Užsakymų netrūksta

„Šiaip paprastai savaitgaliais mūsų viešbučiai yra gana gerai užimti. Kai jau leido judėti tarp savivaldybių, visi šiltesni ir geresni savaitgaliai tikrai yra neblogai užimti“, – teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Šį savaitgalį sinoptikai žadėjo ne itin šiltą orą, tačiau poilsiautojų tai neatbaidė.

Nidoje dalis viešbučių jau penktadienį ryte buvo visiškai rezervuoti savaitgaliui. Kituose užimtumas siekė nuo 40 iki 80 proc. Paprasčiau rasti nakvynę buvo nebent nuomojamuose kambariuose, butuose ar apartamentuose.

„Kiek bendravome su vietos apgyvendinimo įstaigomis, užsakymų tikrai netrūksta. Tie, kurie labiau orientuoti į vietinį turizmą, laisvus savaitgalius turi tik rugsėjį“, – teigė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Angelina Ivanova.

O štai Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė pastebėjo, kad rezervacijų šį savaitgalį ne tiek daug, kiek buvo savaitės pradžioje.

„Pirmadienis, antradienis ir trečiadienis buvo tikrai intensyvūs, sulaukėme daug svečių. Žmonės tiesiog užeidavo arba pasiskambindavo ir atvykdavo. O dabar oras sublogo. Bet užimtumas nėra prastas. Žmonės vis dėlto išsiilgę pajūrio“, – teigė I.Valaitienė.

Palangos verslininkai labiau nuogąstauja dėl vietos gyventojams taikomų suvaržymų. Daugiausia klausimų jiems kelia Galimybių pasas.

Sezonas – visus metus

Nors oficialiai vasaros sezonas Palangoje prasideda tik birželį, ką veikti kurorte yra jau dabar.

„Ruošiasi ir patys pliažai, takeliai pakeisti. Jau teikiamos dviračių nuomos paslaugos. Veikia Palangos skulptūrų, Birutės, Pasakų, Vasaros parkai. Tikrai yra ką veikti net ir lietingą dieną“, – tikino Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Pasak jos, turistinis sezonas čia nesibaigia praktiškai visus metus.

„Atvykstančiųjų tikrai yra labai daug. Ypač gražios ir saulėtos dienos parodė, kad daugybė žmonių Palangoje laiką leidžia ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Tikrai matyti, kad Palangos kurortas mėgiamas ir mylimas“, – džiaugėsi R.Kmitienė.

Ribojimai jaučiami

Tačiau tebesitęsiantys karantino suvaržymai neleidžia pajūrio miestams atsipalaiduoti.

„Situacija visame turizmo sektoriuje – labai sudėtinga. Turime pavyzdžių, kaip, sakykime, užsidaręs „Krantas Travel“. Visiškai sustojusi kruizinė laivyba. Realiai neveikia visos turizmo agentūros. Gidai pradeda dirbti vertėjais arba eina į viešbučius, mokyklas“, – kalbėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė R.Savickienė.

Kitapus marių užsieniečiams paslaugas teikiantys verslininkai taip pat gyvena nežinioje.

„Dirbančiųjų su vandens turizmu ar ekskursijomis klientas – užsienietis. Tai ten situacija nėra tokia gera. Gegužė, birželis jau atšaukti, bet liepos mėnesį rezervacijos dar nėra atšauktos. Jie dar tikisi, kad pandeminė situacija keisis, žmonės vakcinuosis ir galės atvykti“, – teigė „Agilos“ direktoriaus pavaduotoja A.Ivanova.

Abejoja Galimybių pasu

Palangos verslinikai labiau nuogąstauja dėl vietos gyventojams taikomų suvaržymų.

Daugiausia klausimų jiems kelia Galimybių pasas.

„Tarkime, apsigyvenate penkioms dienoms viešbutyje. Esate nepaskiepytas ir nepersirgęs. Liksite atskirtas. Jei bus blogas oras, visi galės eiti į restorano vidų, o jūs turėsite kiekvieną dieną darytis testą. Bet Palanga neturės tokių pajėgumų, kad visus ištirtų“, – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė I.Valaitienė.

Palangoje didžiąją dalį turistų sudaro lietuviai, tad verslininkų užtrukusi pandemija taip negąsdina.

„Tikimės, kad ši vasara nebus blogesnė nei praėjusiais metais. Pernai tikrai turėjome gerą vasarą. Aišku, šiemet su vakcinacija ir Galimybių pasu žmonės pradės daugiau keliauti, dalis žmonių rinksis ir užsienį. Bet mes vis vien galvojame, kad dar yra tų apribojimų. Tebėra saviizoliacijos terminai, brangūs testai, tada išauga ir išvykimo kaštai“, – sakė I.Valaitienė.

