Ant Gruzijos valstybinių pastatų vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, šaliai gedint trumpo, bet kruvino karo aukų.
Trečiadienio rytą prezidentas Georgijus Margvelašvilis padėjo vainiką per konfliktą žuvusių Gruzijos karių memorialinėse kapinėse.
Vėliau jis pasakys kalbą kariams Senakio karinėje bazėje, apiplėštoje ir sugriautoje įsiveržusių Rusijos pajėgų, o vėliau atstatytoje, Tbilisiui demonstruojant siekį įstoti į NATO.
Gruzija ir Maskva seniai nesutarė dėl Tbilisio pastangų prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO. Besivystanti konfrontacija prasiveržė didelio masto kariniais veiksmais, prasidėjusiais 2008 metų rugpjūčio 8-ąją.
Tbilisiui pradėjus didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, neretai apšaudydavusias gruzinų kaimus, Rusijos kariuomenė įsiveržė į Gruziją, bombardavo taikinius ir okupavo didelę dalį šalies teritorijos.
Rusija vos per penkias dienas sutriuškino mažą Gruzijos kariuomenę, bet kovos veiksmai buvo užbaigti paliaubomis, sudarytomis tarpininkaujant tuomečiam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi). Prancūzija tuo metu pirmininkavo Europos Sąjungai.
Po karo, pareikalavusio šimtų karių ir civilių gyvybių abiejose konflikto pusėse, Maskva pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir įkūrė ten nuolatines karines bazes.
Abu regionai sudaro apie 20 proc. Gruzijos teritorijos.
Smerkiantis choras
Gruzija ir jos partnerės Vakaruose pasmerkė Rusijos tęsiamą teritorijų okupaciją ir pareikalavo, kad Kremlius atšauktų Abchazijos ir Pietų Osetijos valstybingumo pripažinimą.
Trečiadienį Gruzijos prezidentūra nurodė, kad JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) telefonu pasikalbėjo su G. Margvelašviliu ir pakartojo, kad Vašingtonas toliau „tvirtai remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir suverenumą“.
Jis „pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos niekada nesusitaikys su Gruzijos teritorijų okupacija“ ir „pažadėjo toliau teikti pagalbą Gruzijai sprendžiant iššūkius, su kuriais šalis vis dar susiduria, praėjus dešimčiai metų po Rusijos karinės agresijos“, nurodė prezidentūra.
Gruzijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Rusijos tęsiamą karinių pajėgų stiprinimą separatistiniuose regionuose.
„Rusijos Federacija neįvykdė savo tarptautinių įsipareigojimų, nors nuolat buvo raginama tarptautinės bendruomenės... ir toliau stiprino savo neteisėta karinį buvimą teritorijose“, – sakoma antradienį paskelbtame URM pareiškime.
Demonstruodami solidarumą su Tbilisiui Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai bei Ukrainos vicepremjeras aplankė Gruziją ir paskelbė bendrą pareiškimą, raginantį Rusiją „pradėti gerbti tarptautinius įstatymus ir suverenių kaimyninių šalių teisę pačioms rinktis savo likimą“.
Jie taip pat išreiškė „tvirtą palaikymą Gruzijos suvereniam pasirinkimu siekti galutinio tikslo – narystės ES ir NATO“.
Antradienį išplatintame pareiškime ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sako, kad „Rusijos karinis buvimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje toliau pažeidžia tarptautinę teisę“.
Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos sprendimas pripažinti Gruzijos separatistinių regionų nepriklausomybę yra „nepriimtinas“.
Etninis valymas
Gruzijai 2004–2014 metais vadovavęs Michailas Saakašvilis kaltino Rusiją kelerius metus iki 2008-ųjų planavus invaziją į jo šalį. Buvęs prezidentas antradienį paskelbtame straipsnyje tvirtina, kad Rusijos pajėgos į Gruzijos teritoriją pradėjo veržtis dar prieš prasidedant Tbilisio pajėgų puolimui prieš Pietų Osetiją.
Tačiau Kremlius tvirtino, kad kampanija kaimyninėje šalyje buvo „operacija, turėjusi priversti Gruziją laikytis taikos“ ir išgelbėti Pietų Osetijos gyventojus nuo „genocido“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, per karą dirbęs premjero poste, 2012 metais sakė patvirtinęs karinių veiksmų prieš Gruziją planą dar 2006 metais ir pripažino, kad jo šalis „apmokė Pietų Osetijos sukarintas pajėgas“.
Rusijos ir Pietų Osetijos separatistų pareigūnai atmetė ne kartą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjus skelbtus raginimus leisti „saugiai ir oriai grįžti į savo namus 18,5 tūkst. etninių gruzinų, prievarta išvarytų iš šio regiono“. Europos Sąjunga šiuos veiksmus yra pavadinusi etniniu valymu.
Praeitą savaitę G. Margvelašvilis sakė naujienų agentūrai AFP, kad 2008 metų karas buvo dalis Gruzijos „dviejų šimtmečių kovos už laisvę prieš Rusijos imperializmą“.
Rusijos imperija 1801 metais aneksavo Gruzijos karalystę, bet šalis 1918 metais atgavo nepriklausomybę.
Trumpai gyvavusi Gruzijos Demokratinė Respublika 1921-aisiais buvo jėga prijungta prie Sovietų Sąjungos. Nepriklausomybę Sakarvelas atgavo tik 1991-aisiais, subyrėjus Sovietų Sąjungai.
