Lietingą dieną skėčiais ir plakatais su užrašais „Išlaisvinkit Puigdemont'ą ir Katalonijos politinius kalinius“ bei „Ispanija nėra demokratija“ nešini protestuotojai žygiavo nuo Brandenburgo vartų iki Teisingumo ministerijos.

Nemažai protestuotojų mojavo mėlynai geltonai raudonomis Katalonijos separatistų vėliavomis. Protestą Berlyne surengė už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios įtakingos pilietinės organizacijos „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC) Vokietijos skyrius.

„Paprasčiausiai norime pasakyti: išlaisvinkit mūsų išrinktus Katalonijos politikus“, – sakė 34 metų rinkodaros specialistė Monica Zaldivar (Monika Saldivar). Moteris kaltino Ispanijos vyriausybę per teismus persekiojant Katalonijos lyderis užuot mėginus surasti politinį sprendimą.

„Man (ši demonstracija) yra apie demokratiją Ispanijoje“, – teigė ji.

Vienas iš mitingo organizatorių, Ferranas Cornella (Feranas Kornelja) naujienų agentūrai AFP sakė, kad į renginį susirinko 400 arba 500 žmonių, o policija pranešė, kad proteste dalyvauja apie 200 žmonių.

Vokietijos policija praėjusį sekmadienį sulaikė iš Suomijos automobiliu atvykusį C. Puigdemont'ą pagal Ispanijos išduotą tarptautinį arešto orderį. Buvęs katalonų lyderis norėjo grįžti į Belgiją, kur jis gyveno savanoriškoje tremtyje nuo spalio, kai Katalonijos parlamentas paskelbė vieno turtingiausių šalies regionų nepriklausomybę.

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad C. Puigdemont'as ir dar 12 katalonų lyderių bus teisiami dėl jų vaidmens Katalonijai pernai nesėkmingai bandant atsiskirti nuo Ispanijos.

Madridas juos kaltina maištu, valstybės lėšų švaistymu ir nepaklusimu valstybei organizuojant neteisėtą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

C. Puigdemont'o areštas išprovokavo Katalonijoje ištisą virtinę protestų.

Praėjusį sekmadienį per Barselonoje vykusias demonstracijas kilo susirėmimų su policija. Nesunkiai buvo sužeisti apie 100 žmonių.

Šiaurinio Vokietijos Noimiunsterio miesto teismas leido palikti C. Puigdemont'ą areštinėje, kol bus priimtas sprendimas dėl jo ekstradicijos.

Šis sprendimas pagal išduotą arešto orderį turėtų būti priimtas per 60 dienų.

Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad situacija yra sudėtinga, nes maištas, už kurį Ispanijoje baudžiama iki 30 metų laisvės atėmimo bausme, pagal Vokietijos įstatymus nusikaltimu nelaikomas.

Anksčiau šią savaitę C. Puigdemont'as pažadėjo „niekada nepasiduoti“ kovoje dėl regiono nepriklausomybės.

„Nekelsiu savo kandidatūros į regiono prezidentus“, – pareiškė C. Puigdemont'as vaizdo įraše, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Belgijoje darytame vaizdo įraše buvęs Katalonijos lyderis matomas stovintis Katalonijos ir Europos Sąjungos vėliavų fone.

55 metų C. Puigdemont'as paragino „kiek įmanoma greičiau“ pasirinkti naują kandidatą iš Katalonijos separatistų bloko. Separatistai laimėjo pernai gruodį vykusius rinkimus šiame regione, kurio visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu.

Naujo kandidato iškėlimas galėtų atverti kelią Katalonijoje pagaliau suformuoti normaliai funkcionuojančią vyriausybę ir susigrąžinti autonomiją. Madridas perėmė šio turtingo regiono kontrolę po to, kai Katalonijos parlamentas spalį pamėgino paskelbti nepriklausomybę.

Madridas sveikino C. Puigdemont'o žingsnį, o vienas šaltinis Ispanijos vyriausybėje sakė, jog dabar reikia, kad Katalonijoje kiek įmanoma greičiau būtų paskirtas naujas vadovas.

