-
Žalą atlyginusi N. Venckienė nori būti išteisinta: teismo verdiktas – po mėnesio 72
Paskutinis posėdis byloje numatytas gruodžio 6 dieną. Antradienį vykusiame kasacinių skundų nagrinėjime nei N. Venckienė, nei nukentėjusieji, tarp kurių – ir Laimutė Stankūnaitė nedalyvavo, jiems atstovavo advokatai – D. Svirinavičius ir Neringa Grubliauskienė.
Kaip skelbia BNS, prokuroras Darius Jakutis prašė palikti galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus. „Tai darė žmogus, kur pats buvo teisėjas, jai buvo pritaikyta ir drausminė atsakomybė, paskui N. Venckienė pabėgo iš Lietuvos“, – per posėdį kalbėjo prokuroras.
Prašo atmesti skundus
L. Stankūnaitės advokatė N. Grubliauskienė taip pat teigė, kad teismai išdėstė motyvus, kodėl tokia bausmė N. Venckienei buvo paskirta. Ji prašė atmesti N. Venckienės ir D. Svirinavičiaus kasacinius skundus.
„Vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuotas smurto iš jos (N. Venckienės – aut. past.) pusės, naudojimas L. Stankūnaitės atžvilgiu, todėl kalbėti apie tai, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos, nėra jokio pagrindo“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė L. Stankūnaitės gynėja.
Pasak jos, nėra pagrindo išteisinti N. Venckienės ir dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo. „Tai, kad N. Venckienei civiliniame procese buvo taikytos kažkokios poveikio priemonės, nereiškia, kad ji buvo bausta. Tai nėra administracinis nusižengimas. Advokatas (D. Svirinavičius – aut. past.) savo skunde pripažįsta, kad už teismo sprendimo nevykdymą N. Venckienei taikyta civilinio pobūdžio priemonė. Bet sako: „Savo esme, tai atitinka administracinio pobūdžio atsakomybę“. Niekada neatitiko ir dabar neatitinka. Jis iš esmės pripažįsta, kad pagrindo nėra, bet interpretuoja, nes taip tiek gynybai, tiek nuteistajai yra patogiau“, – įsitikinusi N. Grubliauskienė.
Ji pridūrė, kad N. Venckienė su savo gynėju taip pat ginčija, kad jai nebūtų priteistos ir tuo metu L. Stankūnaitės patirtos išlaidos advokatui, buvusios kitose bylose. „Tos išlaidos, kurios buvo kitose bylose, ir pateiktos kitose bylose. Advokatas nuo 2011 metų gruodžio 16 dienos aktyviai dalyvavo dėl sprendimo įvykdymo, kuriuo buvo nuspręsta grąžinti dukterį L. Stankūnaitei. Išlaidos L. Stankūnaitės buvo patirtos, jos turi būti priteistos. Aišku, jie (N. Venckienė ir D. Svirinavičius – aut. past.) ginčija ir ieškinio dydį. Atsižvelgiant į aplinkybes, byla dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nėra ta pati ir jos negalima lyginti su jokia kitokia, iki šiol buvusia teismų praktikoje. Teismai tinkamai motyvavo ir pagrįstai tokio dydžio žalą priteisė“, – kalbėjo N. Grubliauskienė.
Be viso to, L. Stankūnaitės gynėja pabrėžė, kad N. Venckienė ginčija ir tai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ji buvo pasislėpusi. „Vienu momentu sako: „Aš nesislapsčiau“. O kitu momentu pripažįsta, kad į JAV išvyko siekdama išvengti kaltinimų. Kai teisininkė, dirbusi aukštesnės kategorijos teisme, rašo tokias nesąmones, pradedi abejoti, ar čia jos kompetencija, ar žmogus tiesiog ignoruoja tai, kas yra teisėje, nes jam tai nenaudinga“, – svarstė pašnekovė.
Koks bus sprendimas – nespėlioja
Po įvykusio posėdžio portalo kauno.diena.lt kalbintas N. Venckienės advokatas D. Svirinavičius sakė esantis įsitikinęs savo ir ginamosios skundų pagrįstumu, o koks galėtų būti galutinis LAT sprendimas gruodį – nespėliojantis.
