Senoje, akmenimis grįstoje gatvėje šiemet vykdoma nemažai darbų. Lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją vis dar vykdo bendrovės "Orlis" darbininkai.

Tuo pačiu metu įmonės "Gensera" darbuotojai atliko geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos antrąjį etapą. Įgyvendinti šiuos darbus buvo užsakiusi bendrovė "Klaipėdos vanduo".

Panašu, kad gatvės gyventojai bei ja einantys ar važiuojantys žmonės netrukus sulauks nepatogumų pabaigos.

Savivaldybės darbuotojai pranešė, kad darbininkai I. Kanto gatvėje dar turi darbų maždaug mėnesiui. Tikimasi, kad gyvenimas į įprastas vėžes sugrįš spalio pradžioje.

"Darbus vykdančių bendrovių atstovai dėkoja už kantrybę ir atsiprašo už nepatogumus", – teigė Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistė Aušra Lukauskienė.

Dar praėjusių metų vasarą tapo aišku, kad šioje gatvėje bus tvarkoma lietaus nuotekų kanalizacija. Rudenį priešais minėtą mokyklą buvo sukrauti kelių dydžių ilgi žali vamzdžiai.

Nauji kelio ženklai vertė manyti, kad jau visai greitai šioje vietoje užvirs darbai. Tie, kuriems jau teko patirti, kaip greitai rekonstruojama susidėvėjusi lietaus nuotekų kanalizacija, tikėjosi, kad iki metų pabaigos I.Kanto gatvė atgaus įprastą vaizdą.

Vieną dieną klaipėdiečiai pamatė tarp 7-ojo ir 5-ojo I.Kanto gatvės namų iškastą duobę ir į ją įleistą ilgo vamzdžio galą.

Tai turėjo reikšti, kad darbai jau tuoj tuoj įsibėgės. Bet kažkas atsitiko, ir vamzdis liko gulėti tokioje keistoje pozicijoje ne vieną ir ne dvi savaites.

Paviršinių nuotekų rekonstrukciją Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu atlieka bendrovės "Orlis" darbininkai.

Kaip informavo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistai, prieš kelias savaites sugedo minėtos įmonės vamzdžių stūmimo mašina, todėl darbai nebaigti.

Įmonės atstovai pranešė, kad iš Vokietijos jau atkeliavo mašinos remontui būtinos detalės, ji jau taisoma.

Šią savaitę darbus I.Kanto gatvėje planuojama pratęsti.

"Jeigu nenutiks nieko nenumatyto, per artimiausias dvi savaites bendrovė "Orlis" turėtų pabaigti vamzdžių stūmimo darbus ir pradėti tvarkyti aplinką", – patikino Klaipėdos savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Aušra Lukauskienė.

Šios gatvės 19 namo kieme buvo tvarkoma aikštelė, todėl teko atnaujinti lietaus nuotekų kanalizacijos sistemą ir jos atšaką I.Kanto gatvėje.

Todėl gatvėje buvo iškasta duobė, o jos viduryje atsirado nauji nuotekų šulinio rentiniai.

Šiuos darbus atliekančios plungiškių bendrovės VVARFF Kelių tiesimo padalinio projektų vadovas Tomas Kimbirauskas patikino, kad duobę ketinta užkasti dar vakar vakare, tad šeštadienį gatve jau bus galima važiuoti transporto priemonėmis.

"Iškart akmenų grindinio pakloti negalėsime. Duobės vieta bus užlyginta ir užberta skalda. Reikės šiek tiek laiko, kad gruntas susistovėtų, vėliau jį išlyginsime. Grindinio akmenis klosime vėliau, bet tada eismo uždaryti nebereikės, darbininkai tiesiog atitvers tą vietą", – patikino T.Kimbirauskas.

Dėl durų kvietė policiją

Būstas ramioje I.Kanto gatvėje šiuo metu tikrai nepigus. Tačiau prestižinėje uostamiesčio vietoje butą įsigijusiai šeimai gyvenimas apkarto. Klaipėdiečių pora turi minti teismų slenksčius ir įrodinėti, kad neprivalo atverti savo būsto patalpų ir leisti jomis vaikštinėti svetimiems žmonėms.

"Tenka keliauti į teismus, aiškintis, kad nieko svetimo nepasisavinome ir neužėmėme", – kalbėjo naujakurė Daiva.