Įkalintas lyderis?

C. Puigdemont'as žadėjo toliau stengtis atkreipti tarptautinės bendrijos dėmesį į katalonų nepriklausomybės siekį. Separatistai kaltina Madridą, kad dėl bandymo atsiskirti šis ėmėsi represinių priemonių regione. Buvęs vadovas sakė, kad jis kartu su savo advokatais dėl to ketina kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą (OHCHR).

C. Puigdemont'as taip pat išreiškė savo palaikymą už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios įtakingos pilietinės organizacijos „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC) vadovui Jordi Sanchezui (Žordžiui Sankesui) ir sakė, jog norėtų matyti jį regiono prezidento poste.

Tokia galimybė šiuo metu atrodo sunkiai įgyvendinama, turint galvoje, kad J. Sanchezas jau ilgiau nei keturis mėnesius yra už grotų ir jam yra pareikšti įtarimai dėl raginimo maištauti. ANC vadovas yra vienas iš keturių separatistų, atsidūrusių už grotų dėl regiono bandymo atsiskirti nuo Ispanijos.

J. Sanchezas kaltinamas pernai rugsėjį organizavęs didžiulio masto protestą, kai Ispanijos policija prie spalio 1 dieną numatytą ir Madrido uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės surengė reidą į Katalonijos administracijos ekonominių reikalų biurą.

Katalonijos valdžios teigimu, smurto aptemdytame referendume dalyvavo apie 43 proc. regiono gyventojų, iš kurių 90 proc. pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Madridas šio plebiscito nepripažino.

Spalio 27 dieną Katalonijos įstatymų leidėjai paskelbė regiono nepriklausomybę. Reaguodama į šį žingsnį, Ispanijos vyriausybė atėmė iš regiono autonomiją, atleido separatistų vyriausybę ir paleido parlamentą, o gruodžio 21 dieną paskyrė pirmalaikius rinkimus.

C. Puigdemont'as netrukus po nepriklausomybės paskelbimo išvyko į Belgiją. jam buvo pareikšti kaltinimai maišto kurstymu, antivyriausybine veikla ir valstybės lėšų švaistymu.

Visgi net būdamas užsienyje jis gruodį vykusiuose rinkimuose atvedė į pergalę separatistų bloką, išsaugojusį absoliučią daugumą parlamente.

„Nepasiduosime“

Po regioninių rinkimų C. Puigdemont'as buvo įvardytas kaip vienintelis separatistų kandidatas į prezidentus. Jis pats tvirtino, jog pažangių technologijų pagalba galėtų vadovauti Katalonijai ir būdamas užsienyje.

Tačiau Ispanijos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs centrinės vyriausybės pateiktą skundą, nusprendė, kad C. Puigdemont'as turi būti parlamente Barselonoje, kad įstatymų leidėjai galėtų jį paskirti regiono vadovu.

Dėl šios kliūties Katalonijos parlamento pirmininkas, taip pat priklausantis separatistų blokui, sausį atidėjo svarbų balsavimą dėl C. Puigdemomt'o perrinkimo regiono prezidentu.

Nuo tada separatistų partijos intensyviai derasi, kaip reikėtų elgtis toliau.

Pasigirdo siūlymų, kad C. Puigdemont'as galėtų atlikti „simbolinį“ vaidmenį būdamas Belgijoje, o paskirtas naujas prezidentas vadovautų Katalonijai iš Barselonos.

Ketvirtadienį separatistų kontroliuojamas Katalonijos parlamentas pritarė dokumentui, ginančiam C. Puigdemont'ą kaip „legitimų“ kandidatą į regiono vadovo postą. Visgi daugelis šį žingsnį traktuoja kaip bandymą paskatinti C. Puigdemont'ą neprarandant autoriteto atsisakyti savo ketinimų vadovauti regionui.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše C. Puigdemont'as sakė, jog atsisako siekio vėl vadovauti Katalonijai, kad regione galėtų būti suformuota vyriausybė ir jis greičiau atsikratytų tiesioginio Madrido valdymo.

„Mes nenusileidime, nepasiduosime“, – kalbėjo jis.