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trys teisėjai – solidūs, patyrę pasakys savo galutinę nuomonę. Spėlioti būtų netikslu. Palikime tai išspręsti jiems. (...) Skunduose mes keliame klausimus, kad ir procesai – pažeisti, ir šališkumas, nepilnai išnagrinėtas apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teisme buvo neišnagrinėta daug argumentų“, – detalizavo advokatas.
Su nukentėjusiosiomis nebendrauja
Dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo vadinamųjų Garliavos įvykių byloje Panevėžio apygardos teismo nuteista N. Venckienė atlygino 18,5 tūkst. eurų žalą nukentėjusiems ir valstybei.
Paklaustas, kodėl buvusi teisėja ir parlamentarė vis dėlto nusprendė atlyginti žalą, jei nuosprendį apskundė, pašnekovas pateikė paaiškinimą.
Ji sumokėjo, bet tai nereiškia kaltės pripažinimo.
„Ji sumokėjo, bet tai nereiškia kaltės pripažinimo. Mes apskundėme Aukščiausiajam Teismui ir ginčijame. Viena iš priežasčių, sakyčiau, rado galimybę atlyginti dėl to, kad didelės papildomo išieškojimo išlaidos – antstoliai priskaičiuoja įvairias vykdymo išlaidas“, – aiškino D. Svirinavičius.
„Toks N. Venckienės žingsnis buvo. Mes jį sveikiname, kadangi visada yra gerai, kai kaltininkas atlygina priteistą žalą kaip įmanoma greičiau“, – sakė L. Stankūnaitės gynėja.
Nuosprendžiu teismas iš N. Venckienės priteisė nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusiajai L. Stankūnaitei priteista 2,3 tūkst. eurų turtinei ir 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, antstolei Sonatai Vaicekauskienei – 3 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Pareigūnui M. G. priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybei iš kaltinamosios priteista 6 tūkst. 849 eurų už jos ekstradiciją iš JAV, 1,7 tūkst. eurų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms ir 30 eurų liudytojui išmokėtų kelionės į teismą išlaidų.
Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistosios N. Venckienės ir jos gynėjo apeliacinius skundus, buvo taip pat nutarta iš N. Venckienės išieškoti valstybei daugiau nei 203 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Paklausta, ar pastaruoju metu teko bendrauti su L. Stankūnaite ir Deimante Kedyte, N. Grubliauskienė teigė, kad ne. „Kai žmogui yra taikoma apsauga, domėtis, kaip sekasi, ko gero, nelabai turiu teisės. Asmeninio smalsumo netenkinu. Žmogiškai gal ir smalsu, bet yra taip, kaip yra“, – kalbėjo L. Stankūnaitės advokatė.
Primename, kad N. Venckienė savo kasaciniame skunde LAT prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį bei Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuriose ji pripažinta kalta ir nuteista. Taip pat dalis, kuriose iš jos yra priteisti ieškiniai nukentėjusiesiems bei proceso išlaidos.
N. Venckienė prašo išteisinti ją nepadarius inkriminuojamų veikų, visus byloje pareikštus civilinius ieškininius atmesti kaip nepagrįstus, nepriteisti proceso išlaidų jokiems kitiems asmenims arba baudžiamosios bylos dalį dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo jos atžvilgiu nutraukti.
Kone identiškame savo skunde be viso to, kas išvardyta, N. Venckienės advokatas prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Arba likusią apkaltinamąją dalį – patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nutraukti dėl senaties. Arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
-
Aukščiausiasis Teismas gavo pirmąjį advokato skundą Sausio 13-osios byloje
Vilniuje dirbantis advokatas Jonas Jasiulevičius antradienį pateikė kasacinį skundą, prašydamas panaikinti nuosprendį kalėti dešimt metų nuteistam sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos konvojaus pulko vadui, vyresniajam leitenantui Olegui Morkovskiui. Jis, kaip ir dauguma kariškių, Lietuvoje buvo nuteisti už akių.
Sovietų kariškis pripažintas kaltu dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais, draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.
O. Morkovskiui inkriminuotas dalyvavimas Spaudos rūmų užėmime, tačiau, pasak advokato J. Jasiulevičiaus, jo ginamajam atvykus, Spaudos rūmai jau buvo užimti, jis turėjo juos tik saugoti, neplanuota, kad jis turėtų dalyvauti jų užėmime.