Moters kaimynas Aleksandras su trečio aukšto gyventoja Olga bei antrame namo aukšte įsikūrusia šeima mano priešingai – šie žmonės įsitikinę, kad kaimynai savivaliauja.

"Nuo seno mūsų name buvo du išėjimai: vienas vedė į kiemą, kitas – į centrinę I.Kanto gatvę. Nauji savininkai atsikraustė 2014 m., o laiptinę uždarė 2015 m. rugpjūčio pradžioje. Įstatė duris ir užrakino išėjimą į lauką. Kaip taip galima pasisavinti bendro naudojimo patalpas?" – pyko gyventojai.

Kaimynai teigia, kad koridorius visiems gyventojams atviras buvo nuo tada, kai namas pastatytas.

Įtaria pasididinus plotą

Tačiau būsto savininkė Daiva tikino, kad savavališkų žingsnių nesiėmė. Moteris teismui pateikė turimus nuosavybės dokumentus ir įrodinėja, kad pirko butą su koridoriumi, į kurį turi visas nuosavybės teises.

"Šis namas pastatytas 1961 m. Net pirmuosiuose namo dokumentuose šis koridorius yra įtrauktas į šio buto inventorizacijos planą. Įsivaizduokime, kad vieną dieną kuriame nors name kaimynai pasibelstų į svetimą butą ir pradėtų reikalauti teisės vaikščioti jūsų buto koridoriumi? Kaip reikėtų jaustis gyventojams?" – savąją įvykių versiją pasakojo moteris.

Trijų aukštų name nuolat gyvena tik kelios šeimos. Kiti butai stovi užrakinti. Trijų butų savininkai pasipiktino pirmajame aukšte butą įsigijusiųjų sprendimu įstatyti duris ir užtverti koridorių, kuriuo buvo galima išeiti į centrinę gatvę. Vos tik kaimynai įstatė duris koridoriuje, kiti namo gyventojai jiems iškvietė policiją.

"Mes priversti naudotis atsarginiu išėjimu. Bet kodėl taip turi būti? Kas jiems tokią teisę suteikė? Kiemo durys dabar laikomos atviros. Bet kas gali ateiti, pridergti laiptinėje. Anksčiau visos durys buvo rakinamos", – teigė trečiojo aukšto gyventoja Olga.

Moteris įtarinėja, kad kaimynai laiptinės sąskaita pasididino buto plotą nuo 54,38 kv. metrų iki 75,80 kv. metrų.

Ginčą spręs teismas

Tai išgirdę kaimynai rodė nuosavybės dokumentus. Pirmojo aukšto gyventoja Daiva tikino, kad 6,27 kv. metrų plotą sudarantis koridorius visuomet buvo įskaičiuotas į būsto kvadratūrą.

"Buto plotas padidėjo ne jo sąskaita. Mes sutvarkėme mums priklausančio rūsio dalį. Ten įrengėme patalpą ir taip sujungėme ją su butu. Šiame name nėra centrinio šildymo. Rūsyje įrengėme šildymo katilą", – tikino moteris.

Vartant buto savininkų dokumentus, iš tiesų matyti, kad buto plotas prieš tai nežymiai keitėsi tik 1999 m., kai buvo išgriautos koklinės krosnys ir atlikta nauja buto inventorizacija.

"Kaimynai siekia panaikinti 1992 m. įvykusį buto privatizavimo faktą. Tai turbūt vienintelis atvejis Lietuvoje, kai kaimynai nusprendžia atimti kažkieno nuosavybę be jokio pagrindo", – stebėjosi buto savininkė Daiva.

Naujakuriai yra ne pirmieji šio būsto savininkai. Buvęs buto šeimininkas iš tiesų ilgą laiką kaimynams leido vaikščioti koridoriumi, vedančiu į gatvę.

"Tačiau leidimas naudotis dar nesuteikia teisės į nuosavybę. Leido ar neleido, kodėl leido buvęs šeimininkas – visa tai ne mūsų reikalas. Mes pirkome butą žiūrėdami į jo dokumentus. Koridorius yra šio buto dalis ir nė minutei jis nėra buvęs išbrauktas iš nuosavybės dokumentų", – kalbėjo Daiva.

Kaimynų ginčą kartą jau sprendė teismas. Pirmos instancijos teisme namo gyventojams nepavyko įrodyti savo teisių į kaimynų buto koridorių. Tačiau tą kartą ginčas nagrinėtas tik rašytine forma. Apskundus sprendimą, aukštesnės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Kas teisus šioje istorijoje, teismas pasakys birželio pradžioje.