Nuotaikos – optimistinės

Tačiau pajūrio miestai sutinka, kad jų turizmui pandemija smogė dar ne taip skaudžiai kaip kitiems.

„Pajūryje nuotaikos tikrai yra truputį geresnės nei kitoje Lietuvos dalyje. Vis dėlto mūsų jūra traukia žmones. Teko girdėti, kad Vilniuje buvo laikotarpis, kai viešbučių užimtumas siekė 5 proc. Klaipėdoje jis buvo didesnis. Aišku, kurortams yra dar lengviau“, – kalbėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė R.Savickienė.

Jai pritarė ir Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ atstovė.

„Apgyvendinimas vis dėlto yra pagrindinis mūsų verslo arkliukas. Kol kas vietinis verslas dar turi daug optimizmo“, – tikino A.Ivanova.

Šaltuoju metų laiku lankytas tik kaip parkas, gegužės  -ąją muziejus atvėrė vidaus ekspozicijas. Prieš vidudienį į muziejų buvo užsukusi vos viena kita šeima. Jos iš lėto, tarsi nedrąsiai ėjo nuo regiono prie regiono: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. „Esame pasiilgę žmonių“, – prisipažino muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Elena Braziulienė, lankytojų laukusi Žemaitijos regione, pasiturinčio ūkininko sodyboje.

Užsukti į šią sodybą iš tolo kvietė kanklių, armonikos, ragų, birbynių garsai. „Čia – skudučiai, tiesa, jais groti reikėtų didesnės kompanijos, čia – birbynė, čia – ožio, karvės oda aptraukti būgnai, prašom, kas nori, galite pabandyti juos mušti, tik prieš tai prašau dezinfekuoti rankas“, – viliojo muzikantas Augantas Braziulis.

Muziejaus miestelyje, Tabariškių name, buvo galima pasigaminti žvakę senoviniu būdu – ant knato liejant karštą vašką. „Žvakes senovėje liedavo vyrai. Moterys visus metus turėjo daug buities darbų, o vyrai jas liedavo šaltuoju metų laiku, kai atsilaisvindavo nuo žemės ūkio darbų. Taigi, pinti pančius ir lieti žvakes buvo vyriškas užsiėmimas. Tačiau vaško žvakių namuose nedegdavo – namie pasišviesdavo balanomis, vėliau – žibalinėmis lempomis. Nusiliedintas vaškines žvakes naudodavo grabnyčioms – jas degdavo prie mirštančiojo ar mirusiojo, ant kapų ir bažnyčioje“, – liedamas žvakes pasakojo muziejininkas Paulius Stanišauskas.

Kadangi pagal karantino reikalavimus vienoje muziejaus patalpoje vienu metu gali būti tik vieno namų ūkio nariai, kai kuriems, panorusiems nusilieti savo žvakę, teko palaukti už durų.

Šeštadienį muziejuje atidarytos ir dvi parodos. Miestelyje veikia Rymanto Penkausko fotografijų paroda „Šventųjų gyvenimas“. Nespalvotose fotografijose autorius fiksuoja medinius šventuosius, tylų gyvenimą gyvenančius Žemaitijos bažnyčių palėpėse, varpinėse, senkapiuose.

Į Žemaitijos sektoriuje esančią Gintališkės sodybą kviečia tautodailininko iš Šiaulių Sauliaus Tamulio Užgavėnių kaukių paroda. Raganos, velniai, lašininiai, kanapiniai, žydai, meškos, gervės ir kiti personažai iš medžio, audinio, kailio, pakulų ir kitų natūralių medžiagų žvelgia iš žemaitiško svirno.

Pasak muziejaus direktorės Gitos Šapranauskaitės, greitai muziejus pristatys audiogidą. „Viskas yra parengta, programėlė sukurta, ji jau veikia, turime tik apmokyti savo darbuotojus, kaip ja naudotis. Galbūt po savaitės jau galėsime pasiūlyti šią programėlę lankytojams. Baigiamas rengti ir teminis orientacinis žaidimas – panašiai kaip pabėgimo kambarys, tik lauke. Netrukus ir šią paslaugą pristatysime“, – žadėjo direktorė.

Muziejuje galima lankytis ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, išskyrus dviejų šeimų ar namų ūkių narius. Vidaus ekspozicijose vienu metu lankytis galima tik vienai šeimai ar namų ūkiui.

„Dirbti karantino sąlygomis mums ne naujiena, mes taip jau dirbome ankstesnį sezoną. Tik tiek, kad pernai tokiu metu susirgimų COVID-19 skaičiai buvo gerokai mažesni. O pliusas šiemet toks, kad dabar ir persirgusių, ir pasiskiepijusių žmonių nemažai“, – pastebėjo G.Šapranauskaitė.

