„Valstybės gynyba – ne tik gynyba ginklu, todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų atsakomybė. Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat visos institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė L. Kasčiūnas.

Įstatymo pataisomis būtų įteisinami koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, kurie, įvedus karo padėtį, būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.

Pataisomis reglamentuojama jų sudarymo, atrankos, patikros, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka. Taip pat įstatymo pakeitimai apima komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų integravimą į valstybės gynybos planus.

Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos.

„Esminis tikslas – sukurti platformą, instrumentą, kuris leistų piliečiui, norinčiam įsitraukti į valstybės gynybą, prie jos prisidėti ir rasti sau vietą. Siūlome sistemą, kuri liestų visuomenei įsitraukti“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma reglamentuoti karo komendantūrų instituciją, kuri veiks karo padėties metu, numatomi papildomi karo komendanto uždaviniai, funkcijos.

„Komendantūros steigiamos teritorinės apsaugos vykdymui karo padėties metu, jos gali atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančiu darbų“, – pažymi A. Pocius.

Pasak A. Pociaus, karo komendantūra karo atveju būtų institucija, koordinuojanti pasipriešinimą vietos mastu, ir žmonės būtų nukreipti pagal jų pasirengimą, gebėjimus.

„Prasidėjus karui Ukrainoje išgirdome iš visuomenės daug klausimų: „O ką man reikėtų daryti, kur man reikėtų eiti?“ Atsakymas yra toks – visi kreipiasi į artimiausią komendantūrą arba artimiausią karinį dalinį, ir ten jiems bus pasakyta, ką jie galėtų daryti, kur jie galėtų būti panaudoti“, – kalbėjo A. Pocius.

Parlamentarai taip pat siūlo nustatyti, kad karo padėties metu ginkluotąsias pajėgas sudarytų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos bei Vadovybės apsaugos tarnybos rezervai – tai yra tų institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, rezervai.

Įstatyme taip pat siūloma plačiau reglamentuoti kontrmobilumo priemonių įrengimo galimybę. Pagrindinis tokių priemonių tikslas būtų stabdyti priešo pajėgų judėjimą ar priversti skirti papildomų laiko ar materialinių resursų joms pašalinti.

Pagal galiojantį įstatymą, karo padėties metu draudžiamas bet kokių politinių partijų, asociacijų ar jų padalinių steigimas. Siūloma numatyti išimtį, kad asociacijos galėtų būti steigiamos humanitarinės pagalbos teikimo tikslu.

„Prezidentas Porošenka pasirašė įstatymą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė atstovas Sviatoslavas Ceholka.

Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento siūlymui ir nubalsavo už karo padėties įvedimą šalies pasienio regionuose 30-čiai dienų.

Tačiau buvo tam tikro neaiškumo dėl to, kada tiksliai įsigaliojo karo padėtis. Kai kurie pareigūnai sakė, kad ji prasidėjo jau pirmadienį. Prezidento atstovas kol kas nekomentavo.

Įvesti karo padėtį P. Porošenka paragino po to, kai Rusijos pakrančių apsaugos laivai sekmadienį apšaudė tris ukrainiečių karinio laivyno laivus. Buvo sužeisti šeši ukrainiečių jūreiviai ir galiausiai Rusija užėmė ukrainiečių laivus su jų įgulomis. Tai buvo pirma atvira karinė konfrontacija tarp Rusijos ir Ukrainos po Krymo aneksijos 2014 metais.

Antradienį P. Porošenka perspėjo, kad Ukrainai iškilo „visapusiško karo“ su Rusija pavojus, ir sakė, kad ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms paskelbta visiška kovinė parengtis.

Premjeras Volodymyras Hroismanas trečiadienį parlamentui sakė: „Privalome būti visada pasirengę atremti savo priešo, kuris dar neseniai buvo mūsų kaimynas, agresiją.“

Karo padėtis įvesta 10-yje regionų, esančių prie Rusijos, Maskvos remiamų Rytų Ukrainos separatistų teritorijų, taip pat prie Azovo bei Juodosios jūrų.

