„Bus uždaras klausimas, kur gali būti svarstoma šių metų ambasadorių rotacija“, – BNS sakė URK pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.

„Viliamės, kad ir Seime bus rastas pritarimas tarp institucijų pasiektam sutarimui dėl viso paketo Lietuvos diplomatinio korpuso paskyrimų bei taip pat išspręstas po VTEK priimtų sprendimų ambasadoriaus Londone Eitvydo Bajarūno atšaukimas“, – BNS teigė užsienio reikalų ministro patarėja Paulina Levickytė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pripažinusi, kad E. Bajarūnas su prezidento Gitanu Nausėda pažeidė įstatymą, kai už valstybės lėšas Londone lankėsi miuzikle.  Tiek diplomatas, tiek G. Nausėda su tuo nesutinka.

URK vadovas apgailestavo, kad ambasadorių skyrimo procesas užtruko, dėl to nauji paskyrimai vėluoja.

„Kaip žinote, pasiekti tam tikri kompromisai, kuriais mes džiaugiamės, tačiau, kaip ne kartą minėjau, jie pasiekti vėlai, žinant, kad net ir dabar pradėjus tą stadiją parlamente, mažiausiai du–tris mėnesius užsitęs jų paskyrimas, nes reikia gauti užsienio valstybių sutikimus“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

Anot jo, nepaisant to, kad šįkart ambasadoriai greičiausiai bus paskirti, būtina priimti įstatymo pataisas, jog ateityje tokios situacijos nebepasikartotų.

„Dabar mes ne tik nepataikome į terminus, faktiškai visais atvejais tuos terminus praleidžiame. Tai reiškia, kad Lietuva sunkioje geopolitinėje situacijoje pati atima sau  galimybę joje veikti, reaguoti, išgirsti laiku informaciją, kuri gali apsaugoti tos pačios Lietuvos egzistenciją“, – sakė URK pirmininkas.

Jis neatskleidė, kiek kandidatų į ambasadorius trečiadienį bus svarstoma.

„Niekada tiek daug kandidatūrų vienu metu nesame svarstę“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų pastaruoju metu buvo įšaldytas iš viso 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje, bet po trijų prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimų kovo pradžioje pranešta, kad sprendimas rastas.

Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, Seime registruotos dvi alternatyvios Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, apibrėžiančios detalesnę ambasadorių skyrimų tvarką.

URK vadovas Ž. Pavilionis su grupe valdančiųjų bei opozicinių demokratų siūlo, kad  prezidentas būtų įpareigotas motyvuoti, jei atsisako skirti Vyriausybės pateiktą kandidatą, tam numatytas dešimties dienų terminas.

Taip pat siūlo į įstatymą įrašyti, kad URM surengus atranką į atsilaisvinsiančias ambasadoriaus pareigas, užsienio reikalų ministras, teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, kandidatūrą prieš tai suderintų su ministru pirmininku ir apie teikiamą kandidatūrą informuotų prezidentą.

Tuo metu grupė opozicijos parlamentarų siūlo nustatyti, kad diplomatų atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, bet ypatingais atvejais kandidatą galėtų siūlyti prezidentas, įvertinęs asmens išskirtines savybes, atsižvelgęs į užsienio valstybės, į kurią diplomatas skiriamas, specifiką.

Taip pat būtų nustatyta, kad užsienio reikalų ministras, teikdamas ambasadoriaus kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, ją turėtų būti suderinęs su premjeru ir prezidentu, o derinimo procesas „pradedamas ir baigiamas per protingą terminą“.

Nuo 2016 m. Europos Audito rūmų nariu buvusio Rimanto Šadžiaus šešerių metų kadencija baigėsi gegužę. Nepaisant to naujo kandidato paieškos įstrigo dėl nesugebėjimo susitarti prezidentui ir premjerei. Kaip dar kovo mėnesį Eltai sakė premjerės atstovė spaudai, Prezidentūrai ir Vyriausybei sunkiai sekasi derinti kandidatūras į Europos Audito rūmus.