Vasaros sezonas Lietuvos liaudies buities muziejuje tęsis iki spalio mėnesio.

Kaip pranešė uostamiesčio savivaldybė, grįžimo galimybės aptartos su švietimo įstaigų  vadovais, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistais, tačiau daugelis jų išsakė poziciją, jog užtikrinti saugų grįžimą, testavimą, srautų reguliavimą ir kitų reikalavimų įgyvendinimą būtų gana sudėtinga, o mokslo metams artėjant į pabaigą grįžimo nauda greičiausiai nebebus didelė.

Anot mero Vytauto Grubliausko, kiekvienoje švietimo įstaigoje situacija gali būti skirtinga, skirtingas ir bendruomenių nusiteikimas, tačiau principinė miesto pozicija – į mokyklas grįžta tik abiturientai, mišriu (kontaktiniu ir nuotoliniu) būdu toliau ugdomi ir pradinukai.

„Miesto pozicija – 5–11 klasių mokiniams pabaigti mokslo metus nuotoliniu būdu ir teikti prioritetą abiturientų grįžimui, kad būtų galima saugiai ruoštis egzaminams ir organizuoti egzaminų sesiją“, – sakė V. Grubliauskas.

Jo teigimu, mokykloms, kurių bendruomenės vis dėlto norėtų grįžti į kontaktinį ugdymą, „niekas kategoriškai kelio neužkirs“, tačiau jos privalės įgyvendinti visus saugumo reikalavimus.

Pagal Vyriausybės nutarimą, į mokyklas abiturientai gali grįžti nuo pirmadienio, o  5–11 klasių mokiniai – nuo gegužės 10 dienos. Galutinius sprendimus leista priimti savivaldai.

Klaipėdos savivaldybės duomenimis, iš 12-os miesto gimnazijų į kontaktinį ugdymą kitą savaitę grįš daugiau nei 90 proc., o beveik pusėje šių mokyklų sutiko grįžti visi dvyliktokai. Abiturientai kviečiami testuotis greitaisiais antigenų testais, nors tai nėra privaloma.

Apie tai, jog 5–11 klasių Vilniaus moksleiviai metus baigs mokydamiesi namuose anksčiau skelbė ir sostinės meras Remigijus Šimašius. Jis sakė siūlysiantis kas antrą savaitę organizuoti pamokas lauke.

Sporto klubai: atidarymo reikėjo, kaip gryno oro

Sporto klubų tinklo „Gym plius“ vadovas Mantas Badikonis sako, kad pusę metų gyventi negaunant jokių įplaukų ir toliau patiriant sąnaudas buvo itin didelis iššūkis.

„Atidarymo reikėjo, kaip gryno oro. (...) Visa mūsų sukurta sporto bendruomenė su nekantrumu laukia, kada vėl susitiksime sporto klubuose. Sulaukiame daug palaikymo žodžių tiek iš pačių klientų, tiek iš darbuotojų ir partnerių. Panašu, jog visi kartu esame nusiteikę motyvuotai ir pasiilgę tiek vieni kitų, tiek aktyvaus gyvenimo būdo“, – BNS sakė M. Badikonis.

Visa mūsų sukurta sporto bendruomenė su nekantrumu laukia, kada vėl susitiksime sporto klubuose.

Pasak jo, sporto klubai veikia visą parą, jų įėjimai valdomi automatizuota kontrolės sistema, kuri ir skaičiuos bei automatiškai ribos klientų srautus.

Be to, didžioji dalis aptarnavimo klausimų bus sprendžiama savitarnos būdu – įmonė sukūrė internetinį klientų portalą, kur jie galės matyti visą informaciją, apmokėti sąskaitas, pratęsti ar įsigyti naują abonementą.

„Bus padidinta klubo patalpų valymo ir dezinfekavimo apimtis. Visuose sporto klubo zonose klientams pasiekiami dezinfekciniai skysčiai paviršių ir rankų dezinfekavimui“, – sakė „Gym plius“ vadovas.

Tuo metu „Impuls“ ir „Lemon Gym“ sporto klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis sako besidžiaugiantis, jog klubai gali vėl dirbti, tačiau jo netenkina griežti reikalavimai ir vis dar uždarytos baseinų erdvės.

„Nuotaikos dvejopos – iš vienos pusės, labai džiugu kad žengtas žingsnis ir sporto klubai gali atverti duris, bet iš kitos pusės, apribojimai labai griežti, kažkodėl uždrausta baseinų paslauga, tai vertiname kaip kažkokią klaidą ar neapsižiūrėjimą“, – BNS sakė V. Šiugždinis.