Patyrė nuostolių

Šio namo gyventojai naujakuriams turi ir daugiau pretenzijų.

"Už mūsų pinigus buvo įrengta telefonspynė. Uždarius išėjimą į gatvę, mes turime vaikščioti į pirmą aukštą įleisti atvykusių svečių ar santechniko. Na, neturi taip būti", – piktinosi gyventoja Olga.

Tačiau ir šį priekaištą kaimynai atremia.

"Nors ir nesame atsakingi už telefonspynės įrengimą mūsų nuosavybės dalyje, tačiau teisme mes siūlėme kaimynams padengti galimus nuostolius dėl jos perkėlimo. Patys mes jos nekeisime, kad nepasipiltų dar daugiau kaltinimų. Tegul iškviečia įmonę, įsistato telefonspynę ir pateikia sąskaitą", – patikino klaipėdietė Daiva.

Vinimi per mašinos sparną?

Tačiau ir toks siūlymas taikos šiame name neįnešė. Kol kaimynai remontavo savo butą, du kartus jiems teko keisti buto durų akutes.

"Čia ne atsitiktinumas. Vieną kartą sudaužė, pakeičiau. Tačiau ir antrą kartą kažkam panižo rankos. Mūsų buto durys ne kartą buvo aptaškomos kažkokiu skysčiu. Kantrybė trūko, kai du kartus buvo subraižytas mano automobilis. Net nebuvau spėjęs apdrausti jo kasko draudimu. Ir ką aš galiu padaryti? Nieko", – niršo Daivos vyras.

Šį faktą naujakuriais besipiktinantys gyventojai nutylėjo, o paklausus, kodėl kaimynai ant savo durų pakabino perspėjimą apie vandalizmą, šio namo gyventojas Aleksandras tik gūžtelėjo pečiais.

"Gal čia moterys apspjaudo jų duris? Nežinau. Čia ne aš. Nors praeinant taip ir norisi spjauti tokiems", – įtūžio nesulaikė pašnekovas.

Filmuoti negalima

O štai dėl dar vieno incidento visiems šio namo kaimynams teko kviesti policiją. Vieną dieną namo laiptinėje pasmirdo chemikalais.

Gyventojams darėsi trošku, kvėpavimo takus graužė keista smarvė. Iškviesta policija apžiūrėjo patalpas, tačiau taip ir nenustatė, kas ir kokių chemikalų buvo pripylęs.

"Klausėme pareigūnų, ar galima įsirengti vaizdo kameras? Tada sužinotumėme, kas terlioja mūsų duris. Jie paaiškino, kad nevalia. Kameras galima montuoti tik gavus visų kaimynų sutikimą. Tad kaip apsiginti?" – klausė gyventoja Daiva.

Beria kaltinimus

Pensininkas Aleksandras, vedžiodamas žurnalistus po daugiabučio valdas, aiškino, kad koridorių užtvėrę kaimynai esą net naudojasi elektros energija, už kurią moka visas namas.

Pirmojo aukšto gyventoja Daiva patikino, kad elektros svetima sąskaita nedegina.

Šeima aiškino, kad dėl šventos ramybės atjungė koridoriaus apšvietimą nuo bendro naudojimo elektros linijos.

"Už rūsio apšvietimą moka visi namo gyventojai, net ir už tuos, kurie turi po kelis rūsius. Tačiau nekeliame klausimų, nors mes patys elektros instaliaciją į rūsį nuvedėme iš savo buto. Tegul. Dėl tokių smulkmenų nekeliame skandalo. Mums svarbiau tai, kad mūsų gyvenimas apkartintas", – pastebėjo moteris.

Į tai kaimynas Aleksandras atšovė: "Kaip tai gali būti jų privati nuosavybė, jei mes visą gyvenimą čia vaikščiojome. O kartais aš gailiuosi, kad ne sovietiniai laikai dabar yra. Nėra kam pasiskųsti."

Vienoje seniausių miesto gatvių turėtų sužaliuoti apie 50 medelių. Sodinami glaustašakiai skroblai yra maždaug dviejų metrų aukščio, suformuotomis lajomis.

Šios gatvės šaligatvių zonoje augo 100 medžių. Didžiąją dalį želdinių sudarė liepos, buvo ir keletas klevų bei uosių. Medžių amžius siekė daugiau nei pusšimtį metų.