„Tai ne vienintelis kartas, kai kandidatūras derinti sekasi sunkiai, tačiau tikimės, kad galiausiai pavyks tai padaryti. Premjerė mano, kad siūlyti Lietuvos kandidatūrą į Europos Audito rūmus yra jos prerogatyva“, – tuomet teigė R. Jakilaitienė.

Premjerė mano, kad siūlyti Lietuvos kandidatūrą į Europos Audito rūmus yra jos prerogatyva.

Savo ruožtu Prezidentūra atsakydama į tokią poziciją tvirtino, kad atsakomybę, jog delsiama paskirti kandidatą į EAR, turėtų prisiimti Vyriausybė.

„Sunku suprasti, kodėl delsiama ir kalbama apie menamus derinimo sunkumus“, – kovo mėnesį Eltai teigė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje buvo atsidūrusios kelios Vyriausybės ir Prezidentūros svarstytos pavardės. Praėjusių metų pabaigoje kalbėta, kad vienas iš svarstomų kandidatų – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau vasario mėnesį ELTA skelbė, kad, jos šaltinių žiniomis, premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai į Europos Audito rūmus pasiūlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Europos Audito rūmus sudaro po narį iš kiekvienos valstybės narės, primena ELTA. Išrinktas kandidatas paskiriamas šešerių metų kadencijai. Svarbiausias Audito rūmų uždavinys – tikrinti, ar teisingai vykdomas ES biudžetas.

Kaip numato Lietuvos įstatymai, Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Audito rūmų narius konsultuojasi su Seimu.

„Planuočiau teikti iki pavasario sesijos pabaigos“, – BNS sakė ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, iš pradžių ketinama pateikti vieną kandidatūrą.

Pagal gruodį Seimo priimtą įstatymą, parlamentas turi skirti du žvalgybos kontrolierius.

Seimo vadovė tvirtino turinti porą kandidatų į šias pareigas.

Ji nesiryžo prognozuoti, ar pirmasis kontrolierius bus patvirtintas iki liepos 1-osios, kai naujoji institucija turi pradėti veikti.

„Kaip procedūra vyks Seime, nesiimčiau prognozuoti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Liepos 1 dieną žvalgybos kontrolieriaus institucija tikrai pradės veikti. Kad ji pradėtų veikti, kol kas užtenka ir vieno žvalgybos kontrolierių. Antrą galėsime paskirti gal ir vėliau.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, laikinai užteks ir vieno paskirto ombudsmeno, kad įstaiga pradėtų veikti.

„Liepos 1 dieną žvalgybos kontrolieriaus institucija tikrai pradės veikti. Kad ji pradėtų veikti, kol kas užtenka ir vieno žvalgybos kontrolierių. Antrą galėsime paskirti gal ir vėliau“, – BNS sakė parlamentaras.

Jis teigė tikįs, kad iki birželio 30-osios toks pareigūnas bus paskirtas.

Pagal Seimo priimtą įstatymą, du žvalgybos kontrolieriai yra Seimo skiriami valstybės pareigūnai, jie prižiūrės žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą ir vertins jų veiklos atitiktį žmogaus teisių bei laisvių apsaugos reikalavimams.

Žvalgybos kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos magistro laipsnį ir ne mažiau kaip dešimties metų darbo nacionalinio saugumo ir gynybos srityje turintis Lietuvos pilietis. Pastaruosius penkerius metus jis negali būti buvęs valstybės politiku.

Šiuos pareigūnus penkerių metų kadencijai skiria parlamentas Seimo pirmininko teikimu, apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su asociacija „Poetinis Druskininkų ruduo“, Jotvingių premiją skiria kasmet už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausią poezijos knygą (skaičiuojant nuo vieno festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ iki kito). Jaunojo jotvingio premija skiriama už geriausią jauno autoriaus (iki 35 metų amžiaus imtinai) originaliosios poezijos, verstinės poezijos ar poezijos kritikos knygą, išleistą per pastaruosius dvejus metus (skaičiuojant nuo vieno festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ iki kito).

