Klaipėdos vaikų ligoninės langai pirmadienį prieš vidurdienį nušvito mažųjų ligoniukų ir jų mamų šypsenomis.

Gatvėje Vaikų gynimo dienos proga muzikavo Karinių jūrų pajėgų orkestras, o pakilę specialiu keltuvu iki langų, vaikus linksmino dar ir „raudonosios nosys“ – klounai-gydytojai.

Šiuo metu Klaipėdos vaikų ligoninėje gydoma apie 100 mažųjų pacientų. Vietų yra antrą tiek. Ligonių karantino metu sumažėję.

„Pastaruoju metu išaugo traumų skaičius, paūmėjo lėtinės ligos, virusinės infekcijos. Yra labai įvairių pacientų. Nes mes gydome Klaipėdos krašto vaikus, o pašvelnėjus karantino sąlygomis, ligonių sulaukiame iš visos Lietuvos, o kadangi šiandien Vaikų gynimo diena, nusprendėme pakelti mūsų mažiesiems pacientams nuotaiką“, – kalbėjo ligoninės vyr. gydytojas V.Žalimas.

Karinių jūrų pajėgų orkestras grojo gatvėje, keliose vietose, priešais Vaikų ligoninės langus.

„Vaikų reakcija buvo nuostabi, jų mamos net ašarą nubraukė, labai džiaugėsi ir mūsų ligoninės personalas. Beje, mūsų ligoninės damos pacientams šią proga iškepė pyragėlių, praturtintus vaisiais. Kadangi karantino metu ligonių lankymas ribotas, gyvenimo sąlygos „užspaustos“, vaikai sulindę į telefonus, todėl labai norėjosi jiems praskaidrinti nuotaiką. Norėjosi kuo daugiau pozityvo, tada ir ligos bus lengviau įveikiamos“, – kalbėjo V.Žalimas.

P.Memėnas orkestrui dirigavo 44 metus ir pusantro mėnesio. Kai orkestro vadovas atšventė garbingą sukaktį, tą pačią dieną buvo paprašytas išeiti. Tiesa, dar tris mėnesius jis dirbo savo darbą, bet oficialiai buvo kiemsargis.

"Gavau šluotos admirolo etatą, – juokavo P.Memėnas. – Manęs paprašė padirbti. Buvome susitarę, kad be mano žinios kito vadovo nepriims, be to, truputį ilgiau padirbėjęs būčiau paruošęs šioms pareigoms žmogų, kuris galėjo perimti orkestro vairą. Galiausiai viskas išėjo kitaip, nesitarę, man nežinant, po trijų mėnesių mane paleido, o orkestrui vadovauti paskyrė muzikantą iš Vidaus reikalų ministerijos orkestro."

Nuo 2022 m. sausio 1 d. orkestre groti galės tik aukštąjį muzikinį išsilavinimą turintys muzikantai. P.Memėnas abejoja, ar pavyks surinkti tokių muzikantų būrį, nes Klaipėdos universitetas jų neberuošia.

39 metus dirbęs Klaipėdos universitete, į paties vadovaujamą orkestrą  jis pakviesdavo geriausius studentus.

"Buvome pasiekę labai neblogą lygį, 24 muzikantai turi aukštąjį išsilavinimą. Kai pradėjau dirbti, tokių visai neturėjome, grojo specialųjį išsilavinimą įgiję žmonės ir savamoksliai. Žinau apie sunkiai sugyvenamą naujojo vadovo būdą, buvo gaila orkestrą atiduoti į tokias rankas. Nuo mūsų niekas nepriklausė, – pasakojo P.Memėnas. – Dabar užsiimu tais dalykais, kuriems neturėdavau laiko: ilsiuosi, sportuoju, nuvažiuoju prie jūros, krapštausi garaže."

Šiomis dienomis visi Karinių jūrų pajėgų vadai užsiėmę, dalyvauja tarptautinėse pratybose, todėl nepavyko rasti nė vieno iš jų, kad būtų galima paklausti, ar normalu nusipelniusį orkestro vadovą prilyginti kiemsargiui.

Koncerte skambėjo japonų autorių kūriniai, Michaelo Jacksono, Freddie Mercury, Raimondo Paulo ir kitų autorių kūriniai. Latvių kompozitoriaus R. Paulso melodijoje, skirtoje legendiniam filmui „Ilga kelionė per kopas“, solo partiją trimitu atliko Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, anksčiau daugelį metų grojęs dabartiniame Karinių jūrų pajėgų orkestre.

Prieš atlikdamas savo partiją trimitu V. Grubliauskas leido sau paimprovizuoti šiame renginyje, ir į sceną pasikvietęs japonų kultūros ir kalbos puoselėtoją Lietuvoje Vytautą Dumčių, kuris svečiams japoniškai išvertė Klaipėdos mero padėkojimą už Klaipėdos ir Lietuvos aplankymą.

Svečiai šiuo renginiu buvo labai pamaloninti ir pasiliks nepakartojamus įspūdžius pasiklausę itin profesionalaus ilgaamžio Klaipėdos ir Karinių jūrų pajėgų orkestro.