– Ar pats buvote pasiklydęs?

– Na, pasiklysti, kad neišeičiau, neteko. Tačiau, kad netekti orientacijos – kažką veiki miške, eini, apsidairai ir nebežinai, iš kur atėjai, truputį panika, taip. Na, bet iki šiol pavykdavo išeiti, nebuvo taip, kad manęs ieškotų ir nerastų.

– Ką einant į mišką reikia turėti tam atvejui, jei pasiklysi? Ar telefonas yra tas prietaisas, kuris išvestų iš miško?

– Na, jeigu jūsų telefonas pakankamai geras, yra programėlė su navigacija, galbūt ir gerai, jeigu jis veikia, jeigu fiksuoja, kur jūs einate, ir jeigu įkrautas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jei 100 proc. nesikliauti išmaniaisiais įrenginiais, kuo tada kliautis? Kas yra išbandyta, pasiteisinę, kaip tada orientuotis miške?

– Einant mišku, reikėtų dairytis. Nors, atrodo, visur pušynas, reljefas lygus, bet kažkur gal auga pavienis berželis, ąžuolas, kažkoks duburėlis yra, kalvelė, tarp samanų yra kažkoks kitoks kupstas, kitokių samanų, kitokios spalvos ar įsiterpia kažkokia kerpių dėmė ar dar kažkas. Paėjote į priekį, ir atsisukate pasižiūrėti, kur automobilis jūsų stovi, kaip atrodo iš kitos pusės tas takas, nes jis gali atrodyti visiškai kitoks. Ypač jei pasisuks saulė, grįšite po valandos kitos, galite nebeatpažinti. Eisite teisingai, bet nieko neįsidėmėjote, o tas miškas atrodo visiškai kitaip. (...) Suradote grybų, jie – ne kiškiai, nepabėgs, stojate, apsidairote, pintinę pasidedate savo ėjimo kryptimi. Reikia išugdyti savyje tokią savybę, kad, jeigu yra kelias, einate arba išilgai savo krypties, arba lygiagrečiai, bet nesukate, tada bent jau kažkoks bus orientyras. Jei telefoną turite, nekalbėkite juo, nerašykite žinučių – einame ir dairomės.

– Taigi apibendrinant, nereikėtų pasikliauti išmaniuoju įrenginiu, telefonu, nereikėtų skaičiuoti žvaigždžių arba debesų praplaukiančių, tiesa?

– O va debesis reikėtų skaičiuoti. Jeigu apsiniaukusi diena, telefono neturite, pagal ką orientuotis? Prieš eidami į mišką, pažiūrėkite, į kurią pusę plaukia debesys.

„Pagrindinis dalykas yra mobilusis telefonas, kuris padėtų mums susisiekti su artimaisiais arba su gelbėjimo tarnybomis. Jeigu išeiname ilgesniam laikotarpiui, būtinai reikėtų vandens ir truputį kažko užkąsti. Taip pat reikėtų pasiimti laikrodį, kompasą ir žemėlapį, jeigu tik įmanoma. Reikėtų iš anksto susipažinti, kaip veikia kompasas ir žemėlapis“, – patarė M. Adomaitis.

Einant į mišką pravartu turėti ir švilpuką bei šviesos šaltinį, pavyzdžiui, prožektorių, kuris padės susigaudyti sutemus.

„Būtų gerai ir tas pats švilpukas, kuriuo galėtumėte prisikviesti gelbėjimo tarnybą, jei eitų šalia, o jūs nebegalėtumėte šaukti, būtumėte ant tiek pavargę. Taip pat prožektorius, kad ir nedidelis, tamsiu paros metu. Jeigu jūsų ieško iš oro, net ir pati menkiausia švieselė gali pagelbėti jus surasti. Ta pati šviesa padės ir jums pačiam orientuotis, galbūt pamatyt kažkokį kvartalą ar keliuką. Kartais tas mažas keliukas gali ir nesimatyti, kai yra tamsu“, – sakė M. Adomaitis.

Einant grybauti ar uogauti rengtis kamufliažinės aprangos nereikėtų, nes tada jus bus sunkiau pamatyti, o ir slėptis miške nėra nuo ko.

„Reikėtų dėvėti kažką ryškaus. Jeigu atvažiuojate automobiliu ir neturite ryškių drabužių, galima pasiimti liemenę, kuri kiekvienoje mašinoje yra. Ta liemenė labai pagelbės, jeigu jūsų reikės ieškoti. Taip pat, jeigu atėjote su draugais, jiems bus lengviau jus pamatyti“, – teigė M. Adomaitis.

Pasiklydus šaukti ir tikėtis, kad jus kas išgirs ir suras – nėra labai gera idėja. Medžiai sugeria garsą, o dažnai net nėra aišku, iš kurios pusės jis sklinda. 

„Rėkavimas miške nėra pats geriausias dalykas. Labai sunku nustatyti kryptį iš kurios pusės jus šaukia. Taip pat gali būti, kad gelbėjimo tarnybos ieškodamos jūsų eina per mišką garsiai, šiugždena šakas, traiško lapus ir per tuos garsus jūsų negirdi. Jeigu pasiklydote, atsisėskite ir ramiai pagalvokite apie orientyrus, kuriuos praėjote ir tada po truputį dėliokitės savo planą, kaip grįžti atgal“, – aiškino žvalgų būrio vadas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pamiršusiems pasiimti kompasą ar telefoną, susigaudyti padės ant medžių ir akmenų augančios kerpės, skruzdėlynai bei saulės padėtis.