Kandidatūras premijoms gali teikti leidyklos, meno kūrėjų asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, sakoma Kultūros ministerijos pranešime. Paraiškoje turi būti nurodytas knygos autorius, pavadinimas, leidykla, išleidimo metai. Siūlant kandidatą Jaunojo jotvingio premijai reikia nurodyti jo gimimo metus.

Pagal Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų nuostatus, Jotvingių premija yra 40 bazinių socialinių išmokų dydžio, Jaunojo jotvingio – 20 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Poetiniai Druskininkų rudenys pradėti rengti poeto Sigito Gedos iniciatyva, pirmoji Jotvingių premija 1985 metais įteikta Kornelijui Plateliui. Jaunojo jotvingio premija skiriama nuo 1998 metų. Šių metų premijos bus įteiktos rugsėjo 29–spalio 4 d. vyksiančiame festivalyje Druskininkuose.

Antradienį planuotas kandidatų į KT teisėjų pateikimas išbrauktas iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės ir nukeltas neapibrėžtam laikui.

Klausimą išimti pasiūliusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai daroma norint šią savaitę baigti gyvus parlamento posėdžius.

„Siektume, kad ketvirtadienį rytinis posėdis būtų paskutinis gyvas posėdis, kad baigtume gyvus posėdžius ketvirtadienį iki pietų“, – antradienio rytą per seniūnų sueigą sakė parlamento vadovė.

„Jei norėtume baigti visą procedūrą dėl KT teisėjų, mums reikėtų gyvai rinktis ne tik ketvirtadienį po pietų, bet ir kitą antradienį“, – tvirtino ji.

Kitos savaitės antradienį Seimas planuoja posėdžiauti nuotoliniu būdu ir baigti pratęstą rudens sesiją.

Pagal Seimo statutą, dėl KT teisėjų skyrimo turi būti rengiamas slaptas balsavimas, o slapti balsavimai gali vykti tik gyvai.

„Seime situacija, deja, nėra gerėjanti, turime sergančių žmonių. Tikrai norėtųsi sveriant sveikatą ir saugumą, kad ir dėl labai svarbių klausimų, siūlyčiau teikti prioritetą saugumui“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Jei norėtume baigti visą procedūrą dėl KT teisėjų, mums reikėtų gyvai rinktis ne tik ketvirtadienį po pietų, bet ir kitą antradienį.

Anot jos, KT teisėjų kandidatūros galėtų būti parlamentui pateiktos arba per neeilinę sesiją, jei tokia būtų, arba per kovo 10 dieną prasidėsiančią pavasario sesiją.

Trijų naujų KT teisėjų Seimas nepaskiria jau beveik metus.

Pernai balandį atmesti visi trys teikti kandidatai. Tuomet kaip pagrindinis priekaištas jiems minėta, jog tai nėra konstitucinės teisės specialistai.

Gruodį Seimui iš naujo pateikti du tie patys kandidatai ir vienas naujas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė Seimui iš naujo svarstyti teikia advokatės Giedrės Lastauskienės ir LAT teisėjo Algio Norkūno kandidatūras.

Valstybės vadovas teigė neišgirdęs argumentų, kodėl jo kandidatė netinkama dirbti KT, todėl ir neieškojęs naujos.

Tuo metu Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen į KT siūlo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą Andrių Kabišaitį.

Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis metų pradžioje teikė buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūrą. Po žlugusio balsavimo dėl KT teisėjų V. Pranckietis registravo nutarimą dėl kitos kandidatūros – A. Kabišaičio, bet ji parlamentarams taip ir nebuvo pateikta.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

„Dėl Seimo kanclerio vyksta kandidatūrų paieška, mes turime apsispręsti  iki gruodžio pabaigos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

Iki rudens sesijos pabaigos, tai yra iki šių metų gruodžio 23 d., laikinai ir toliau Seimo kanclerio pareigas eina Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus vedėjas Marius Žiūkas.