„Visi pasidžiaugia, kad sporto klubai atsidaro, tačiau po to pradeda aiškėti, kad ne visos erdvės ir ne visų sporto rūšių klubai atsidaro ir baseinai, deja, atsidaryti negali“, – pridūrė jis.

Anot jo, grupines treniruotes visuose miestuose numatyta perkelti į lauką, nes tuomet gali sportuoti daugiau žmonių nei viduje.

„Visuose miestuose pasiūlysime sportavimą lauke, nes lauke galima sportuoti dešimčiai žmonių. Daugiausiai tai bus prie sporto klubų, tik Vilniuje Vingio parke organizuojame. Galima bus ir inventorių išsinešti, žmonėms patogu susirinkti, visur yra tos erdvės tam“, – sakė V. Šiugždinis.

Pasak jo, lankytojų srautus sporto klubuose reguliuos kontrolės sistemos, be to, klientai galės internete sekti užimtumą.

Abiejų pašnekovų teigimu, didžioji dalis darbuotojų pagal prioriteto tvarką bus arba jau yra paskiepyti, taip pat vyksta jų testavimas.

Duris atvers daugiau viešbučių kurortuose

Vyriausybei leidus teikti baseinų, pirčių paslaugas apgyvendinimo įstaigose, Lietuvos kurortų asociacijos vadovė Kristina Citvarienė sako, kad tai paskatino atsidaryti daugiau viešbučių kurortuose, ypač Druskininkuose ir Birštone.

Čia yra savotiška šventė.

„Šitas atidarymas yra labai lauktas ir sveikintinas, nes ir pačios įmonės jau galės pradėti dirbti ir vystyti savo veiklą, bet ir patys keliautojai yra be galo pasiilgę tų paslaugų, ir baseinų, ir SPA. Tikrai lauktas žingsnis ir jau ruošiasi atsidaryti sveikatinimo ir SPA centrai, kurie buvo uždaryti. Čia yra savotiška šventė“ – BNS sakė K. Citvarienė.

Jos duomenimis, iki šiol dar neveikia apie 20-30 kurortų viešbučių.

„Tikimės, kad nuo šito atsidarymo dar labiau pildysis viešbučių užimtumas, visi lankytojai turės galimybę atvykti į kurortus ir gauti tas paslaugas, dėl kurių jie pagrinde ir važiuodavo“, – sakė asociacijos vadovė.

Druskininkuose įsikūręs „Europa Royale“ viešbutis šį savaitgalį atsidaro po penkių mėnesių pertraukos. Jo vadovas Ričardas Grigas sako, kad SPA, baseinų ir pirčių paslaugos yra vienos pagrindinių, dėl ko žmonės lankosi.

„Bandome pradėti kvėpuoti. Tai (baseinai – BNS) pridėtinė vertė, nes logiškai mąstant, kas nori važiuoti ir mokėti tik už kambarį ir pusryčius, kai visa kita uždaryta. Manau, visiems viešbučiams, kurie turi papildomas pridėtines vertes, kaip SPA, baseinai, tai turi įtakos žmonių srautams“, – BNS sakė R. Grigas.

Vis dėl to į darbą, pasak jo, kol kas grįžta tik ketvirtadalis darbuotojų, o kiti lieka prastovose, nes nėra didelio užimtumo.

Vyriausybės sprendimu nuo pirmadienio baseinai ir pirtys apgyvendinimo įstaigose gali priimti tik vienos šeimos narius.

Be to, gali atsidaryti sporto klubai, užtikrinant 20 kv. metrų plotą vienam žmogui, gali vykti penkių žmonių grupinės treniruotės. Sporto, laisvalaikio ir pramogų veiklos galės vykti atvirose erdvėse, kai dalyvauja iki dešimties žmonių arba iki 50, jei vienam tenka 50 kv. metrų ploto.

„Manau, kad karantiną laisvinti reikia, bet reikia laisvinti tose vietose, kur jo laisvinimas sukelia mažiausiai rizikų, kad ir tos pačios kultūros įstaigos. O ką, nebuvo galima jų atidaryti anksčiau laikantis tam tikrų nustatytų reikalavimų? (...) Juk žmonės neina čia šimtais ar tūkstančiais, ir nustačius tam tikrus reikalavimus puikiausiai būtume galėję jau anksčiau jas atidaryti. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Reikia kartais blaivų protą pasitelkti, jis gelbėja iš bet kokių situacijų“, – žurnalistams ketvirtadienį po apsilankymo Lietuvos nacionaliniame muziejuje teigė prezidentas.

O ką, nebuvo galima jų atidaryti anksčiau laikantis tam tikrų nustatytų reikalavimų?

Visgi G. Nausėda pažymėjo, kad bet kokie karantino laisvinimai turėtų būti priimami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje.

