Ji įspėja, kad šalyje vyraujantys karščiai – iššūkis organizmui. Mat padidėjus prakaitavimui iš organizmo pasišalina daugiau skysčių nei įprastai, tad nereikėtų manyti, kad viską sutvarkys vaisiai, daržovės ar stiklinė mineralinio vandens. Specialistė tikina, kad norint, jog karštas oras nepablogintų savijautos, būtina mineralų gauti nuolat.

„Vanduo per karščius – privalomas. Mat, kai temperatūra perkopusi net 30 laipsnių, organizmas netenka daugiau skysčių, o su jais ir mineralų, nei vėsią dieną. Sveikoms organizmo funkcijoms palaikyti būtina užtikrinti pakankamą reikalingų medžiagų kiekį. Mitas, kad per dieną aukštos mineralizacijos vandens užtenka tik vienos stiklinės. Be reikalo būgštauja ir tie, kurie mano, kad aktyviųjų mineralų vandenyje gali būti per daug, mat iš tiesų jie nuolat pasišalina su šlapimu, prakaitu net kvėpuojant. Kasdien suaugę žmonės netenka 2 litrų ir daugiau vandens, o kartu su juo – ir svarbių mineralų. Akivaizdu, kad praradus tokį kiekį vandens, stiklinė nepadės jaustis geriau“, – pasakoja specialistė.

Anot D. Rapalytės, su maistu žmogus negauna pakankamo kiekio reikalingų mineralinių medžiagų, todėl norint atgauti jėgas neužtenka tik obuolio ar salotų pietums: „Daržovės ir vaisiai visuomet yra gerai, tačiau jie dažnai auginami nualintuose dirvožemiuose, todėl valgant vaisius ir daržoves organizmas negauna pakankamo kiekio būtinų medžiagų. Be to, jeigu žmogus valgo sunkiai virškinamą maistą, virškinamasis traktas turi sunkiau dirbti, tad sunaudoja daugiau energijos ir vandens. Todėl makromitybą svarbu papildyti ir mikromityba – vandeniu. Mat vanduo, o ypač mineralinis, padeda aprūpinti organizmą būtinais aktyviaisiais mineralais.“

Vanduo per karščius – privalomas. Mat, kai temperatūra perkopusi net 30 laipsnių, organizmas netenka daugiau skysčių, o su jais ir mineralų, nei vėsią dieną.

Tačiau anot jos, klaidinga manyti, jog viena stiklinė gali pakeisti situaciją. Specialistė sako, kad aukštos mineralizacijos vanduo būtinas nuolat, o pusvalandį prieš valgį, valandą po jo, atsigėrus kavos ar suvalgius desertą rekomenduojama aukštos mineralizacijos vandens atsigerti papildomai.

Patiriantiems stresą – dar daugiau vandens

Kad karštomis dienomis ar sportuojant reikia daugiau vandens – suprantama. Tačiau vandenį ir mineralus iš organizmo „išstumia“ ir padidėjęs stresas, įtampa, todėl daugiau vandens gerti rekomenduojama ir įtemptą darbą dirbantiems žmonėms.

„Padidėjęs nervingumas, energijos stoka, bloga nuotaika ar sutrikęs miegas – signalai, kad organizmui reikia aktyviųjų mineralų papildymo, – vardina D. Rapalytė, – Apie magnio, kalio, kalcio, natrio stygių gali išduoti ir raumenų spazmai, plaukų, odos ir nagų būklės pablogėjimas, virškinimo sutrikimai. Norint atstatyti mineralų balansą rekomenduojama gerti aukštos mineralizacijos vandenį. Iš vandens mineralai į kraują, ląsteles, audinius patenka gana greitai. Tik svarbu jį gerti nuolat ir nepamiršti, kad per daug naudingųjų medžiagų nebus.“

Didėja krūvis organizmui

Kai karšta, labiau prakaituojame, netenkame daug skysčių ir druskų, jaučiame silpnumą. Mūsų organizmas sunkiai dirba, kad palaikytų normalią kūno temperatūrą.

Būtent vyriausieji ir mažiausieji tokį karščio poveikį jaučia labiausiai. Medikai tvirtina, kad vasaros siunčiamus išbandymus ypač sunku išgyventi kūdikiams ir vaikams iki ketverių metų amžiaus bei garbaus amžiaus žmonėms, vyresniems nei 75 metai.

„Vaiko kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių, kaip suaugusiojo, jo kūno termoreguliacija dar nesusiformavusi, todėl karštis mažuosius veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išsivystę ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau“, – paaiškino farmacininkė Regina Molotkova.

Pasak jos, vyresnio amžiaus žmonėms karštą dieną didžiausią pavojų kelia dehidratacija. Netekus daug skysčių, lėtėja kraujotaka, gali ištikti infarktas ar insultas. Sutrinka širdies veikla, dėl karščio pradeda skaudėti širdies srityje. Karščiui jautrios ir vyresnių žmonių kepenys, neurologinė sistema.