Lapkričio 25 d.  Seimo valdyba bendru sutarimu pritarė jo įgaliojimų pratęsimui tokiam laikotarpiui.

Seimo valdybos sprendimu, laikinai Seimo kanceliarijos vairas žinomam lengvaatlečiui, atstovavusiam Lietuvai trejose olimpinėse žaidynėse sportinio ėjimo rungtyje, M. Žiūkui buvo patikėtas nuo šių metų birželio 1 d.

Seimas neturi nuolatinio kanclerio, kai šių metų sausio 14 d. parlamentas atleido pernai gruodžio pabaigoje kadenciją baigusią Daivą Raudonienę iš Seimo kanclerės pareigų.

Kadenciją baigiantis Seimas nesiėmė skirti nuolatinio Seimo kanclerio.

Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.

Seimo kanclerį 5 metams skiria ir iš pareigų Seimo pirmininko siūlymu atleidžia Seimas.

„Planas yra toks, žinoma, negaliu garantuot, kad jie visi tokie, kaip bus pasiūlyti, bus patvirtinti, tai yra Seimo valioje“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen, tačiau pavardžių neįvardijo.

„Pavardės iš tiesų patvirtintos, bus rytoj, tikrai neilgai liko laukti ir prieš posėdį jos nuskambės“, – teigė Seimo pirmininkė.

„Valstiečiai“ gali likti už borto

Kandidatus į laisvas Seimo vicepirmininko vietas teikia: konservatoriai – į dvi pozicijas, Laisvės partija – vieną, opozicija – vieną.

Opozicinės partijos į šias pareigas siūlo Julių Sabatauską nuo socialdemokratų ir Aušrinę Norkienę nuo „valstiečių“.

Seimo pirmininkė pirmadienį žurnalistams patvirtino siūlanti „valstiečiams“ teikti kitą kandidatą, nes A. Norkienės kandidatūra gali nesurinkti balsų.

Parlamento vadovė neįvardijo, ką norėtų matyti savo pavaduotoju, ir teigė, kad kandidatą pasirinkti yra frakcijos reikalas, tačiau neoficialiai „valstiečiams“ minėta Rimos Baškienės pavardė.

Planas yra toks, žinoma, negaliu garantuot, kad jie visi tokie, kaip bus pasiūlyti, bus patvirtinti, tai yra Seimo valioje.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad taip dešinieji pamina opozicijos ir jų rinkėjų teises.

„Tikriausiai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai tokio dydžio frakcijai nėra pasiūlomas Seimo pirmininko pavaduotojas. Nesu tikras, kad jis bus pasiūlytas rytoj“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

„Esu tikras, kad jeigu jis bus pasiūlytas, jis bus nubalsuotas, nesurinks balsų“, – pridūrė jis

R. Karbauskis neatmetė galimybės, kad Seimui nepatvirtinus A. Norkienės, „valstiečiai“ kitos kandidatūros nesiūlys.

Seimo pirmininkės pavaduotojais praėjusį penktadienį jau yra išrinkti konservatorius Jurgis Razma nuo valdančiųjų, jis yra pirmasis pavaduotojas, ir Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis nuo opozicijos.

Svarstoma steigi Ateities komitetą

V. Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad planuojama rengti Seimo statuto pataisų paketą, būtų siūloma steigti naują Ateities komitetą, atsisakyti kai kurių komisijų.

„Tam, kad būtų įsteigtas naujas komitetas reikia keisti Seimo statutą, Statuto pakitimų paketas platesnis yra rengiamas ir, matyt, Ateities komiteto steigimo klausimas bus jame“, – sakė parlamento vadovė.