„Žinau, kad mūsų laukia ilgas ir sunkus kelias“, – pridūrė C. Puigdemont'as.

Centrinė vyriausybė Madride laimėjo, rašė jis savo politiniam bendražygiui Toniui Cominui tekstinių pranešimų programėlėje „WhatsApp“. Šį tekstą trečiadienį paviešino TV stotis „Telecinco“. Vienas žurnalistas nepastebimai nufotografavo T. Comino išmaniojo telefono ekraną, kai šis skaitė pranešimus.

C. Puigdemont'ui neliko nieko kito, kaip tik patvirtinti, kad „perimta“ žinutė yra tikra. Tačiau jis paneigė nuleidžiantis rankas. „Mes tęsime!“ patikino jis tviteryje.

Po separatistų pergalės naujuose rinkimuose gruodį Katalonijos parlamento pirmininkas Rogeris Torrent'as paskyrė C. Puigdemont'ą kandidatu į prezidentus. Tačiau į Briuselį pabėgusio politiko antradienį laukė skaudus smūgis: T. Torrent'as, atsižvelgdamas į Ispanijos konstitucinio teismo sprendimą, regiono parlamente Barselonoje atidėjo debatus dėl jo perrinkimo.

Konstitucinis teismas uždraudė balsavimą, jei C. Puigdemont'as nedalyvauja posėdyje. Bet jei grįžtų į Ispaniją, jis būtų suimtas, be kita ko, dėl maišto ir valstybės lėšų išeikvojimo. Todėl C. Puigdemont'as savo vyriausybės programą norėjo pristatyti iš Briuselio skaipu.

Po atidėto parlamento posėdžio C. Puigdemont'as kartu su juo į Belgiją pabėgusiam buvusiam sveikatos ministrui T. Cominui rašė: „Aš manau, jog tu supranti, kad tai reiškia pabaigą“. Tai esą yra „paskutinės Katalonijos Respublikos dienos“. Veikiausiai turėdamas omenyje, kad R. Torrent'as pakluso konstitucinio teismo sprendimui, C. Puigdemont'as teigė: „Mūsiškiai mus paaukojo“. Manoma, kad dabar separatistai, nors tai neigia, pasiūlys naują kandidatą į regiono prezidentus.

„Telecinco“ duomenimis, T. Comino telefono ekranas buvo nufotografuotas per renginį Belgijos Leveno mieste. Politiko advokatai paskelbė, kad kreipsis į teismą dėl Ispanijos baudžiamojo kodekso 197 straipsnio pažeidimo. Šis dėl svetimų privačių dokumentų užvaldymo ir paskelbimo numato iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

C. Puigdemont'as tviteryje teisinosi dėl savo beviltiškumo žodžių. Jis teigė taip pat esąs tik žmogus ir jį taip pat kartais apninka abejonės. „Tačiau aš esu ir prezidentas, aš neprarasiu drąsos ir nesitrauksiu, vien iš pagarbos, padėkos ir įsipareigojimo piliečiams šalyje“, - pabrėžė politikas, taip pat atkreipęs dėmesį į tai, kad „Telecinco“ pažeidė privačią sferą.

Tai reiškia, kad atidedamas ir kontroversiškas C. Puigdemont'o bandymas sugrįžti.

Tačiau parlamento pirmininkas Rogeris Torrentas (Rodžeris Torentas) pažymėjo, kad C. Puigdemont'as turi teisę būti įstatymų leidėjų perrinktas regiono vadovu, nors teismas yra nusprendęs priešingai.

Jis šią savo poziciją argumentavo tuo, kad už atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakančios partijos užsitikrino daugumą gruodį vykusiuose regiono parlamento rinkimuose, o C. Puigdemont'as buvo oficialiai iškeltas kandidatu į Katalonijos vadovus.

„Šios dienos plenarinis posėdis... atidedamas“, – sakė R. Torrentas žurnalistams ir nurodė norįs užtikrinti, kad prieš balsavimą parlamente įvyktų „efektyvūs“ debatai.