Karo padėties perspektyva jau privertė iš Poltavos į Kijevą perkelti ketvirtadienio futbolo rungtynes tarp anglų „Arsenal“ ir ukrainiečių „FC Vorskla“, nors Poltava nėra karo padėties teritorijoje.

Ukrainos pareigūnai sakė, kad karo padėtis, kai galima mobilizuoti piliečius, kontroliuoti žiniasklaidą ir varžyti viešas demonstracijas, iš esmės yra prevencinė priemonė.

P. Porošenka antradienį interviu televizijai sakė, jog „karo padėties tikslas yra parodyti, kad priešas labai brangiai sumokės, jei nuspręs mus pulti, ir tai bus kaip šaltas dušas, sustabdysiantis bepročius, planuojančius atakuoti Ukrainą“.

Ukrainos gynybos ministerija trečiadienį po pietų rengia spaudos konferenciją, kurioje paaiškins, kaip karo padėtis bus taikoma ginkluotosioms pajėgoms.

Ministro teigimu, galiojantis įstatymas nebeatitinka nei dabartinės geopolitinės padėties, nei pasikeitimų valstybės viduje.

Anot R. Karoblio, 2000 metais patvirtintas įstatymas buvo nepakankamai išsamus, kai kurie karo metu svarbūs teisiniai santykiai buvo reglamentuojami fragmentiškai, nebuvo aiškiai apibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, neaiškus ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas, be to, kai kurios nuostatos neatitiko tarptautinės humanitarinės teisės ir Europos Sąjungos teisės nuostatų.

„Naujoji redakcija, kuri šiuo metu yra pateikta derinti kitoms valstybės institucijoms, nustato atsakomybes ir procedūras ir aiškiai reglamentuoja valstybės funkcionavimą karo padėties atveju“, – pranešime spaudai teigė R. Karoblis.

Joje detalizuojama valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų kompetencija bei sudaromos teisinės sąlygos greitai ir efektyviai pradėti valstybės gynybą bei papildoma ginkluotųjų pajėgų sudėtis, į ją įtraukiant Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius bei vidaus reikalų sistemos institucijas.

Ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu neokupuotose teritorijose Ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami ir koviniai asmenų ir jų organizuoto pasipriešinimo vienetai, o okupuotuose teritorijose – veikiantys partizanų vienetai. Naujoje įstatymo redakcijoje suvienodinamas visų Ginkluotųjų pajėgų narių statusas, atsakomybės bei socialinės garantijos.

Taip pat nustatomos naujos specialiosios priemonės, kurios padėtų užtikrinti valstybės funkcionavimą karo padėties metu – karo prievolininkų teisės išvykti iš Lietuvos apribojimas, draudimas nutraukti ūkinę veiklą tam tikriems ūkio subjektams, galimybė reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas, supaprastintas biudžeto asignavimų paskirstymas ir buhalterinė apskaita, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Už pataisas, kurios numato teisę įsigyti B ir C kategorijų ginklus, antradienį po svarstymo balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 21 parlamentaras. Pataisų priėmimui dar reikia vieno balsavimo.

Pagal Lietuvos įstatymus, ginklai yra skirstomi į keturias rūšis: pavojingiausi yra A kategorijos ginklai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad pataisos būtinos nacionalinio saugumo prasme. Pasak jo, dabartinė situacija yra paradoksali, nes minimus ginklus įsigyti sportui galima, bet šauliams tokia galimybė nesudaryta.

„Įstatymo projektas buvo pateiktas ir pasirašytas faktiškai visų parlamentinių frakcijų atstovų, jame yra suderintas tas interesas, kuris turi atsirasti įsigyjant B, C kategorijos ginklus šalia medžiotojų, sportininkų ir savigynai skirtų ginklų. Taigi nacionalinio saugumo interesas yra ne mažesnis nei kiti laisvalaikio praleidimo būdai“, – sakė A. Anušauskas.

