Pasak vieno iš pataisų projekto iniciatorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, tokį sprendimą reikėjo priimti kur kas anksčiau.

„Sveikinu Seimo sprendimą, kad užkirto kelią tam, kad žmonės, kurie gynė valstybę dar tada, kai vyko patys svarbiausi, galbūt lemtingiausi momentai jos raidai – iki pučo, neišmesti į gatvę“, – BNS teigė V. Bakas.

Priimtomis pataisomis užkertamas kelias iš tarnybinių butų iškeldinti į atsargą išėjusius Lietuvos kariuomenės kūrėjus, kurie pradėjo tarnauti iki 1991 metų rugpjūčio 23 dienos, o sutartis dėl butų nuomos pasirašė iki 2001 metų liepos 1-osios.

Pasak V. Bako, tokių žmonių šiuo metu yra 10–20, taip pat įstatymo pataisose nekalbama apie butų privatizavimą, kalbama apie gyvenimą tuose butuose ir tik tuo atveju, jeigu nėra kur gyventi.

„Šitas įstatymas nėra įtvirtinantis privilegijas. Jis, viso labo, pasakantis, kad negalima iškeldinti, nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų“, – sakė V. Bakas.

Tokius karius iš tarnybinių butų būtų galima iškeldinti tik tuo atveju, jeigu jiems būtų suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.

Tačiau priimtoms įstatymo pataisoms priešinosi buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, jis įsitikinęs, kad šią problema reikėjo spręsti kitais būdais.

„Šimtai žmonių iš tų tarnybinių butų baigę tarnybą išsikraustė ir persikėlė gyvent kitur, tai, man atrodo, kad tų žmonių atžvilgiu, toks įstatymas nėra teisingas“, – BNS sakė J. Olekas.

Buvęs krašto apsaugos ministras teigė žinantis, kad kai kuriems į atsargą išėjusiems Lietuvos kariuomenės kūrėjams tarnybiniai būstai yra reikalingi, tačiau jis teigia, kad buvo galima jiems pasiūlyti butus išsipirkti.

Su tokia buvusio krašto apsaugos ministro nuomone nesutinka „Karių teisių gynimo centro“ generalinis direktorius Laimonas Jakas, teigiantis, kad daugumai kariuomenės kūrėjų bankai nesutinka duoti paskolos.

„Tokių žmonių yra pora dešimčių. Kai kuriems 50 metų, kitiems – ir apie 70 metų. Ta prasme, jiems gauti būsto paskolą yra be šansų“, – BNS teigė L. Jakas.

Pasak NSGK pirmininko  V. Bako, remiantis 1992 metais priimtu ir iki 2001-ųjų galiojusiu Civiliniu kodeksu, kariams buvo suteikta garantija, kad baigę tarnybą jie galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose.

Taip pat buvo nustatyta į senatvės pensiją išėjusio gyvenamosios patalpos nuomininko teisė būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik jam suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.

Anot V. Bako, šios karių teisės ir garantijos buvo panaikintos 2012 metais priėmus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis buvo atsisakyta tarnybinių butų.

Ministrų kabinetas taip pat nepritarė Seime svarstomai iniciatyvai, kad į tarnybinius butus iki 2001 metų liepos atsikraustę kariuomenės kūrėjai gali būti iškelti tik suteikus jiems kitas gyvenamąsias patalpas.

Parlamentarai Vytautas Bakas ir Virginija Vingrienė šias pataisas įregistravo po atsargos karininkų skundų, kad jie yra iškeliami iš aukcionuose parduodamų tarnybinių butų, nepaisant valstybės pažadų, jog ištarnavus kariuomenėje tam tikrą laiką būstai taps jų nuosavybe.

Teisę likti tarnybiniame bute numatė iki 2001-ųjų galiojusi Civilinio kodekso nuostata. Pagal ją, tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas, išėjęs į senatvės pensiją, iškeldinamas galėjo būti tik jam suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.

Šiai nuostatai netekus galios, o 2012 metais Krašto apsaugos ministerijai atsisakius tarnybinių butų, jie parduodami aukcionuose.

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį pristatė, kad susidarius šiai situacijai buvo parduoti 260 atsargos karininkams priklausę butai, du yra šiuo metu parduodami, o likę 24 – „probleminiai“.

„Nepritardami įstatymo projektui, gal mes galime pavedimą Krašto apsaugos ministerijai padaryti, kad (...) dar kartą pasiaiškintumėte su tų 24 būstų savininkais, gyventojais ir tiesiog individualiai pažiūrėję priimtumėte sprendimus“, – Vyriausybės posėdyje sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Čia turbūt nėra sudėtingas, bet socialiai svarbus dalykas“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, jog atsargos karininkų iškėlimas ir iki šiol vyko konsultuojantis, ar tai nepakenks jų socialiniai padėčiai, o daliai senų, ligotų, artimųjų neturinčių žmonių būstai buvo palikti.

„Pastaraisiais metais kartu su Turto banku buvo atsižvelgta į žmonių socialinę padėtį, kitus aspektus, kad taikytumėme šiek tiek lankstesnius ir kitus mechanizmus“, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, kai kuriuose iš minėtų 24 butų asmenys negyvena, nes, pavyzdžiui, turi kitus būstus.

R. Karbolis sakė, kad pritarus Seime svarstomai iniciatyvai būtų pažeistos žmonių, kurie laikėsi įstatymų ir jau buvo iškelti iš butų, teisės.

„Atsižvelgiant į visa tai mes neturime galimybės grįžti prie praeitame šimtmetyje galiojusių tvarkų“, – tvirtino krašto apsaugos ministras.

Balsuodami dėl pataisų parlamentarai gali ir nepaisyti Vyriausybės išvados.

Tokį siūlymą Seime inicijavo buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis siūlymą aiškino tuo, kad daugiau kaip prieš du dešimtmečius skirdama kariškiams ir jų šeimoms tarnybinius butus valstybė garantavo, kad jie likti gyventi butuose galės ir pasibaigus tarnybai.

Pasak Vyriausybės išvados, kurią rengė Krašto apsaugos ministerija ir kuriai ministrų kabinetas pritarė posėdyje trečiadienį, pataisomis „būtų nepagrįstai suteiktos išskirtinės (lengvatinės) sąlygos privatizuoti valstybės turtą, taip pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principą ir diskriminuojant kitus asmenis, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo ar negali šių gyvenamųjų patalpų įsigyti tokiomis pačiomis sąlygomis“.

Teisę likti tarnybiniame bute numatė iki 2001-ųjų galiojusi Civilinio kodekso nuostata. Pagal ją, tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas, išėjęs į senatvės pensiją, iškeldinamas galėjo būti tik jam suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Šiai nuostatai netekus galios, o 2012 metais Krašto apsaugos ministerijai atsisakius tarnybinių butų, jie parduodami aukcionuose.

Pagal A.Paulausko projektą, ne mažiau kaip penkerius metus kariuomenėje tarnavę kariai, su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 metų sausio, turėtų teisę privatizuoti butus, jei iki gaudami tarnybinį butą nebuvo jau pasinaudoję galimybe privatizuoti kitas gyvenamąsias patalpas ir šiuo metu neturi nuosavo būsto.

Dabar jau buvęs parlamentaras kartu pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerija 1996 metais dalį tarnybinių butų lengvatinėmis sąlygomis leido privatizuoti Karinių oro pajėgų karininkams, todėl pagal lygiateisiškumo principą tai turi būti leista padaryti ir kitiems kariškiams.