„Viskas priklauso nuo susirgimų skaičiaus. Būtų be galo neatsakinga teigti, kad tiesiog švelninkime (karantiną – ELTA) dėl to, kad mums jau būtinai reikia švelninti, mes tiesiog laukti nebegalime. O jeigu susirgimų skaičius pašoks iki 3 ar 5 tūkstančių? Jeigu mes nebeturėsime laisvų lovų ligoninėse? Jeigu nebeteiksime pagalbos kitiems ligoniams ir dėl to mirs žmonės?“ – klausdamas akcentavo jis.

Jis taip pat priduria, kad Vilniuje planuojama taikyti panašų lauko kavinių atvėrimo modelį kaip praėjusį pavasarį.

„Ar su Imuniteto pasu, ar kitoms priemonėms esant natūralu, kad reikia išmokti gyventi su šia pandemija, o išmokimas gyventi reiškia ir skiepijimosi išėjimą į platesnius vandenis, iš esmės tai, ką būtų galima pavadinti masiniu skiepijimu. Lygiai taip pat tai reiškia įvairų priemonių taikymą, kad būtų galima atsiverti“, – žurnalistams pirmadienį teigė Vilniaus meras.

Anot R. Šimašiaus, sprendimas dėl lauko kavinių ir restoranų atidarymo turėtų būti priimtas jau šiuo metu.

„Sprendimas, manau, vienoks ar kitoks turėtų būti priimtas dabar. Arba algoritmas dėl jo aiškumo. Akivaizdu, kad atsidarymas turėtų būti toks, kad pirma atsivertų lauko kavinės, o paskui – vidus. Ir bent jau mes tam labai sistemingai ruošiamės, dėl ko ir teritorijos lauko kavinėms yra dalinamos jau šiandien, ir žmonės labai aktyviai reaguoja“, – tikino jis.

R. Šimašius pažymėjo, kad šiuo metu vyrauja dviprasmiški standartai dėl išsinešto maisto vartojimo lauke.

„Dėl atsidarymo yra daug dviprasmybių ir viskas ne taip akivaizdu, kaip galbūt iš kurių nors rūmų gali atrodyti. Žmonėms juk galima ant suoliuko prisėdus sumuštinį suvalgyti ar išsineštos kavos išgerti. (...) Bet jeigu kėdė priklauso (lauko – ELTA) kavinei, tai jau kaip ir nebegalima. Yra akivaizdu, kad yra tam tikras disbalansas šioje vietoje. Aišku, kad reikia eiti į tą pusę ir žiūrėti, kad būtų galima saugiai atsidaryti“, – teigė jis.

Vilniaus meras taip pat tikino, kad leidus atverti kavines bus taikomas praėjusių metų Vilniaus kaip vienos lauko kavinės modelis.

„Šiemet turime daugiau išmoktų pamokų ir daugiau tvarkos, bet iš esmės tas pats modelis galios, ir matome, kad panašus skaičius ir kavinių registruojasi“, – teigė jis.

Pateikę paraišką subsidijai gauti, tačiau dar nedeklaravę pajamų balandžio 12 d. sulauks VMI laiško, jog jų paraiška subsidijai nepriimta. Į ją pretenduoti jie vėl galės, kai tik pateiks pajamų deklaraciją.

„Individualią veiklą vykdantys gyventojai aktyviai teikia paraiškas subsidijoms gauti. Jų gavome beveik 24,3 tūkst., tačiau beveik ketvirtadalis smulkiųjų verslininkų nepadarė dar vieno svarbaus darbo – nedeklaravo pajamų už 2019 ir 2020 metus. Raginame gyventojus padėti mums padėti jiems. Mat, kol nedeklaruotos pajamos, negalime teigiamai įvertinti jų paraiškos,“ – pasakoja Danutė Laurinavičienė, VMI mokestinių prievolių departamento atstovė, pasakodama, kad tokie smulkieji verslininkai galės teikti naują paraišką, bet prieš ją pateikdami turėtų deklaruoti pajamas už 2019 (jei tokią prievolę turėjo) ir 2020 metus.

VMI primena, kad subsidija gali būti skiriama gyventojui, vykdančiam individualią veiklą, kai tenkinamos šios sąlygos:

1. 2020 m. vykdė individualią veiklą pagal pažymą ir / ar verslo liudijimą, įtrauktą į dėl COVID-19 apribotų veiklų sąrašą: · ribojamų individualių veiklų pagal pažymą sąrašas yra čia, · ribojamų veiklų pagal verslo liudijimą sąrašas yra čia.