„Analogiški komitetai egzistuoja daugelyje Vakarų Europos valstybių, manyčiau, kad jei toks komitetas atsirastų Lietuvoje, kuris užsiimtų ateities, inovacijų klausimais, būtų didelis pliusas mūsų parlamentui ir klausimai, kurie svarbūs 21 amžiui, patektų į šio komiteto darbotvarkę“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Jos pirmasis pavaduotojas J. Razma sakė, kad Ateities komitetas galėtų veikti panašiai kaip Europos reikalų komitetas, t. y. jo veikloje dalyvautų kitų komitetų nariais jau esantys parlamentarai.

„Ateities komitetą, kuris svarstytų įvairias strategijas, ateities klausimus, jo nariais galėtų būti Seimo nariai, kurie jau yra kurio nors komiteto nariai, kaip Europos reikalų komiteto atveju“, – žurnalistams sakė J. Razma.

Tarp galimai naikintinų komisijų Seimo pirmininkė minėjo Migracijos, tačiau teigė, jog tai dar esąs diskusijų klausimas.

„Yra svarstoma, kad vienos kitos komisijos galėtų nelikti, tiek taupant Seimo resursus, tiek vertinant jų tikslingumą, prasmingumą, bet tai koalicijos formate dar aptarsime. Siekis yra, kad Seimas dirbtų kuo labiau prasmingai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Naujos kadencijos Seimas penktadienį pradėjo darbą. Šiuo metu formuojama Seimo vadovybė, komitetai, kitos struktūros.

Toks sprendimas priimtas valdančiosios „valstiečių“ frakcijos iniciatyva, jį pristačiusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovė Agnė Širinskienė teigė, kad vieno teisėjo iš trijų keičiamų skyrimas gali prieštarauti Konstitucijai.

„Žinomi KT teisės ekspertai pradeda abejoti, ar tokia procedūra neprieštaraujanti Konstitucijai, nes Konstitucijos tekste aiškiai pasakyta, kad vienu metu keičiamas trečdalis, o mes čia pradedame užsiimti teisėjų keitimu po vieną“, – sakė A. Širinskienė.

Nors pasibaigęs trijų KT teisėjų įgaliojimų laikas, Seimui antradienį planuota pateikti vieną kandidatūrą – teikiamą Seimo pirmininko. Nei prezidentas, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas savo kandidatų kol kas neteikia.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Birželio pradžioje registruodamas nutarimo projektą dėl A. Kabišaičio kandidatūros, V. Pranckietis tvirtino, kad ji suderinta su daugeliu frakcijų. Tuo metu valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad šis kandidatas valdančiųjų paramos neturės, jis tai pakartojo ir antradienį prieš Seimo posėdį.

„Aš abejoju, ar mūsų frakcijoje bus nors vienas žmogus, kuris balsuotų už šitą kandidatūrą. Mes jau žinom vieną sprendimą, kurį KT neseniai svarstė dėl Vyriausybės tvirtinimo, kada protokoliniu sprendimu buvo priimta. Aišku, kad šitas sprendimas buvo derintas su A. Kabišaičiu, tai kaip pavyzdys, į KT pretenduoja žmogus, kuris kartu su Seimo pirmininku pasiūlė sprendimą, kuris pažeidžia Konstituciją“, – sakė R. Karbauskis.

Aš abejoju, ar mūsų frakcijoje bus nors vienas žmogus, kuris balsuotų už šitą kandidatūrą.

KT yra patvirtinęs, kad kad pernai iš naujo tvirtinant premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės įgaliojimus buvo pažeista Konstitucija, nes turėjo būti taikoma ilgesnė svarstymo procedūra nei protokolinis nutarimas vienu balsavimu. KT taip pat paskelbė, kad Ministrų kabinetas gali baigti kadenciją – nutarimas oficialiai bus oficialiai paskelbtas gruodžio 23 dieną, tad iki to laiko Vyriausybė gali veikti.

