„O su tomis rūšimis, apie kurias nežinome, kurios dar neaprašytos – padėtis dar blogesnė. Net trys iš keturių visų neaprašytų augalų rūšių gresia išnykimas dar prieš mums apie jas sužinant“, – sakė augalų išsaugojimo mokslo analitikė Matilda Brown.
Nuo 2020 m. įvardinta daugiau kaip 18 tūkst. naujų augalų ir grybų rūšių, o dabar belieka juos išsaugoti. Mokslininkai kaupia augalų sėklas, bando apsaugoti jų buveines.
„Surinkome informaciją iš pasaulinio augalų kontrolinio sąrašo, kokiais metais augalas buvo aprašytas. Ir nustatėme statistiškai gerai pagrįstą ryšį, kuris iš esmės sako, kad 1800 metais aprašytiems augalams grėsmė nekyla. Tačiau jei pažvelgsime į 2019–2020 m. aprašytus augalus, pavojus vis didesnis“, – sakė M. Brown.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau darbas – komplikuotas. Mat ne visuose pasaulio kampeliuose augalai taip skrupulingai saugomi. Tokie regionai kaip atogrąžų Azija ir Pietų Amerika, anot Anglijos mokslininkų, turi rimtų biologijos spragų. Tad šiuose kraštuose ant išnykimo ribos balansuojantiems augalams kyla daugiau pavojų.
„Pagrindinės grėsmės augalams yra buveinių nykimas, žemės naudojimo pokyčiai. Šie veiksniai kelia tiesioginę grėsmę nykstančioms rūšims. Be to esame susirūpinę ir dėl klimato kaitos, ji neabejotinai yra horizonte. Daugėja įrodymų, kad klimato kaita prisidės prie jau egzistuojančių grėsmių“, – įspėjo M. Brown.
Neaprašytoms ir ant išnykimo slenksčio esančioms augalų rūšims atrasti reikia daugybės laiko. Anot mokslininkų, prireiks bent 1000 metų surasti, aprašyti ir išsaugoti visus augalus.