„Aš jo (O. Morkovskio – BNS) nemačiau, nebendravau, tačiau aš tai darau pagal bylos įrodymus kaip advokatas, mano pareiga. Jis nedalyvavo, bet jam inkriminuojami visi kaltinimo punktai – žmonių sužalojimas ir t.t. Kaltu pripažino, kad esą jis buvo įvykio vietoje, vadovavo, bet jis nieko nevadovavo, ten buvo specialūs pareigūnai, kurie tam vadovavo. Pateiktas kaltinimas prieštarauja įrodymams“ , – BNS sakė advokatas J. Jasiulevičius. Jis nuteistajam buvo valstybės skirtas gynėjas.
Kol kas vienas skundas, terminas skundams paduoti baigiasi kitą savaitę.
J. Jasiulevičius dabar dirba advokatu, prieš daugelį metų jis yra dirbęs teisėju Aukščiausiajame Teisme. Teisininkas mano, kad kuo daugiau teismų instancijų išnagrinės šią bylą, tuo labiau kvalifikuotas bus nuosprendis joje.
Bylos šalys kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui gali pateikti per tris mėnesius nuo kovo 31 dienos, kuomet savo verdiktą paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Dėl advokato J. Jasiulevičiaus paduoto kasacinio skundo dar spręs Aukščiausiojo Teismo atrankos komisija, ji spręs ar priimti gynėjo skundą.
„Kol kas vienas skundas, terminas skundams paduoti baigiasi kitą savaitę“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.
Lietuvos apeliacinis teismas kovo pabaigoje nusprendė iš dalies patenkinti dalį skundų dėl ankstesnio teismo sprendimo ir pakeisti bausmes Sausio 13-osios byloje nuteistiems Jurijui Meliui ir Genadijui Ivanovui bei dar 14-kai nuteistųjų.
Dviem nuteistiesiems bausmės buvo sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos.
Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.
„Teismas nustatė, kad visi 67 byloje kaltinti asmenys vykdė aukščiausių TSRS valdžios ir TSKP politiką, siekė sugrąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį ir tuo tikslu rengė karinę operaciją, kurios metu beatodairiškai naudojo jėgą prieš Lietuvos žmones, civilius, juos žudė ir kitaip žalojo“, – posėdyje yra sakęs teisėjas Ernestas Rimšelis.
„Visi byloje kaltinti ir nuteisti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, vykdydami kitos valstybės – TSRS ir TSKP organizacijos politiką, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėjo civilius, persekiojo dėl politinių ir nacionalinių motyvų, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, agresijos ir tarptautinio ginkluoto konflikto metu žudė tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis, juos sunkiai sužalojo, naudojo bauginimo ir teroro priemones, neteisėtai suvaržė ir atėmė jų laisvę, įsakė vykdyti ir vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, pažeisdami Lietuvos tarptautinių sutarčių ir visuotinai pripažintų tautinių papročių dėl karo priemonių nuostatas, įsakė karo veiksmuose panaudoti ir panaudojo uždraustas karo priemones“, – pabrėžė jis.
G. Ivanovui paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams. Ankstesniu sprendimu jam buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
J. Meliui skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę teismas padidino trejais metais ir skyrė jam subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam skirtos bausmės terminą teismas įskaičiavo ir septynerius metus, kuriuos jis praleido suimtas ir savo noru atlikdamas dar neįsiteisėjusią anksčiau skirtą bausmę, tad jam reikės atlikti dar beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės.
Iš viso, Apeliacinis teismas pakeitė bausmes 16 iš 67 byloje nuteistų asmenų, bausmės sušvelnintos tik dviem iš jų.
Dešimties metų laisvės atėmimo bausmės skirtos 37 nuteistiesiems.
Griežčiausia bausmė šioje byloje – 15 metų laisvės atėmimo – yra paskirta iš Pskovo atvykusios 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko vadui Vasilijui Kustrio, kuris ne tik dalyvavo planuojant įsakymus, bet ir vadovavo Spaudos rūmų užėmimui, pats sužeidė mažiausiai vieną žmogų.
Teismas taip pat panaikino buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui skirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, nes jis pernai mirė.
Pirmąkart nuosprendis istorinėje byloje paskelbtas 2019 metų kovo 27 dieną – Vilniaus apygardos teismas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuteisė 67 asmenis, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų laisvės atėmimo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