2. 2020 m. vykdytos individualios veiklos trukmė atitinka bent vieną iš šių punktų:

– individualią veiklą pagal pažymą gyventojas buvo įregistravęs ne trumpiau kaip 90 kalendorinių dienų nenutrūkstamai ar su pertraukomis ir neišregistravo jos iki lapkričio 6 d. imtinai, arba

– verslo liudijimą (-us) gyventojas buvo įsigijęs ne trumpiau kaip 90 kalendorinių dienų nenutrūkstamai ar su pertraukomis, laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki lapkričio 6 d. imtinai, arba

– jeigu gyventojas keitė individualios veiklos formą, tačiau bendra vykdytos individualios veiklos pagal pažymą ir verslo liudijimą (-us) trukmė sudaro ne mažiau kaip 90 kalendorinių dienų (nenutrūkstamai ar su pertraukomis) nuo sausio 1 d. iki lapkričio 6 d. imtinai.

3. Gyventojo 2019 metais gautos apmokestinamosios pajamos iš neindividualios veiklos neviršija 6 660 Eur, o 2020 metais gautos visos apmokestinamosios pajamos neviršija 21 852 eurų.

4. Gyventojas yra pateikęs pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 m. ir 2020 m. (jei privalo).

Taip pat gyventojas negali būti bankrutuojantis; privalo turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; savo vardu finansų įstaigoje atidarytą atsiskaitomąją ar mokėjimo kortelės sąskaitą; turi nevykdyti veiklos sektoriuose, kurie išvardyti Europos Komisijos Reglamente.

Konsultacijas mokesčių klausimais teikia VMI specialistai trumpuoju telefonu 1882 (spausti 1). Taip pat aktuali informacija bei atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus yra skelbiami ir nuolat atnaujinami www.vmi.lt skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19.

„Išgirdome Palangos mero nuogąstavimus, kad šis savaitgalis Palangai gali būti sudėtingesnis nei įprastai vien dėl to, kad yra atlaisvintas susisiekimas tarp savivaldybių ir visiškai natūralu, kad žmonės yra išsiilgę jūros, išsiilgę Palangos ir pagal tai, kad yra užpildytos vietos, išpirktos rezervacijos, galima teigti, kad judėjimas į Palangą bus“, – žurnalistams Palangoje sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Tikrai policija atsiliepė į šitą informaciją ir teiks galbūt kiek neįprastas paslaugas šiam laikotarpiui – sustiprintas paslaugas tam, kad užtikrintų reikalavimų vykdymą, viešosios tvarkos priežiūrą“, – pridūrė jis.

Šis savaitgalis Palangai gali būti sudėtingesnis nei įprastai vien dėl to, kad yra atlaisvintas susisiekimas tarp savivaldybių.

Jo teigimu, pajūrio kurorte budės ne tik vietos policijos pareigūnai, tačiau ir policininkai iš aplinkinių rajonų, kelių policijos ekipažai iš sostinės.

„Jeigu vidutiniškai Palangoje dirba du, trys, galbūt keturi ekipažai, tai mes planuojame, kad šį savaitgalį kiekvieną dieną dirbs iki 12 policijos ekipažų, taip pat matysime ir pėsčius policijos patrulius“, – kalbėjo šalies policijos vadovas.

Pasak jo, viešose erdvėse ketinama žmones informuoti ir garsiakalbiais apie karantino reikalavimus dėl būriavimosi, taip pat stebėti žmonių srautus prekybos centruose ir reaguoti į pranešimus dėl vakarėlių.

„Ten, kur bus nustatyti pažeidimai, tai policija iš tokių vakarėlių išvažiuos užtikrinę, kad tie vakarėliai yra pasibaigę“, – sakė R. Požėla.

Jis taip pat pabrėžė, kad ateinantį savaitgalį visoje Lietuvoje pareigūnai atkreips dėmesį į kaimo turizmo sodybas.

„Matome informaciją, kad žmonės masiškai perkasi kaimo turizmo sodybas. Lietuvos policija yra pasirengusi suteikti visą įmanomą pagalbą, paslaugas ir viskas dėl žmonių saugumo“, – teigė policijos generalinis komisaras.

„Vasaros režimas“

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad šį savaitgalį kurorte galios „vasaros režimas“.

„Bus paprasčiausiai vasaros režimas, kai bus sutelktas dėmesį į Basanavičiaus gatvę, tiltą ir vakarą (...) Jeigu atvažiavote, reikia vieną dalyką suprasti, kad ta atsakomybė yra visų“, – žurnalistams sakė Š. Vaitkus.

Jo teigimu, keliautojai gali užplūsti prekybos centrus, todėl meras ragina vietos gyventojus iš anksto apsirūpinti maistu, kad nereiktų stovėti eilėse.