Seimas balandį atmetė visus tris pateiktus kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas V. Pranckietis į šias pareigas tuomet siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.

Prezidentas yra patvirtinęs, kad vėl ketina Seimui teikti G. Lastauskienės kandidatūrą, nes negirdėjęs jai kokių nors priekaištų.

Balandį Seimui nepaskyrus naujų teisėjų, du KT teisėjai Gediminas Mesonis, Vytas Milius ir pirmininkas Dainius Žalimas, nors jų įgaliojimai baigėsi, iki šiol eina pareigas.

V. Pranckietis: tokių atvejų jau yra buvę

Seimo pirmininkas V. Pranckietis apgailestauja, kad iš antradienio Seimo darbotvarkės išbrauktas planuotas Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pateikimas.

„Lietuvos Konstitucijoje yra numatytas atsakingo veikimo principas, kuris įpareigoja visus subjektus, turinčius įgaliojimą teikti KT kandidatūras, elgtis atsakingai. Dėl to apmaudu, kad kandidatūros pateikimas buvo išbrauktas prisidengiant argumentu, kad vieno kandidato į KT teikimas yra beprecedentis atvejis. Toks teiginys prasilenkia su galiojančiu teisiniu reguliavimu, be to, pamirštama, kad tokių atvejų jau yra buvę 2005 metais“, – Eltai sakė V. Pranckietis.

Pasak Seimo vadovo, tuomet du Konstitucinio Teismo teisėjai buvo paskirti 2005 m. kovo 15 d. ir prisiekė kovo 17 d., kai trečiojo teisėjo kandidatūra Seimui buvo pateikta tik 2005 m. kovo 29 d.

Toks teiginys prasilenkia su galiojančiu teisiniu reguliavimu, be to, pamirštama, kad tokių atvejų jau yra buvę 2005 metais.

„Teisiniai precedentai rodo, kad kiti kandidatūras teikiantys pareigūnai dar gali laisvai spėti kandidatūras pateikti šiemet. Tačiau čia lemiamu faktoriumi, akivaizdu, tampa teikėjas – Seimo pirmininkas“, – mano V. Pranckietis.

Atsakydamas į teiginį dėl Seimo pirmininko „pasitarimo“ su A. Kabišaičiu prieš teikiant nutarimą dėl Vyriausybės įgaliojimų atnaujinimo, Seimo pirmininkas V. Pranckietis pabrėžė, kad visas teiginys yra netiesa.

„Pernai Seimo nutarimo dėl Vyriausybės įgaliojimų projektą Seimo pirmininkui valdančiosios koalicijos vardu pristatė Seimo narys Juozas Bernatonis. Tuo metu A. Kabišaitis buvo kasmetinėse atostogose, tad nei neoficialaus patarimo, nei oficialios Teisės departamento išvados šiam teisės aktui jis nerengė. R. Karbauskio teiginiai yra melas“, – pareiškė V. Pranckietis.

Pats A. Kabišaitis nesureikšmina to fakto, kad jo karjerą liečiantis klausimas buvo išbrauktas  iš antradienio Seimo darbotvarkės. „Frakcija turi tokią teisę prašyti išbraukti klausimą iš darbotvarkės ir jis išbrauktas“,- sakė jis Eltai.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovas taip pat sakė, kad visiškai nėra susijęs su Seimo priimtu protokoliniu nutarimu „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei  suteikimo iš naujo“, kuris, kaip nustatė Konstitucinis Teismas, prieštarauja Konstitucijai.

„KT nustatė, kad Seimo priimtas nutarimas prieštarauja Konstitucijai, nes protokolinis nutarimas priimamas mažesne balsų dauguma, todėl netinka spręsti valstybiniams klausimams. KT pasakė, kad įgaliojimų suteikimas Vyriausybei protokoliniu nutarimu prieštarauja Konstitucijai ir dėl to Vyriausybė nelegitimi. Tačiau šio sprendimo įsigaliojimas atidėtas, kol šita Vyriausybė baigs savo veiklą. Šituo klausimu niekas su manimi nesikonsultavo, aš čia nedalyvavau, nes  tuo metu atostogavau“, – Eltai sakė A. Kabišaitis.

