žiūrovus ne tik dainuodamas, bet ir vaidindamas, tuo jau yra įsitikinę miuziklo „Rent“ žiūrovai. Tačiau ar „Eurovizijos“ gerbėjai išvys pasirodymą ir atrankų metu? Šiuo klausimu Justinas išlieka paslaptingas. „Taip, pasirodymas tikrai bus, – intriguoja J. Stanislovaitis. – Jį man padėjo pastatyti ir apipavidalinti choreografas Paulius Šinkūnas. Kad būtų įdomiau žiūrėti atrankas, savo pasirodymo neatskleisiu, tačiau galiu pasakyti, kad tai nebus etiudas, nes vis dėlto esu grupės ir gitaros žmogus“, – šypsosi dainininkas.

Į superfinalą pateko aštuoni dalyviai: Germantė Venskaitienė, Anatolijus Oleinik, Valerija Iljinaitė, Linas Barauskas, Gopalas Michailovskis, Indrė Launikonytė, Živilė Gedvilaitė ir Justinas Stanislovaitis. Visi kaunasi dėl pagrindinio prizo – 10 000 eurų.

„Man šis šou vėl pažadino suvokimą, kad žmogus, jeigu tik nori, iš tikrųjų yra beribis, – kalba viena iš projekto komisijos narių Asta Stašaitytė-Masalskienė. – Atrodo, kad ten, kur reikia save pilnai aukoti, kur reikia dirbti paromis, turėtų lįsti tik jauni, tačiau mes turėjome daugybę vyresnio amžiaus žmonių, taip pat ir visai be jokio meninio išsilavinimo. Turiu pasakyti, kad šis projektas labai sužadino ir mano kūrybinius pojūčius, gal net idėjas, planus. Man tai tikrai buvo primintukas, kaip malonu yra dirbti su muzika, su švente“.

„Labai laukdavau šių filmavimų. Čia tinka žodžiai „malonus jaudulys“ – čia eidavau kaip į šventę, tačiau ir jaudinausi, nes tai buvo ir atsakingas darbas, jaudinausi už kiekvieną dalyvį. Buvau pamiršusi, kad yra tiek žmonių, kurie vietoje bambėjimo ar problemų ieškojimo sau kuria šventę. Vardan ko jie daugiau ten eina? Juk švęsti gyvenimo!“ – džiugiai kalbėjo A. Stašaitytė-Masalskienė.

Yra tiek žmonių, kurie vietoje bambėjimo ar problemų ieškojimo sau kuria šventę. Vardan ko jie daugiau ten eina? Juk švęsti gyvenimo!

„Mačiau iškrentančius dalyvius, ir tai, kaip jie vis tiek visi draugauja, kaip jie bičiuliaujasi, kaip jie serga vienas už kitą. Iškritę net ateidavo pažiūrėti bičiulių pasirodymų. Tai rodo didelę šventę. Tai man labai svarbus dalykas. Dar man įsiliejimas į naują kolektyvą yra didelė asmeninė šventė. Nuo komisijos ir vedėjų bendravimo iki komandos darbo užkulisiuose – esu nuoširdžiai viskuo sužavėta. Neįmanoma surašyti scenarijaus tam, kas ten vykdavo. Tokie dalykai arba gimsta, arba ne, tiesiog reikia kažkokios bendros energetikos“, – kalba A. Stašaitytė-Masalskienė.

„Manau, mes patys sau tapome maloniu netikėtumu – kokie galime būti išprotėję ir tuo pačiu labai džiugūs, mylintys. Aš esu labai jautri kolektyvo atmosferai, todėl jei man būtų nepatikę, aš net nesvarstydama būčiau po trijų filmavimų susiveikusi kokią nors gydytojo pažymą ir sakiusi „ne, nenoriu“, – nusijuokia komisijos narė.

Visi finalininkai skaičiuoja paskutines pasiruošimo dienas prieš tiesioginę superfinalo transliaciją. Kas išlaikys galutinį išbandymą? Kas įrodys, kad yra vieno kraujo su ryškiausiomis muzikos žvaigždėmis ir kam atiteks 10 000 eurų?

„Mes – vieno kraujo“ superfinalas – šį sekmadienį 19.30 val., tiesiogiai per LNK.

Mažajame finale iš dešimties dalyvių turėjo iškristi du. Rezultatai keitėsi iki pat paskutinės akimirkos, ir viskas susidėliojo tik pasibaigus paskutiniam pasirodymui, kurį atliko moterų treneris Martas Kalendra. Iš pradžių demonstravęs didelį džiaugsmą dėl jam atitekusio Lolitos Zero vaidmens, charizmatiškasis dalyvis, komisijos nuomone, su juo nesusitvarkė. M. Kalendra iš visų mažojo finalo dalyvių surinko mažiausiai komisijos balsų.

„Martai, aš žiauriai daug tikėjausi. Tai buvo jūsų stilistika. Bet neslėpsiu – nusivyliau. Jautėsi didelė įtampa ir balse, ir kūne. Žiauru, Martai, ką darysim?“ – pasimetusi kalbėjo komisijos narė Asta Stašaitytė-Masalskienė. „Nuobodu“, – atšovė į tokius komentarus pats M. Kalendra, ant scenos valgydamas sudaužytus arbūzus.

„Manau, kad buvo geriau už originalą, bet originalas yra tiek negeras, kad tikrai sunku. Parodijuoti parodiją – sudėtinga situacija“, – komplimentų nerado ir Stano.

Žemi komisijos balai lėmė, kad vos pasirodęs M. Kalendra turėjo nedelsdamas atsisveikinti su superfinalu. Ir jis pats, ir visi, stebėję sėkmingą jo dalyvavimą projekte, atrodė priblokšti tokios mažojo finalo baigties.

Atėjus metui išsiaiškinti dar vieną dalyvį, kuris turėjo atsisveikinti su projektu, prieš komisiją netikėtai stojo dar du iš favoritų – publikos numylėtinė, kanceliarinių prekių parduotuvės darbuotoja Lina Bajerčienė ir atlikėjas Anatolijus Oleinik. Pastarasis laimėjo vos vieno balso persvara, ir per plauką užsitikrino vietą superfinale.

Kitą sekmadienį dėl didžiojo prizo – 10 000 eurų prizo – susikaus aštuoni stipriausieji: Valerija Iljinaitė, Gopalas Michailovskis, Živilė Gedvilaitė, Justinas Stanislovaitis, Germantė Venskaitienė, Linas Barauskas, Indrė Launikonytė ir Anatolijus Oleinik. Kuris dalyvis sulauks daugiausiai publikos palaikymo? Finaliniai pasirodymai ir didžioji atomazga – jau šį sekmadienį 19.30 per LNK.