Kaip anksčiau yra pastebėjęs NSGK vadovas „darbietis“ Artūras Paulauskas, šiuo metu pusiau automatinius ginklus leidžiama įsigyti šaudymo būrelių nariams, tad šauliai fiktyviai tampa jų nariais norėdami legaliai turėti minimus ginklus.

Prieš pataisas pasisakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas. Socialdemokratų frakcijos balsai balsuojant dėl pataisų pasiskirstė abejose pusėse, konservatoriai ir liberalai vieningai balsavo už.

„Ar mes paskelbėme karinę padėtį, ar mes gyvename karo laukime, kad mums reikia apginkluoti visuomenę? Šiandien svarstome įstatymą, kuriuo siūloma daugeliui žmonių leisti ne tik namuose turėti šaunamuosius kovinius ginklus, bet ir nešiotis. Šiandien nešiotis gali tiktai tie pareigūnai, kurie atlieka tam tikras pareigas, ir tai – kad tie ginklai nebūtų tiesiogiai matomi“, – kalbėjo J. Sabatauskas ir minėjo tragiškai pasibaigusius atvejus, kai ginklai buvo panaudoti per asmeninius konfliktus.

„Puikiai žinome statistiką – kuo daugiau ginklų namuose, tuo daugiau laidotuvių, tuo daugiau mirčių tų žmonių, kurie yra visiškai nekalti, tarp jų – ir vaikai“, – jam antrino socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė.

„Kalbant apie apie šaulius, vis dėlto, lygindami situaciją su įvairiomis socialinėmis problemomis visuomenėje, baikime juos vertinti kaip potencialius bepročius su ginklu. Na, vieną kartą pasižiūrėkime, organizacija yra ne tik kad rimta, atsakinga, tačiau turi savo vidinės kontrolės mechanizmą. daugelis žmonių, kurie šiuo metu yra ginkluoti ar savigynos, ar medžioklės tikslais, tokių kontrolės mechanizmų nė iš toli neturi“, – į tai atsakė A. Anušauskas.

Pataisas, kurios šauliams bei kariams savanoriams suteikia daugiau prieigos prie ginklų, registravo grupė parlamentarų, tarp jų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas bei dalis šio komiteto narių, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.

Iniciatoriai tvirtina, kad pataisos reikalingos dėl „pasikeitusios geopolitinės situacijos regione pobūdžiu, kai pasirengimas reaguoti į iškylančius iššūkius ir reakcijos laikas tampa labai svarbiu faktoriumi atgrasančiu potencialų agresorių nuo karinės jėgos naudojimo Lietuvos teritorijoje“.

Pataisos sudarytų galimybę šauliams bei kariams savanoriams tarnybos metu nešiotis B ir C kategorijų ilguosius ir trumpuosius ginklus, jų šovinius, o ne tarnybos metu – savigynos tikslais nešiotis B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus ir jų šovinius. 

Pataisos nepaprastosios padėties atveju leistų šaulius prireikus panaudoti kaip sudedamąją Viešosios tvarkos apsaugos komendantūros dalį, taip braukiama ir nuostata, šiuo metu sudaranti teisines galimybes įvedus nepaprastąją padėtį iš šaulių laikinai paimti jų turimus ginklus ir šaudmenis.

Keičiant Karo padėties įstatymą būtų braukiama nuostata, kuri įvedus karo padėtį stabdytų Lietuvos šaulių sąjungos veiklą. Šiuo metu šaulių organizacijos teisinė forma yra asociacija, o pagal įstatymą įvedus karo padėti formaliai jų veikla turėtų būti stabdoma.

Seime anksčiau buvo svarstytas siūlymas šauliams namuose laikyti sąjungai priklausančius automatinius ginklus, bet tuomet jam nepritarta, argumentuojant pačios visuomenės saugumu.