Buvusio šio teismo pirmininko Dariaus Kantaravičiaus, šiuo metu vadovaujančio Kauno apygardos Baudžiamųjų bylų skyriui, pavaduotojoms – Laimai Šeputienei bei Anitai Sereikienei patyrus fiasko pirmojoje atrankoje, antrojoje panoro dalyvauti ir trečiasis pavaduotojas – Arūnas Purvainis. Jam konkurenciją sudarė šio teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė, kaip ir buvęs pirmininkas, pradėjusi savo karjerą nuo teisėjo padėjėjos.

Abu minėti pretendentai, kuriuos komisija pripažino tinkamais artimiausius penkerius metus vadovauti antrajam pagal dydį Kauno apylinkės teismui, - Vilniaus universiteto Teisės fakulteto auklėtiniai.

Tačiau už I.Averkienę komisija balsavo vienbalsiai (penki balsai iš penkių), o už A.Purvainį – tik keturi iš penkių. Nors galutinis jo vertinimo balas (80,8) yra didesnis už I.Averkienės (80,5).

Bando jau antrą kartą

Kaip jau rašyta, 45-erių A.Purvainis, šiuo metu teisėjaujantis Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, yra ir edukologijos magistras. Prieš įgydamas teisininko išsilavinimą, jis yra baigęs Lietuvos kūno kultūros institutą, kuriame įgijo kūno kultūros mokytojo kvalifikaciją.

Savo karjerą iš Radviliškio kilęs A.Purvainis pradėjo Alytaus pataisos namų Vidaus tyrimų tarnyboje, kurioje dirbo trejus metus. Po to septynerius metus dirbo Kauno miesto apylinkės prokuratūroje prokuroru. Jo stažas teismų sistemoje – šešeri metai. Prieš Kaišiadorių teismą, kuriame jau po mėnesio laikinai ėjo pirmininko pareigas, A.Purvainis yra dirbęs teisėju Kauno apylinkės teisme.

Ne per seniausiai jo pavardė mirgėjo žiniasklaidoje, pranešant, kad skandalingasis „superagentas“ iš Žiežmarių Mindaugas Kazimieras Naujanis, kurio aukomis tapo ne tik motina bei kaimynės, bet ir Kauno bei Vilniaus valdininkai, pagaliau pasiųstas už grotų. O galiausiai, subendrinus bausmes, jis izoliuotas nuo visuomenės ketveriems metams ir devyniems mėnesiams. Ši A.Purvainio nutartis jau įsiteisėjo, nes M.K.Naujanis jos neapskundė.

2016-aisiais A.Purvainis jau buvo Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos kartu su jau minėtu D.Kantaravičiumi pripažintas tinkamu į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas. Tada dėl jų varžėsi trys pretendentai. Tačiau, Prezidentė, kuriai buvo pasiūlytos A.Purvainio ir D.Kantaravičiaus kandidatūros, pasirinko pastarąjį.

Pripažinta tinkama abiem pareigoms

Iš Šilutės rajono kilusi I.Averkienė yra dirbusi teismų sistemoje įvairiose pareigose, kas taip pat laikoma privalumu.

Pradėjusi nuo teisėjo padėjėjos Kauno apylinkės teisme, po penkerių metų ji jau vadovavo aukštesnės instancijos – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Dar po metų tapo šio skyriaus pirmininko patarėja. O dar po metų ėmė nagrinėti Kauno apylinkės teisme baudžiamąsias bylas. Jos teisėjos stažas – jau beveik ketveri metai.

I.Averkienė dalyvavo ir atrankoje į Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojus. Ir taip pat vienbalsiai, kaip ir kita šio teismo teisėja – Asta Žeromskytė-Stanienė, yra pripažinta tinkama ir šioms pareigoms užimti. Tik galutinis I.Averkienės vertinimo balas – 79,3. A.Žeromskytės-Stanienės – 79.

Kurie iš tinkamais pripažintų pretendentų bus paskirti į naujas pareigas, spręs Prezidentė, kuri gali visas kandidatūras ir atmesti. Komisijos vertinimai jos nesaisto. Tačiau Prezidentė dar turi prašyti Teisėjų tarybos pritarimo savo pasirinkimui. Artimiausias šios tarybos posėdis numatytas paskutinį balandžio penktadienį.

Jų kandidatūras vertinusi Pretendentų į teisėjus atrankos komisija priėmė itin retą sprendimą – nepasirinkti nė vienos ir siūlyti Prezidentei rengti naują atranką.

L.Šeputienė ir A.Sereikienė pirmadienį neįveikė komisijos, kurią sudaro Prezidentės dekretu paskirti trys teismų (Aukščiausiojo, Apeliacinio ir Vilniaus apygardos administracinio) bei keturi visuomenės atstovai (vadybos konsultantas – žmogiškųjų išteklių ekspertas, politologė iš M.Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto, interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas), barjero.