Vėsi patalpa ir kompresai

Perkaitimas gali lemti šilumos smūgį, o tokiu atveju labai svarbu greitai reaguoti.

Jei perkaito vaikas, medikai pataria kuo skubiau perkelti jį į vėsią patalpą ir nurengti drabužius, duoti atsigerti, uždėti ant kūno vėsios drėgnos medžiagos arba nuprausti.

Vaiko kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių, kaip suaugusiojo, nes jo kūno termoreguliacija dar nesusiformavusi, todėl karštis mažuosius veikia labiau.

„Pakilus kūno temperatūrai, paraudus odai, padažnėjus kvėpavimui ir atsiradus pykinimui nedelsdami kreipkitės į gydytojus ir mažinkite kūno temperatūrą visais įmanomais būdais, pavyzdžiui, šlakstydami vėsiu vandeniu ar paguldydami į vėsią šaltą vonią. Šie ženklai įspėja, kad vaiką ištiko šilumos smūgis“, – pabrėžia R.Molotkova.

Perkaitus vyresnio amžiaus žmogui, kūną reikia apkloti šlapiu audiniu, kojas pakelti apie 30 cm, uždėti šaltus kompresus ant sprando, pažastyse ir kirkšnyse. Aplink nukentėjusįjį vėdinti orą ventiliatoriaus, žurnalo ar laikraščio pagalba. Kas 15 minučių patariama duoti atsigerti negazuotų gėrimų ar druskos tirpalo.

Vengti kai kurių gėrimų

Farmacijos specialistė teigia, kad kai už lango itin karšta, vaikams nepatariama būti saulėje nuo 11 iki 16 valandos. Jeigu pavėsyje oro temperatūra siekia 28 laipsnius, vaiko iš viso negalima vesti lauką.

„Karštą vasaros dieną būtina mažąjį tinkamai aprengti: lengvais, laisvais, natūralaus pluošto drabužėliais. Nepamirškite pasirūpinti ir natūralios medžiagos galvos apdangalu. Nuolat duokite vaikui gerti negazuoto vandens, sulčių, net jeigu ir nekamuoja troškulys. Atviras odos vietas patepkite apsauginiu kremu SPF 50“, – rekomenduoja R.Molotkova.

Pasak vaistininkės, senjorams galioja tos pačios taisyklės, tačiau jiems dar reikia vengti putojančių ir kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, nes nuo jų netenkama dar daugiau skysčių. Taip pat rekomenduojama karščiausiu paros laikotarpiu riboti fizinį aktyvumą ir valgyti tik lengvą bei nekaloringą maistą.

Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms

Pagal teisės aktus, egzistuoja atskiros kaitros ir karščio sąvokos, kurių pagrindinis skirtumas yra skirtinga reiškinio trukmė. Karštis – pavojingas reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra – 30 laipsnių, trukmė viena dvi dienos. Kaitra – stichinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra – 30 laipsnių, trukmė – trys dienos.

Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Ryte, kol dar yra vėsiau ir aplinkos oro temperatūra nebūna labai pakilusi, rekomenduojama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas. Šylant orui, pravartu uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes. Langus geriau uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius.

Patalpose reikėtų naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomos šilumos.

Esant galimybei, rekomenduojama naudoti oro kondicionierius. Elektriniai ventiliatoriai taip pat gali padėti vėsinti patalpas, tačiau jei oro temperatūra viršija 35 laipsnius, ventiliatorių efektyvumas yra mažas. Jei naudojami oro kondicionieriai ar ventiliatoriai, jie neturėtų būti nukreipti į vaikus.

Svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę. Ją palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę padeda ir kambariniai augalai.

Vaikams miegoti rekomenduojama naudoti tik natūralių audinių patalynę, aprengti laisvais, lengvais, natūralių audinių miego drabužėliais arba iš visai be jų, tik su apatiniais drabužiais.

Viena svarbiausių rekomendacijų – duoti vaikams gerti pakankamai skysčių. Vanduo turi būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas.

Vaikams reikėtų pasiūlyti lengvai virškinamo maisto. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, iš jų pagamintos įvairios salotos, liesi pieno produktai ir pan.

Vasarą saulė aktyviausia nuo 11 val. iki 17 val. Jeigu įmanoma, karščiausiu paros metu geriau likti pastato viduje, vėsinamose patalpose. Veiklą lauke rekomenduojama planuoti ankstyvą rytą, vėlyvą popietę arba vakare.

Būnant lauke, reikia riboti buvimo saulėkaitoje laiką, vengti, tiesioginių saulės spindulių, dažniau būti medžių pavėsyje, po skėčiais ir kt.

Esant karščiams, vaikams lauke geriausia pasiūlyti žaisti mažiau fiziškai aktyvius žaidimus. Jei yra galimybė – su vandens žaislais. Atkreipkite dėmesį, kad žaidimų aikštelėje gali būti metalinių konstrukcijų, detalių, kurios nuo tiesioginių saulės spindulių stipriai įkaista ir prie kurių prisilietus vaikams kyla grėsmė nudegti odą.

Šaltinis: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras