Z. A. Alaunienė gimė 1931 m. balandžio 27 d. Marijampolėje. Mokėsi Marijampolės Petro Kriaučiūno pradinėje mokykloje, Marijampolės mergaičių gimnazijoje. Lituanistiką studijavo Vilniaus universitete. 1950–1960 metais mokytojavo Pandėlio vidurinėje mokykloje.

1960–1991 metais dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute (PMTI), vėliau – Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 1992 m. – VPU). Dirbdama PMTI 1974 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Sakinių siejimo mokymas, panaudojant atpasakojimus IV klasėje“, kuri 1993 m. nostrifikuota daktaro disertacija. 1991–1996 metais vadovavo VPU Lietuvių kalbos katedrai (nuo 1992 m. – docentė).

Pedagoginį darbą universitete dirbo iki 2005 m., dėstė kalbos kultūros ir specialybės kalbos kursus: rašinio metodiką, mokinių kalbos raidą.

Zita Asta Alaunienė. LEU nuotr.

Svarbiausi Z. A. Alaunienės leidiniai: „Sakinių siejimas ir mokinių kalba“ (1978 m.), „Kalbos kultūros pratybos“ (1995 m.), „Skiemeninio kirčiavimo treniruoklio žodynėlis ir pratimai“ (su bendraautore V. Mauricaite, 1997).            

*****

Z. A. Alaunienė laidojama pirmadienį, rugsėjo 7 d., Vilniaus Kairėnų kapinėse.

„Baltų apdovanojimas, kaip ir bendri Baltų vienybės dienos minėjimo renginiai, suartina mūsų tautas, stiprina solidarumą ir skatina bendradarbiavimą, todėl turime tai tęsti ir ateityje“, – pažymėjo ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Sveikindami laimėtoją L. Linkevičius su Latvijos kolega Edgaru Rinkevičiumi pabrėžė, kad L. Baluodė buvo vienintelė nominantė, kurios kandidatūrą iškėlė ir Lietuva, ir Latvija, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Baltų apdovanojimą įsteigė 2017 metų rugsėjo 22 dieną – Baltų vienybės dieną.

Jis bus kasmet įteikiamas fiziniam arba juridiniam asmeniui už indėlį ir pasiekimus verčiant lietuvių literatūrą į latvių kalbą arba latvių literatūrą į lietuvių kalbą, mokant lietuvių kalbos Latvijoje arba latvių kalbos Lietuvoje, atliekant Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo mokslinius tyrimus, tiriamąją žurnalistiką apie Lietuvos ir Latvijos istoriją, kultūrą ir turizmą.

E. Stasiulevičiūtė gimė 1928 m. rugsėjo 9 d. Simno raj. Krosnos seniūnijos Vartų kaime. Anksti mirus tėvams, Elena augo artimųjų giminaičių šeimose. 1938 m. baigė Nemunaičių pradžios mokyklą, mokėsi Kalvarijos progimnazijoje, Marijampolės gimnazijoje, 1947 m. baigė Lazdijų gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Svetimų kalbų fakultetų Anglų kalbos specialybę. 

Dar besimokydama vyresniuose kursuose, ji buvo pakviesta dirbti dėstytoja-valandininke. Baigusi studijas, nuo 1951 m. paliekama darbui Anglų kalbos katedroje. 1952-1953 m. buvo šios katedros vedėja, vyr. dėstytoja. 1957 m. bei 1965-1967 m. dirbo Užsienio kalbų fakulteto dekane. 1958 m. Maskvos srities N. Krupskajos pedagoginiame institute ji apgynė filologijos mokslų kandidatinę disertaciją „Neigiami prefiksai un-, in- dabartinėje anglų kalboje“. Nuo 1961 m. E. Stasiulevičiūtė išrenkama Anglų kalbos katedros docente. Net ir išėjusi į pensiją 1994 m., docentė lankydavosi universitete, patardavo jaunesniesiems kolegoms, domėjosi jų pedagoginio darbo problemomis.

„Netekome jautrios sielos, nuoširdaus bendravimo kolegės, studentiškų tradicijų puoselėtojos, garbiosios mūsų patarėjos, visada įsiklausydavusios į studentų pastabas ir jų reikmes. Reiškiame gilią užuojautą artimiesiems ir buvusiems bendradarbiams“, – rašoma Lietuvos edukologijos universiteto pranešime spaudai.