Kaip pastebi ELTA, šis KT nutarimas teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2020 metų gruodžio 23 dieną, siekiant, kad nesusidarytų situacija, jog valstybėje nebeliktų legitimios Vyriausybės.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kritiškai vertina Seimo pirmininko V. Pranckiečio teikiamą Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus.

„Konstitucinės teisės ekspertai sako, kad iš tikrųjų būtų pažeista Konstitucija, jeigu būtų pateiktas vienas kandidatas, o ne trys. Ir kitas dalykas: abejoju, kad mūsų frakcijoje atsiras žmogus, kuris balsuotų už šitą kandidatūrą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis, primena ELTA.

A. Kabišaičio kandidatūrai „valstiečių“ lyderis turi priekaištų ir dėl galimo Konstitucijos pažeidimo.

„Mes jau žinome vieną sprendimą, kurį neseniai Konstitucinis Teismas svarstė dėl Vyriausybės priimtų sprendimų tvirtinimo, kada protokoliniu sprendimu buvo priimta. Tai šitas sprendimas aišku, kad buvo Seimo pirmininko derinamas su A. Kabišaičiu. Į Konstitucinį Teismą pretenduoja žmogus, kuris kartu su Seimo pirmininku priėmė sprendimą, kuris pažeidė Konstituciją“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Išbraukti A. Kabišaičio kandidatūros į KT teisėjus pateikimą „valstiečių“ frakcijos vardu paprašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, įžvelgdama tokios procedūros galimą prieštaravimą Konstitucijai. Už tai balsavo 69 Seimo nariai, 16 – buvo prieš ir 16 parlamentarų susilaikė.

Antradienį Ramūnas Karbauskis Seime žurnalistams sakė abejojantis, kad valstybės vadovas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.

Anot jo, pagal Seimo statutą, atmetus įstatymo projektą tokį patį pasiūlymą parlamentui galima teikti tik po pusės metų.

R. Karbauskis analogiją įžvelgė ir su Seimo nutarimu priimamu teisėjų paskyrimu.

„Šiuo atveju mums kyla klausimas, ar teikti tuos pačius kandidatus, kur Seimo nutarimas yra įstatymo lygmens, ar negaliotų tas pats reikalavimas dėl pusės metų laikotarpio“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas.

„Jeigu bus toks teikimas, mes tikriausiai kreipsimės į Konstitucinį Teismą išaiškinimo“, – sakė jis.

R. Karbauskis antradienį tvirtino nematąs priežasčių, kodėl Seimas antrą kartą dėl teisėjų turėtų balsuoti kitaip.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė iš naujo Seimui teiksiąs šio neseniai atmestas kandidatūras į KT teisėjus ir LAT pirmininkus. Jis tvirtino neišgirdęs iš Seimo narių argumentų, kodėl advokatė Giedrė Lastauskienė netinka eiti Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas, o teisėja Sigita Rudėnaitė – LAT pirmininkės.

„Abi teisėjų bendruomenėje ir teisininkų bendruomenėje turi puikų vardą, puikią reputaciją, ir po sprendimo nepatvirtinti jų niekas nepasikeitė“, – sakė G. Nausėda.

Seimas praėjusį antradienį per slaptą balsavimą G. Lastauskienės nepaskyrė KT teisėja, o S. Rudėnaitės ne tik nepaskyrė LAT pirmininke, bet ir atleido iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Teisininkų vertinimu, pastarasis parlamento sprendimas buvo neteisėtas, nes neatitiko Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytų atleidimo pagrindų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui nutarimą dėl S. Rudėnaitės atleidimo ir LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų pripažinti negaliojančiu.

Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.

Pagal Konstituciją, LAT pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.