„Šiuo metu neveikia nei kavinės, nei restoranai, tai žmonės tą savaitgalį turės kažkuo maitintis, todėl natūralu, kad eis į prekybos centrus ir pirks maistą, tai aš raginu miesto gyventojus apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis, kad nereikėtų tose eilėse patiems stovėti“, – kalbėjo Palangos meras.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad šeštadienį daug kur šalyje galima sulaukti lietaus, o aukščiausia temperatūra sieks 6-11 laipsnių šilumos, tuo metu sekmadienį irgi vietomis numatomas nedidelis lietus, tačiau termometro stulpelis gali pakilti iki 13-18 laipsnių.

Jos teigimu, verslo viešbučiams šio ribojimo panaikinimas mažai padės, tai svarbu kurortų viešbučiams.

„Lietuvių migracija po Lietuvą niekuo tikrai nepadės didiesiems miestams, o kurortams – taip, žmonės, aišku, važiuos“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.

Ji akcentavo, kad viešbučiams svarbus ir ribojimų teikiamoms paslaugoms atlaisvinimas.

„Mes prašėme, kad būtų atlaisvintos ir paslaugos, nes maitinimas švediško stalo principu yra daug saugesnis ir paprastesnis, kai darbuotojai saugiai įdeda maistą, negu nešioti po kambarius. Prašome ir grožio paslaugų (atlaisvinimo – ELTA), kiek įmanoma. Gal baseinų ne, bet masažus ir visa kita, kas ir taip jau veikia mieste. Norime, kad ir viešbučiuose būtų atlaisvintos šitos paslaugos, tai tikrai padėtų“, – teigė asociacijos prezidentė.

Ji taip pat akcentavo, kad svarbios pagalbos priemonės atkuriant darbo vietas.

„Mes prašome, kad būtų imamas 2019 metų kažkurio laikotarpio darbo vietų skaičius ir kad būtų darbo vietų skaičius išsaugojamas. (...) Mes akcentuojame, kad reikia žiūrėti pagal veiklas ir skirti tiems, kam tikrai reikia, kam apyvartos krito 70–100 proc. ir žiūrėti pagal veiklos rūšis. Tada realiai parama būtų iki 100 mln. eurų, jei (būtų skiriama – ELTA) iki 20 proc. (verslų – ELTA) – kuriems tikrai reikia“, – sakė E. Šiškauskienė.

Nuo antradienio Vyriausybė panaikino judėjimo tarp savivaldybių ribojimus.

Šiuo metu karantino režimas pratęstas iki balandžio 30 dienos. Gali veikti atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, kirpyklos ir grožio salonai, muziejai, galerijos.

Europa jau kyla

Skirtingose Europos šalyse jau eksperimentuojama ieškant saugiausių variantų grįžti į aktyvesnį gyvenimą. Bandomieji kultūriniai bei sporto renginiai jau surengti Vokietijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse.

Visų saugumo principai panašūs – žiūrovai arba turi pateikti neigiamą testo rezultatą arba testuojami vietoje prieš renginį, dėvimos kaukės, vykdoma dezinfekcija bei vėdinimas, vienuose renginiuose išlaikomi atstumai tarp žiūrovų, kituose – ne.

Mes, kaip daugiafunkcinė arena, turinti didelę patirtį saugiai organizuojant renginius, esame pasiruošę ieškoti būdų kultūrai ir sportui ir Lietuvoje.

Renginių tikslas – įsitikinti, kad į renginį patenkant tik neigiamus COVID-19 testų rezultatus turintiems asmenims bei laikantis saugumo reikalavimų, renginiai yra saugūs. Tai – tarsi šviesa tunelio gale žmonėms, pavargusiems nuo suvaržymų.

Daugiausiai visos Europos dėmesio sulaukė pastaruoju metu vykstantis bandomųjų renginių ciklas Berlyne, apimantis net devynis skirtingus renginius. Visi jie skirtingo tipo – spektakliai teatro salėse, muzikos pasirodymai filharmonijoje, koncertai bei vakarėliai naktiniuose klubuose. Įvykdęs jau du suplanuotus renginius, projektas tęsis toliau ir visą balandžio mėnesį, o tyrimai bus pristatyti jam pasibaigus.

Iki šiol vykdyti analogiški bandymai užsienio šalyse parodė, kad po tokių renginių susirgimų neužfiksuojama arba fiksuojami pavieniai atvejai, kurių užsikrėtimo priežastis nėra siejama su įvykusiais renginiais.

Tai parodo, jog tikimybė užsikrėsti yra kur kas didesnė gyvenant įprastinį gyvenimą, lankantis viešose vietose, parduotuvėse, dirbant darbovietėse, bendraujant su artimos aplinkos žmonėmis, kur testavimas nėra atliekamas bei saugumo priemonės yra minimalios.