Specialistai nustatė, kad visų I.Kanto gatvės medžių būklė patenkinama arba bloga. Jų kamienai pasvirę, šerdys ir priekelmės dalys pažeistos puvinių, gausu žaizdų, dėl netinkamo genėjimo lajos deformuotos. Medžių šaknys buvo iškilnojusios šaligatvio plyteles.

Todėl buvo svarbu I.Kanto gatvėje pakeisti ne tik šaligatvius, bet ir atnaujinti želdinius.

Teigiama, kad atsodinti visų želdinių nebuvo galima, nes kai kur po jais driekėsi požeminiai komunikacijų koridoriai. Taip pat jie nebus atsodinti toje vietoje, kur planuojama atkurti senosios Klaipėdos originalaus šaligatvio fragmentus.

Renkant vietas, kur įkurdinti medžius, atsižvelgta, kad jie nebūtų per tankiai susodinti ties sankryžomis ir neapsunkintų matomumo.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė džiaugėsi, kad sodinami medžiai – labai gražūs ir prabangūs.

Paklausta, ar nekils rūpesčių, nes gatvėje dar nebaigtas šaligatvių dangos remontas, specialistė atsakė: "Medžius sodinome tose vietose, kur darbai baigti arba jų liko nedaug. Įspėjome rangovus, kad ties lapuočiais dirbtų atsargiai."

Baigti sodinti medžius I.Kanto gatvėje planuojama kitos savaitės pabaigoje. Šaligatvių dangos remontas bus atnaujintas, kai tik nusistovės palankūs orai.

Darbai I.Kanto gatvėje prasidėjo praėjusių metų lapkritį. Vienos seniausių miesto gatvių šaligatvių danga buvo labai prastos būklės. Plytelės – senos, sutrupėjusios, iškilnotos medžių šaknų.

Vienos iš seniausių miesto gatvių šaligatvių danga yra blogos būklės: plytelės senos, sutrupėjusios, iškilnotos medžių šaknų. Šiuo metu gatvės šaligatvių zonoje auga 100 senų medžių, kurių daugumą sudaro liepos, auga keletas klevų ir uosių. Visų medžių amžius – per 50 metų. Visi gatvės medžiai yra patenkinamos arba blogos būklės: pasvirę kamienai, medžių kamienų šerdys ir priekelminės dalys yra pažeistos puvinių, gausu kamieno žaizdų įvairiose lajų vietose, pačios lajos dėl genėjimo klaidų yra deformuotos. Medžių šaknys stipriai iškilnojusios šaligatvio plyteles. Todėl rekonstruojant I. Kanto gatvę bus keičiami ne tik šaligatviai, bet ir atnaujinti želdiniai.

Rekonstruojamoje I. Kanto gatvėje iš viso planuojama iškirsti 100 medžių, jų vietoje bus atsodinti 42 nauji želdiniai. Dalis šaligatvių atkarpų, kur praeina požeminių komunikacijų koridoriai, liks neužsodinta. Medžiai nebus atsodinti ir tose vietose, kur planuojama atkurti senosios Klaipėdos originalaus šaligatvio fragmentus.

I. Kanto gatvės želdinių būklę vertino ir išvadą pateikė Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Nustatyta, kad medžius reikia atnaujinti, todėl kirtimo darbams atlikti išduotas leidimas.

Medžiai bus sodinami 8–10 m atstumu vienas nuo kito, įvertinus požeminių tinklų išsidėstymą. Taip pat bus atsižvelgta į medžių tankumą ties sankryžomis, siekiant neapsunkinti matomumo. Iškirstų želdinių vietoje pagal paveldosauginius reikalavimus, išlaikant tą pačią medžių rūšį, planuojama atsodinti ne jaunesnes kaip 15 metų amžiaus liepas. 4–5 m aukščio, 25–30 cm skersmens medžiai miestui kainuos apie 7000 Eur.

Visus gatvės rekonstrukcijos, apšvietimo atramų keitimo ir medžių atsodinimo darbus planuojama užbaigti 2017 m.

"Geriau gaudykite vagis"

I.Kanto gatvės pradžioje yra M.Gorkio pagrindinė mokykla, į kurią tėvai rytais atveža vaikus. Čia dažną dieną kartojasi ta pati situacija.

Išleidusi vaikus moteris vienos krypties eismo gatvėje pasuka prieš eismą.

