EK vicepirmininko Jyrkio Kataineno teigimu, 2021 metais startuosiančio „InvestEU“ fondo tikslas nėra pakeisti mažėsiančią struktūrinę paramą, tačiau Lietuva, nusprendusi į jį investuoti, galėtų sulaukti teigiamos grąžos.

„Šis finansinis instrumentas gali kompensuoti (struktūrinės paramos lėšų – BNS) mažėjimą, tačiau tai nėra jo tikroji paskirtis. Tai du vienas kitą papildantys komponentai“, – Briuselyje žurnalistams sakė J. Katainenas.

Į „InvestEU“ ketinama pritraukti viešojo ir privataus sektoriaus investicijų, o fondo lėšomis bus toliau skatinamas naujų darbo vietų kūrimas, remiamos investicijos ir inovacijos.

Pasak J. Kataineno, ES valstybės narės galės savanoriškai į „InvestEU“ nukreipti iki 5 proc. gaunamų sanglaudos fondų lėšų.

„Lietuvos atveju ateityje galbūt būtų prasminga kelis milijonus eurų struktūrinių fondų lėšų skirti „InvestEU“ (...) Skyrę vieną milijoną eurų „InvestEU“, jūs galite tikėtis gauti tris, keturis ar penkis milijonus“, – teigė EK vicepirmininkas.

Skyrę vieną milijoną eurų „InvestEU“, jūs galite tikėtis gauti tris, keturis ar penkis milijonus.

Finansų ministerijos ES ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Darius Trakelis sako, kad „InvestEU“ paskirtis yra papildyti, o ne pakeisti kitus investicijų šaltinius, įskaitant ir Lietuvai skiriamas ES struktūrinės paramos lėšas.

„Naujasis fondas turėtų supaprastinti ir konsoliduoti ES lygmeniu įgyvendinamus finansinius instrumentus, todėl investicijų pritraukimui skirtos ES lėšos būtų panaudojamos efektyviau“, – BNS teigė D. Trakelis.

Anot jo, EFSI veikla Lietuvoje yra sėkminga, todėl EK sprendimas steigti „InvestEU“ fondą taip pat vertinamas teigiamai. Pasak D. Trakelio, galimybė skirti „InvestEU“ fondui 5 proc. Lietuvos gaunamų ES paramos lėšų dar nebuvo svarstyta.

J. Kataineno teigimu, nuo 2015 metų, įsteigus EFSI, Europoje sutelkta daugiau nei 344 mlrd. eurų papildomų investicijų. Pasak jo, iki 2020 metų siekiama sutelkti 500 mlrd. eurų.

„Du trečdaliai iš jų (investicijų – BNS) gaunami iš privačių šaltinių. Tai rodo, kad mums pavyko atkurti investuotojų pasitikėjimą nuo finansų ir ekonomikos krizės išlikusių pasekmių“,– sakė J. Katainenas.

Europos investicijų banko duomenimis, EFSI finansavimas Lietuvos projektams šiuo metu siekia 447 mln. eurų, jo pagrindu tikimasi pritraukti 1,7 mlrd. eurų investicijų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, EK Lietuvai 2021–2027 metais einamosiomis kainomis siūlo regionų plėtrai skirtą paramą iš Sanglaudos politikos mažinti 12 proc. iki 6,4 mlrd. eurų. Tuo metu palyginamosiomis kainomis, neįskaičiavus infliacijos, siūloma paramą mažinti 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos vicepirmininku Jyrki Katainenu. Susitikime aptartas Investicijų plano Europai įgyvendinimas bei kaip Lietuva galėtų pasinaudoti šiame plane numatyto Europos strateginių investicijų fondo teikiamomis galimybėmis.

„Šis fondas – galimybė pritraukti daugiau investicijų į svarbiausias Lietuvos ekonomikos sritis. Tačiau tam, kad investicijos sėkmingai mus pasiektų, Vyriausybė turi parengti kokybiškas ir ES reikalavimus atitinkančias paraiškas. Tik atsakingas požiūris ir glaudus bendradarbiavimas su verslu leis išnaudoti naujas galimybes mūsų šaliai“, – sakė Prezidentė.