Lietuvoje visi susibūrimai – įskaitant renginius, kino sales, sporto klubus – duris užvėrė lapkričio 6 dieną, įsivyravus antrajai pandemijos bangai. Nespėjus įvesti atlaisvinimų kultūros ir sporto srityje (tik minimalius – muziejų lankymą) jau kalbama apie trečiąją bangą ir naujus griežtinimus.

Ateities perspektyvos taip pat miglotos – skiepai, imunitetas persirgus neatveria kelių į aktyvesnį socialinį gyvenimą, o tai įprastinio gyvenimo pasiilgusiems žmonėms nesuteikia motyvacijos laikytis nustatytų saugumo taisyklių.

„Matome, kad esamos suvaržymų priemonės tampa neveiksmingos. Žmonės buriasi į nelegalius vakarėlius, bendrauja su draugais ir artimaisiais, ieško būdų kaip save realizuoti, nes tiesiog pavargo būti uždaryti be jokios aiškios vizijos, – sakė „Žalgirio“ arenos ir Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas. – Užsienyje matomi pavyzdžiai įkvepia – įvairiose šalyse stengiamasi ieškoti būdų, kaip grąžinti žmonėms tai, ko jie labiausiai pasiilgo, tuo pačiu užtikrinant jų visišką saugumą.“

„Mes, kaip daugiafunkcinė arena, turinti didelę patirtį saugiai organizuojant renginius, esame pasiruošę ieškoti būdų kultūrai ir sportui ir Lietuvoje. Taip pat matome ir tai, kaip „Žalgirio“ sirgaliai pasiilgo krepšinio, o tuo pačiu ir žalgiriečiams jausti savo ištikimiausių sirgalių palaikymą – ypatingai svarbu“, – pridėjo P. Motiejūnas.

Kauno „Žalgiris“ saugumo standartus įsivedė organizuojant rungtynes su žiūrovais praėjusių metų vasario pabaigoje bei kovo pradžioje. Rungtynės su žiūrovais buvo organizuojamos ir šį rudenį iki antrosios bangos.

Laikantis tuo metu galiojusių reikalavimų (sodinant žmones šachmatais kas antra kėdę) į „Žalgirio“ arenoje vykusias dvejas Eurolygos rungtynes spalį rinkosi per 5 tūkst. žiūrovų ir po šių rungtynių nebuvo fiksuota protrūkių ar susirgimų.

Pateiktas pasiūlymas Vyriausybei

„Žalgirio“ arena išnagrinėjusi Europoje matomus pavyzdžius kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su pasiūlymu prisijungti prie kitose šalyse matomų tendencijų ir taip pat ieškoti būdų, kaip saugiai grįžti į socialinį-kultūrinį gyvenimą Lietuvos piliečiams.

„Esame pasiruošę ieškoti saugių būdų ir parodyti, kad renginiai gali būti organizuojami visiškai saugiai. Visi saugumo reikalavimai, kuriuos taiko kitose šalyse organizuojant eksperimentinius renginius, mums yra nesudėtingai įgyvendinami, o didžioji dalis – jau ir išbandyti praktiškai. Tam, kad suteiktume vilčių pramogų sektoriui, be abejo, neužtenka tik mūsų noro. Reikalingas valdžios pritarimas, palaikymas. Tik veikdami kartu – renginių organizatoriai, kultūros įstaigos kartu su ministerijomis, sveikatos institucijomis – galime rasti saugių sprendimų ir taip suteikti vilties ne tik merdinčiam kultūros ir sporto sektoriui, bet – svarbiausia – visiems žmonėms. Visi esame socialios būtybės ir to bendravimo mums visiems reikia ir mūsų visų pareiga suteikti žmonėms vilties ir galimybių tą daryti“, – kalbėjo P. Motiejūnas.

„Žalgirio“ organizacija pasiūlyme pateikė ir siūlymą išbandyti dar vieną galimybę, kuri pravers ateities renginiams bei verslui – imuniteto pasą. Šiuo metu tik kuriama sistema, bet, panašu, kad ateityje jis galėtų tapti reikšmingu veiksniu, galinčiu padėti atlaisvinti suvaržymus.

Imuniteto paso kūrimo etape praverstų testavimas dėl jo praktinio pritaikymo ir naudojimo žmonių susibūrimo vietose. Todėl bandomuosius renginius „Žalgirio“ arenoje būtų galima išnaudoti ir ieškant būdų atidirbti sėkmingą ir praktikoje pritaikomą imuniteto pasą.

Apie „Žalgirio“ organizacijos kreipimąsi dėl eksperimentinių rungtynių organizavimo užsiminė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda 2021 kovo 29 d. interviu su BNS. Šiuo metu pasiūlymas nagrinėjamas Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Kultūros ministerijose.