Nustėrę kitų mašinų vairuotojai sustoja, taip susidaro kamšatis, o moters vairuojamas visureigis užšoka ant šaligatvio ir, nepaisydamas signalų bei iškalbingų kitų vairuotojų gestų, braunasi S.Daukanto gatvės link.

Klaipėdos kelių policijos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vadas Kęstutis Virbauskas patikino, kad apie besikartojančią situaciją šioje vietoje ne kartą pareigūnams yra pranešę šios gatvės gyventojai bei vairuotojai. Ir patys pareigūnai yra fiksavę šiuos atvejus.

Nutverti prieš eismą vairavę jie dažnai meta frazę, kuri pribloškia: "Man čia reikia. Aš neturiu kada važiuoti aplinkui. Juk niekam netrukdau. Aš greitai".

Vos užfiksavęs tokį pažeidimą pareigūnas imasi rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą ir išgirsta visai kitus žodžius, bet ir juos kartoja dažnas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.

"Aš nieko nepadariau. Ar jūs neturite ką veikti? Geriau eitumėte vagių gaudyti!", – piktinasi tokie pažeidėjai, o po dienos vėl suka prieš eismą.

Emigrantai piktinasi

Vairuojantys emigrantai, ypač grįžę iš Anglijos, neretai nustebina keistais pažeidimais, o nutverti iškart puola teisintis, kad ką tik parvažiavo iš šalies, kur eismas vyksta priešinga puse.

Dažniausiai jie sutinka suklydę, atsiprašo, klausinėja, kas gresia.

Policininkų pokalbis su šiais žmonėmis taip pat baigiasi panašiai – tautiečiai tvirtina, jog naujojoje tėvynėje policininkai nėra tokie griežti, kad ir kaip vairuotojai klysta, kad ir kiek pažeidžia taisykles, bet nuobaudų esą nesulaukia.

"Kone kiekvienas aiškina, kad Europoje nėra taip, kaip Lietuvoje. Jei patikėtume kiekvienu emigrantu, Europoje policijos nėra arba pareigūnai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaudžia. Tokie paaiškinimai atrodo nerealūs. Pats nesu matęs, kad emigrantai pasuka prieš eismą, bet iš kolegų apie tokius atvejus teko girdėti", – dalijosi patirtimi K.Virbauskas.

Kasdien "atleidžia iš darbo"

Itin įžūlius kelių chuliganus kelių policininkai pažįsta iš tolo.

Dažniausiai tai būna prabangiais automobiliais važinėjantys ir nebaudžiami besijaučiantys vairuotojai. Vos pareigūnų sustabdyti jie spinduliuoja neapykanta ir panieka policininkams. Esą jiems viskas turėtų būti leista.

Jeigu pareigūnas imasi rašyti protokolą, prasideda psichologinės atakos: jie filmuoja, fotografuoja, gąsdina advokatais, grasina atleisti iš darbo.

"Neabejodamas galiu pasakyti, kad kiekvienas kelių policininkas buvo susidūręs su panašiais pažeidėjais, kurie dešimtis kartų "atleido" pareigūnus iš darbo. Pokalbis su jais dažniausiai prasideda klausimu, ar pareigūnas žino, ką sustabdė, kad jis jau rytoj neteks darbo. O dar dažnesnis jų pasakymas apie tai, kad policininkai nieko neįrodys", – pasakojo Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vadas.

Būna ir paradoksalių situacijų, kai pažeidėjas sutinka pažeidęs taisykles, bando aiškinti, kad nusižengė netyčia, ir prašo nebausti.

Kai pamato, kad pareigūnas išsiima rašymo priemonę, plokštelė apsisuka kita puse ir vairuotojas nebesutinka nusižengęs, tvirtina, kad pažeidimo nepadarė, bei įžūliai aiškina, jog policininkas nieko neįrodys. Tačiau gavę baudą ją sumoka ir nebeskundžia nutarimo teismui.

Ne vienas pažeidėjas bando provokuoti pareigūnus siekdami sukelti pyktį, bet, kai pamato, jog tai nepavyksta, nusiramina ir atsisveikina su šypsena.

Kartais taip pasielgia amžinai skubantys verslininkai.

Tačiau kur kas dažniau chuliganiškai ir pavojingai vairuoja oficialaus darbo neturintys, bet brangiomis BMW ar "Mercedes Benz" mašinomis važinėjantys jauni vairuotojai.