Europos strateginių investicijų fondo tikslas – užtikrinti ilgalaikį ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, naujų darbo vietų kūrimą. Šis fondas paskatins investicijas į visai ES svarbius, bet mažai dėmesio iš privataus verslo sulaukiančius projektus energetikos, aplinkosaugos, transporto infrastruktūros, mokslo ir inovacijų srityse.  Planuojama, jog per trejus metus tai padės pritraukti 315 milijardų eurų papildomų investicijų ir sukurti iki 1,3 milijono naujų darbo vietų visoje ES.

Lietuva jau yra identifikavusi 16 projektų, kurie galėtų pretenduoti į fondo lėšas. Tai – daugiabučių renovacijos, gatvių apšvietimo atnaujinimo, energetinių jungčių tiesimo, mokslo ir technologijų centrų steigimo projektai. Bendra jų vertė – daugiau nei 9 milijardai eurų. Pasak Prezidentės, šių projektų įgyvendinimas sukurtų didelę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, padėtų užtikrinti energijos suvartojimo efektyvumą ir energetikos infrastruktūros plėtrą mūsų šalyje.

Europos strateginių investicijų fondas teiks paskolas, garantijas ir kitą paramą verslui, siekiančiam investuoti į strategiškai ir ekonomiškai svarbius projektus. Ypač daug dėmesio bus skiriama įmonėms, kuriose dirba iki 3000 darbuotojų, stiprinant jų pajėgumą investuoti ir prisiimti riziką.

Susitikime taip pat aptarta, kaip sustiprinti ES ekonomikos patrauklumą investuotojams. Pasak Prezidentės, tam būtina sumažinti biurokratines kliūtis ir apribojimus verslui, užtikrinti ES vidaus rinkos plėtrą, spartinti ES skaitmeninės rinkos sukūrimą. Tai pasitarnautų ir Lietuvos verslui, kuriam būtų sudarytos geresnės sąlygos dirbti svarbiausiuose ES ekonomikos sektoriuose.

Europos Komisijos viceprezidentas, ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Jyrkis Katainenas (Jurkis Katainenas) teigia, kad Lietuva neturėtų nusiraminti ir toliau laikytis fiskalinės drausmės, skatinti ekonomikos augimą. Lietuvos finansų ministras užtikrino, kad Lietuva ir toliau laikysis fiskalinės drausmės.

„Pirmiausia, kaip rodo augimo ataskaita, norėčiau įspėti, kad nereiktų nusiraminti, ypač geopolitinių neramumų fone“, - ketvirtadienį euro įvedimui skirtoje konferencijoje Vilniuje sakė J.Katainenas, kalbėdamas apie Lietuvos laukiančius iššūkius.

Pasak jo, Lietuvai būtina ir toliau laikytis fiskalinės drausmės.

„Prioritetai šiuo atžvilgiu apima koncentravimąsi į augimą skatinančias išlaidas, mokesčius, skatinančius augimą, tuo pačiu metu užtikrinant mokestinių prievolių vykdymą ir toliau stiprinant Lietuvos fiskalinę sistemą. Be to, Lietuvai reikia vengti naujų burbulų“, - teigė eurokomisaras.

Anot jo, šalies valdžia turi kovoti su skurdu ir nedarbu, ypač tarp jaunų žmonių. Jis teigė sveikinantis Lietuvos pasiryžimą prižiūrėti kainas, jog šios nedidėtų.

„Patirtis rodo, kad nepagrįstas kainų šuolis labiausiai pastebimas sektoriuose, kur konkurencija su importu yra ribota“, - sakė J.Katainenas.

Lietuvos finansų ministras patikino, kad Lietuva neatsipalaiduos ir toliau laikysis fiskalinės drausmės.

„Mes iš tikrųjų nesiruošiame atsipalaiduoti, tai įrašyta į Vyriausybės programą. Griežta fiskalinė politika bus pratęsiama, tęsiant tas reformas ir nesiruošiame anksčiau vykdytos politikos versti aukštyn kojom. Tačiau ir šiandien nuskambėjo, kad priemonės neturi stabdyti augimo. (...) Planuojant kitų metų biudžetą, mes laikomės ir laikysimės ir tarptautinių įsipareigojimų ir prisiimtų vidinių teisės normų - Fiskalinės drausmės įstatymo“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Rimantas Šadžiaus.