Komisijos narių, nors ir buvo daug diskusijų, neįtikino pretendenčių pateiktos vizijos, planai ir savo vaidmens naujose pareigose supratimas.

Pirmininko komentaras

Šios komisijos pirmininkas – minėtas vadybos konsultantas Virginijus Lepeška, portalui kauno.diena.lt prisistatęs kaip įvairių valdybų narys – taigi, turintis patirties organizacijų valdyme, sutiko paaiškinti, kodėl nepasirinkta nė viena kandidatė.

„Kauno apylinkės teismas – labai didelis, o pareigos, į kurias kandidatavo pretendentės, – labai rimtos ir atsakingos, todėl komisija turi būti tikra, kad kandidatas, kurį mes rekomenduojame Prezidentei, gali su tomis pareigomis susitvarkyti. O šiuo atveju komisijos narių, nors ir buvo daug diskusijų, neįtikino pretendenčių pateiktos vizijos, planai ir savo vaidmens naujose pareigose supratimas. Nors jos yra labai rimtos kandidatės ir tikrai nieko su jomis negero nėra. Tačiau, tokio didžiulio teismo vadovas turi turėti pakankamai aiškią savo būsimos veiklos viziją. Todėl ir skelbiama nauja atranka. Galbūt jai geriau pasirengs ir tos pačios kandidatės“, – teigė pašnekovas.

Nuo vieno klausimo išsisuko

Anot V.Lepeškos, dalyvauti teismų sistemos atrankose pakartotinai yra įprasta praktika. Pavyzdžiui, dalyvaujant atrankose į aukštesnės instancijos teismų teisėjus.

Tačiau V.Lepeška, vadovaujantis minėtai daugiau kaip prieš metus sudarytai komisijai, kurios kadencija – treji metai, negalėjo atsakyti, ar taip yra elgęsi ir kartą atrankos jau nepraėję kandidatai į teismų vadovus. Kaip ir Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabija Vaičeliūnaitė.

O bandant V.Lepečkos pasiteirauti, kuri pretendentė visgi paliko geresnį įspūdį, jis nuo atsakymo išsisuko: „Komisija savo nuomonės nepareiškė. O savo asmeninę norėčiau pasilikti sau, nes artėja nauja atranka. Ir mano nuomonė šiuo atveju neturi jokios reikšmės.“

Naujų kandidatūrų artimiausius penkerius metus vadovauti antrajam Lietuvoje pagal dydį Kauno apylinkės teismui bus laukiama iki vasario 15-osios. Anot Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjos G.Vaičeliūnaitės, kandidatuoti į šias pareigas gali tik šio teismo, kurį po teismų reformos sudaro keturi rūmai (Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių ir Jonavos), teisėjai.

Kaip jau rašyta, į minėtas pareigas kandidatavo abi buvusio Kauno apylinkės teismo pirmininko Dariaus Kantaravičiaus, prieš mėnesį tapusio Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, pavaduotojos – Laima Šeputienė ir Anita Sereikienė.

Daugiau niekas be jų du mėnesius trukusioje atrankoje artimiausius penkerius metus vadovauti antrajam Lietuvoje pagal dydį Kauno apylinkės teismui nepanoro.

L.Šeputienės ir A.Sereikienės kandidatūras vertinusią Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją sudaro trys teismų ir keturi visuomenės atstovai. Atmesdama abi kandidatūras, ji net neskelbia šių įvertinimo balų.

Teigiama, kad toks sprendimas priimtas, įvertinus pretendenčių profesines žinias ir įgūdžius, duomenis apie jų teisinio darbo stažą, kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, mokslinę bei pedagoginę veiklą, viešą informaciją apie pretendentes, jas charakterizuojančius dokumentus, motyvaciją užimti pareigas į kurias pretenduojama bei pokalbio metu pateiktus kandidačių atsakymus į komisijos narių klausimus.

Komisijos sprendimo laukusiai Lietuvos Respublikos Prezidentei pateiktas siūlymas skelbti naują atranką.

Tačiau, pasak Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos poskyrio vedėjos Gabijos Vaičeliūnaitės, minėtos komisijos vertinimai Prezidentės nesaisto.

To pavyzdys – pernai vykusi atranka į Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojus. Balandį minėta komisija taip pat pasiūlė Prezidentei skelbti naują atranką į šias pareigas, ką D.Grybauskaitė ir padarė. Gruodį komisija jau išrinko tinkamiausią kandidatą iš naujų pretendentų, tačiau jis Prezidentūrai netiko ir vėl buvo paskelbta nauja atranka.

Prezidentės sprendimo dėl naujojo Kauno apylinkės teismo vadovo tikimasi artimiausiu metu. O iki tol šias pareigas laikinai toliau eis L.Šeputienė.