Pasakojo pasaką apie meilę

Patruliuodami naktimis pareigūnai mato tuos pačius automobilius, vairuojamus tų pačių žmonių, važiuojančių neaišku kur ir nežinia kokiais tikslais.

Jų vairavimo stilius nesuvokiamai įžūlus ir visiškai nepagrįstas jokiu skubėjimu darbo reikalais. Atpažindami tokius iš toli, policininkai žino jų iššaukiantį ar net agresyvų vairavimo būdą.

Mieste yra keli taksi vairuotojai, kurie važiuoja ne tik itin greitai, bet ir pavojingai, nerodo posūkio signalų, apvažiuoja greičio slopinimo kalnelius.

Nuolat baudžiami piniginėmis baudomis jie vėl ir vėl įkliūva už tokius pat nusižengimus.

Tokie vairuotojai baudų nemoka, o dar kartą pričiupti ragina pareigūnus greičiau rašyti protokolą, nes jiems reikia skubėti, jie atvirauja, kad mokėti vis tiek nesiruošia.

Vienas toks taksistas kartą pavijo skiriamaisiais ženklais nepažymėtą policijos automobilį Atgimimo aikštėje, aplenkė jį iš dešinės ir, degant raudonam šviesoforo signalui, nurūko Herkaus Manto gatve pavojingai nardydamas tarp mašinų. Galiausiai pareigūnai jį pavijo ir sustabdė.

Taksistas nuobaudą apskundė, o teisme sukūrė pasaką, neva jį nubaudęs pareigūnas jam keršija, nes tas vieną kartą naktiniame klube "Piteris" nuviliojo jo merginą. Toks melas nepadėjo.

Grasino nužudyti policininką

Uostamiesčio kelių policininkai pažįsta dar vieną piktybinį kelių chuliganą. Jis, kaip ir brolis, labai seniai prarado vairuotojo pažymėjimą už vairavimą apsvaigus nuo narkotikų.

Šis vyras jau prieš porą metų buvo sukaupęs apie 10 tūkst. eurų nesumokėtų baudų.

Kaskart nutvertas jis baudžiamas už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo, tačiau baudų nemokėjo ir veikiausiai nemokės, nes oficialiai nedirba, nors važinėja prabangia močiutės vardu registruota mašina.

Pastarąjį kartą nepastebėjęs, kad iš paskos važiuoja skiriamaisiais ženklais nepažymėtas policijos automobilis, šis kelių chuliganas pabandė įsisprausti į pirmą juostą, bet buvo neįleistas.

Tada minėtas vyras padidino greitį, užkirto kelią jo neužleidusiam automobiliui ir sustojo. Iš mašinos iššoko piktybinis pažeidėjas ir jo draugas.

Buvo aišku, kad "prasikaltusiam" žmogui tuoj skaudės, bet jį išgelbėjo situaciją stebėję policininkai.

Tąsyk chuliganas buvo vėl nuvežtas į policijos komisariatą, kur jam vėl išrašyta bauda.

Būtent šis asmuo, pamatęs, kad pareigūnai užfiksavo jo pažeidimą, dažniausiai bėga nuo policijos, kol baigiasi degalai arba įvažiuoja į akligatvį.

Bet ir tai jo netramdo. Kartą sustabdęs savo BMW X5 jis staiga peršoko ant galinės sėdynės ir įžūliai aiškino nevairavęs, o vairuotojas esą kažkur dingęs.

Šis jaunas vyras tiesiai šviesiai yra pareiškęs K.Virbauskui į akis, kad sutikęs mieste jį nužudys.

"Per savo tarnybos metus esu išgirdęs visokių grasinimų, bet tik šitas pilietis pareiškė tiesiai šviesiai: "Pagausiu, užmušiu". Puikiai žinau, kaip tas žmogus atrodo, todėl stengiuosi tokių grasinimų nesureikšminti", – pasakojo K.Virbauskas.

Chuliganai – vienam sezonui

Chuliganiškas vairavimas, kelių policininkų pastebėjimu, yra labiau būdingas pradedantiesiems vairuotojams, o pažeidimų pobūdis kartojasi priklausomai nuo metų laikų.

Žiemą Melnragėje, neįgaliųjų paplūdimio automobilių aikštelėje, Šilutės plente, prie buvusio mėsos kombinato, bei Sportininkų gatvės gale, prie stadiono, klevo lapais pažymėtos mašinos dažniausiai suka "saulutes".