„Galbūt tai ne visada teisinga, bet ant medžių ir akmenų augančios samanos ir kerpės dažniausiai yra šiaurinėje pusėje. Taip pat galima žiūrėti į skruzdėlynus – jų nuožulnus šlaitas yra atkreiptas į pietinę pusę. Jeigu turite laikrodį, galima pagal saulę susigaudyti. 7 val. ryte saulė yra rytinėje pusėje, todėl medžių šešėliai rodys vakarus, apie 13 val. saulė yra pietinėje pusėje, todėl medžių šešėliai rodys šiaurinę pusę“, – tvirtino M. Adomaitis.

Miške radę kelmą apžiūrėkite jo rieves – pietinėje pusėje esančios rievės yra platesnės.

„Galima [susiorientuoti] ir pagal medžių rieves. Kai randame nupjautą kelmą, beveik visais atvejais didesnės rievės yra pietinėje pusėje“, – sakė M. Adomaitis.

Jeigu pasiklydote ir sutemo, ieškokite saugios vietos prisiglausti nakčiai. 

„Naktį galima pamatyti Šiaurinę žvaigždę, kuri parodys jums šiaurinę kryptį, bet geriausias variantas, jeigu nėra labai šalta, nelyja lietus ir turite, kur prisiglausti, geriau sulaukti ryto ir tada tęsti savo kelionę“, – kalbėjo M. Adomaitis.

BPC atstovai pastebi, kad dažnai pasiklydę žmonės nepažįsta miško, kartais net nežino jo pavadinimo, netoliese esančių gyvenviečių, nesugeba nupasakoti, kaip, iš kurios pusės į jį įvažiavo.

Tokioje nepavydėtinoje situacijoje praėjusį sekmadienį atsidūrė viena marijampoliečių šeima Prienų rajone.

Žmonės pasiklydo išsukę iš pagrindinio kelio į jiems nežinomo miško keliuką ir palikę ten savo automobilį.

Todėl pirmas patarimas, pasak specialistų, būtų prieš vykstant miško gėrybių išsiaiškinti miško pavadinimą, susipažinti su vietove žemėlapyje, pasidomėti privažiavimo keliais, galimais orientyrais.

Kita dažnai pasitaikanti klaida – žmonės, vykdami į mišką, nepasirūpina, kad jų mobilusis telefonas būtų gerai įkrautas. Taip nutiko uogautojoms Zarasų rajone.

Vienos jų telefonas išsikrovė, kitos buvo beišsikraunantis. O telefono pokalbiai su BPC ir policijos pareigūnais gali būti netrumpi, užtrukus paieškoms gali tekti dar ne kartą susiskambinti ir bendrauti telefonu, pažymima BPC pranešime.

Todėl būtinas gerai įkrautas telefonas. Jei yra rizika, kad telefonas gali išsikrauti, reikėtų turėti nešiojamąjį įkroviklį (išorinę bateriją) – jis neleis likti be ryšio svarbią akimirką.

Trečias patarimas būtų ypač svarbus: jei turite galimybę, vykdami į mišką pasiimkite išmanųjį telefoną su atnaujinta „Android“ arba „iOS“ operacine sistema. Toks telefono aparatas, skambinant telefono numeriu 112, pats nusistato savo buvimo vietą ir jos koordinates koduota žinute automatiškai išsiunčia į BPC.

Tokiu būdu gaunami vietos nustatymo duomenys yra gerokai tikslesni už įprastą vietos nustatymą pagal telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto) ir tos stoties aprėpties plotą.

Kadangi užmiesčiuose ar kaimo vietovėse mobiliojo ryšio bazinių stočių aprėpties plotai yra gana dideli, skambinant iš paprasto mygtukinio telefono skambinančiojo vieta nustatoma su didele paklaida ir gali siekti kelis ar keliolika kilometrų.

Praėjusį šeštadienį Buktos miške (Marijampolės r.) pasiklydus grybautojams, iš „Bitės“ gauti vietos nustatymo duomenys rodė labai didelį plotą – bazinės stoties aprėpties ploto spindulys siekė daugiau nei 9 kilometrus.

Grybautojų paieška užtruko, jie buvo rasti tik po keleto valandų, gerokai po vidurnakčio. O jau minėtai šeimai, pasiklydusiai Prienų rajono miške, pasisekė labiau. Išmanusis telefonas atsiuntė labai tikslią savo buvimo vietą – jos paklaida siekė tik 6 metrus. Todėl, nepaisant to, kad šeima nežinojo net miško pavadinimo, policijai neprireikė ir valandos, kad būtų rastas tiek miške paliktas automobilis, tiek ir pati šeima.

Nors pasiklydę žmonės gali bandyti orientuotis pagal miško kvartalines linijas, saulę ar gamtos objektus, vis dėlto turbūt geriau turėti gerai įkrautą išmanųjį telefoną – tuomet paskambinus skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 galima tikėtis sulaukti patikimos ir greitos pagalbos.