Kartą pareigūnai sustojo bausti tai dariusio "Audi A8" vairuotojo, o BMW X6 sukdamas į jį trenkėsi ir sužeidė vairuotoją.

Atšilus gatvėse chuliganiškai vairuoja motociklininkai-britvininkai. Jų pavojingas manevravimas miesto gatvėse yra šiurkščiausias pažeidimas.

Vos pamatę kurioje nors miesto vietoje stovinčius kelis tokius motociklus, policininkai nepraleidžia progos išsiaiškinti juos vairuojančius asmenis, kad būtų lengviau identifikuoti pažeidėjus.

Vienas įžūliausių uostamiesčio motociklininkų – Irmantas prieš dvi savaites Klaipėdos apygardos teismo nutartimi prarado teisę vairuoti trejiems metams.

Vasarą LEZ teritorijoje, Perkėlos bei pagrindinėse miesto gatvėse ir motociklininkai, ir jaunieji automobilių vairuotojai rengia lenktynes.

Teismai paprastai formuluoja šių vairuotojų veiksmus kaip eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui.

Teigiama, kad "tokiais savo veiksmais pažeidėjai tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekino elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja niekinantį požiūrį į visuomeninę tvarką, kuri tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio pagalba ir pagarba".

Moterys – geriausios artistės

Vairuojančios moterys labai brangina vairuotojo pažymėjimą ir paprastai nepažeidžia Kelių eismo taisyklių.

Užtat pėsčiosios eismo taisyklių pažeidėjos būna itin aršios arba apsipila ašaromis.

Ne viena ginčijasi ir tvirtina kaip ėjusi, taip ir toliau eisianti neleistinoje vietoje.

"Jos tiesiog mano esančios nebaudžiamos. Iš moterų galima tikėtis ir agresijos proveržių, ir netikėtos vaidybos. Pamenu, vieną pėsčiąją, perėjusią gatvę neleidžiamoje vietoje, kvietėme į tarnybinį automobilį. Ji apsimetė kurčnebyle. Kai pareigūnas atkakliai ją ėmė kviesti, paaiškėjo, kad ji ir girdi, ir kalba, – prisiminė K.Virbauskas. – Dar viena moteris ėjo gatve pirmąja važiuojamosios kelio dalies juosta stotelės link. Tarnybiniu automobiliu važiavau iš paskos, bet ji net neatsisuko. Sustabdėme ją, ėmėme kalbinti. Moteris staiga griebėsi už širdies, kojos ėmė linkti. Pasiūliau iškviesti medikus ir palaukti greitosios mūsų mašinoje, tada ji staiga pasveiko. Surašėme protokolą, paskyrėme nuobaudą. Viskas baigėsi tuo, kad išlipusi iš mašinos ji mums padėkojo."

Uostamiesčio savivaldybė ketina nugriauti dar tris apleistus, avarinės būklės statinius. Du iš jų yra privačiuose sklypuose. Gali būti, kad pastarieji bus griaunami savininkų lėšomis.

Klausimas dėl apleistų statinių nurašymo vakar buvo svarstomas Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu.

Siūlyta nugriauti savivaldybei priklausantį sandėlį, esantį I.Kanto g. 44, sandėlio dalį – Kopų g. 56 ir ūkinį pastatą Gegučių g. 14.

Aiškinta, kad šių pastatų techninė būklė yra labai bloga. Jie fiziškai pažeisti, nusidėvėję. Statiniai atrodo avariniai. Dėl to prašoma juos leisti nugriauti.

Atkreiptas dėmesys, kad sandėlis Kopų g. ir ūkinis pastatas Gegučių g. yra sklypuose, kurie priklauso fiziniams asmenims.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis tvirtino, kad gali būti, jog sklypų savininkai patys nugriaus statinius. Savivaldybei tam nereikės leisti lėšų.

„Su savininkais apie tai dar nėra kalbėta, bet jie nori vystyti sklypus. Gali būti, kad jie patys nugriaus prastos būklės statinius“, – teigė vedėjas.

Tad savivaldybė savo lėšomis turėtų griauti tik vieną pastatą, esantį I.Kanto gatvėje. Pirminiais duomenimis, šie darbai atsieitų 5,8 tūkst. eurų.

Pabrėžta, kad nugriovus pastatus būtų sutvarkyta aplinka, pagražėtų miesto vaizdas.