C. Puigdemont'as išvyko į Belgiją netrukus po to, kai Katalonijos parlamentas pernai spalį paskelbė nepriklausomybę. Už vadovavimą turtingo ir apie 7,5 mln. gyventojų turinčio šiaurės rytinio regiono mėginimui atsiskirti jam grėstų areštas, jei sugrįžtų į Ispaniją.

Planuota, kad Katalonijos įstatymų leidėjai antradienį popiet oficialiai perrinks C. Puigdemont'ą regiono vadovu.

Tačiau Ispanijos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs centrinės vyriausybės pateiktą skundą, sekmadienį nusprendė, kad C. Puigdemont'as turi būti parlamente, kai šis balsuos dėl jo paskyrimo. Tai iškėlė rimtų abejonių, ar numatytas parlamento posėdis įvyks.

Teismas taip pat įspėjo, kad C. Puigdemont'o prisaikdinimas jam asmeniškai nedalyvaujant, pavyzdžiui, tiesioginiu vaizdo ryšiu, kaip siūlo kaip kurie jo šalininkai, nebus teisėtas.

Teismas pažymėjo, kad C. Puigdemont'as turi kreiptis į Aukščiausio Teismo teisėją, vadovaujantį tyrimui dėl jo vaidmens Katalonijai bandant atsiskirti nuo Ispanijos, ir paprašyti išduoti leidimą jam dalyvauti parlamento posėdyje.

R. Torrentas nusprendė atidėti antradienio posėdį, tačiau gynė C. Puigdemont'o kandidatūrą.

„Nesiūlysiu jokio kito kandidato“, – sakė jis ir pridūrė, kad C. Puigdemont'as turi neginčijamą teisę būti perrinktu.

„Nepaisydami Madrido grasinimų, nepasiduosime autoritarizmui,“, – pareiškė C. Puigdemont'as per diskusiją apie situaciją Katalonijoje, pirmadienį surengtą Kopenhagos universitete.

„Greitai suformuosime naują vyriausybę...; atėjo laikas nutraukti jų priespaudą ir surasti politinį sprendimą Katalonijai“, – pridūrė jis.

Pasiūlė grąžinti į postą

Katalonijos parlamento pirmininkas pirmadienį pasiūlė į šio Ispanijos regiono prezidento postą grąžinti atstatydintą lyderį C. Puigdemont'ą.

Pirmininkas Rogeris Torrentas (Rodžeris Torentas) sakė, kad C. Puigdemont'o kandidatūra vėl vadovauti Katalonijos regiono vyriausybei būtų "visiškai teisėta", nors Madridas nori jam pateikti baudžiamuosius kaltinimus už vaidmenį separatistų kampanijoje.

C. Puigdemont'as yra vienintelis Katalonijos separatistų bloko kandidatas į regiono vadovus.

Nors reiškiama įvairių nuomonių, dauguma Ispanijos konstitucijos ekspertų sutinka su premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) pozicija, jog C. Puigdemont'as privalo „fiziškai būti“ Katalonijoje, kad galėtų vadovauti regionui.

Nepabūgo atvykti į Daniją

Buvęs Katalonijos vadovas Carlesas Puigdemont'as, pernai spalį Madrido atstatydintas už pastangas atsiskirti nuo Ispanijos, pirmadienį atvyko į Kopenhagą.

Į Danijos sostinę C. Puigdemont'as atskrido nepaisydamas Madrido grasinimo išduoti jo arešto orderį, jei buvęs Katalonijos vadovas išvyks iš Belgijos, į kurią pasitraukė po nesėkmingo bandymo paskelbti regiono nepriklausomybę.

Danijos transliuotojas TV2 savo tinklalapyje paskelbė nuotrauką, kurioje matyti iš Kopenhagos oro uoste nutūpusio lėktuvo išlipęs ir žurnalistų apsuptas C. Puigdemont'as.

Ispanijos prokuratūra sekmadienį paskelbė, kad „nedelsdama“ kreipsis į Aukščiausiojo Teismo teisėją, kad šis išduotų orderį areštuoti C. Puigdemont'ą, jei šis vyks į Daniją. Ji taip pat paragino Kopenhagą išduoti katalonų separatistų lyderį.

Ispanijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Pablo Llarena (Pablas Ljarena) gruodžio pradžioje panaikino Europos arešto orderius C. Puigdemont'ui ir dar keturiems jo pavaduotojams, taip pat pasitraukusiems į Belgiją. Tąsyk teisėjas nurodė, kad jų areštas apsunkintų bendrą tyrimą dėl Katalonijos vadovybės veiksmų, tačiau įspėjo, kad šie asmenys bus sulaikyti, jei sugrįš į Ispaniją.

Centrinė vyriausybė Madride patyrė skaudų smūgį, kai jos sušauktuose pirmalaikiuose Katalonijos parlamento rinkimuose gruodžio 21 dieną absoliučią daugumą užsitikrino už regiono nepriklausomybę pasisakančios politinės partijos.

Atsisakė vėl išduoti Europos arešto orderį

Ispanijos teisėjas atsisakė pakartotinai išduoti europinį orderį C. Puigdemont'ui (Karlesui Pudždemonui) areštuoti. Ispanijos prokuratūra tokio orderio paprašė dėl C. Puigdemont'o veiklos, Katalonijai siekiant tapti nepriklausoma nuo Ispanijos.

Minimas Aukščiausiojo Teismo teisėjo Pablo Llarena (Pablo Ljarenos) sprendimas paskelbtas, Katalonijos parlamento pirmininkui pasiūlius C. Puigdemont'o kandidatūrą į Katalonijos vyriausybės vadovo postą.

Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) per socialinius tinklus iš Briuselio šeštadienį kreipėsi į Ispaniją, kad būtų „pripažinti gruodžio 21-osios rinkimų rezultatai ir pradėtos politinės derybos su teisėta Katalonijos vyriausybe“.

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) nušalino C. Puigdemont'ą ir jo vyriausybę po balsavimo Katalonijos parlamente dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos paskelbimo spalio mėnesį.

Gruodžio 21-ąją per naujus rinkimus vėl daugumą Katalonijos parlamente užsitikrino atsiskirti norinčiųjų partijos, vienai kurių vadovauja C. Puigdemont'as.

C. Puigdemont'as yra pasitraukęs į Belgiją, kad išvengtų teismo, įtarus maištu jį ir jo vyriausybė. Šeštadienį jis neužsiminė, ar ketina grįžti į Ispaniją, kurioje tebegalioja jo arešto orderis.

M. Rajoy'us penktadienį sakė planuojąs sušaukti naująjį Katalonijos parlamentą sausio 17 dieną.

Pagal Katalonijos parlamento taisykles kandidatas vyriausybei formuoti turi dalyvauti parlamento posėdyje.

Papildomi policijos pareigūnai atitraukiami praėjus beveik trims mėnesiams nuo jų dislokavimo Katalonijoje. Pareigūnai buvo išsiųsti siekiant užkirsti kelią referendumui, kurį Ispanijos Konstitucinis teismas paskelbė neteisėtu.

Ispanijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, policijos pareigūnų atitraukimas turėtų būti užbaigtas iki šeštadienio.

Katalonijai ruošiantis referendumui dėl nepriklausomybės, Madridas rugsėjo mėnesį dislokavo Katalonijoje tūkstančius papildomų pareigūnų iš Ispanijos nacionalinės policijos ir karinių pajėgų „Guardia Civil”.

Spalio 1-ąją dieną vykusį referendumą lydėjo smurtas, policija naudojo lazdas ir gumines kulkas, siekdama nuvyti rinkėjus nuo balsavimo kabinų. Mažiausiai 92 žmonės buvo sužeisti per susirėmimus. Katalonijos institucijos tvirtino, kad balsavimo dieną 900 žmonių prireikė medicinos pagalbos.

Nors Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy'aus vyriausybė neatskleidė tikslaus Katalonijoje dislokuoto papildomų pareigūnų skaičiaus, didžioji dalis žiniasklaidos priemonių skelbė, kad buvo išsiųsta nuo 4 iki 6 tūkst. pareigūnų. Tuo tarpu Ispanijos perkamiausias dienraštis „El Pais” teigė, kad dislokuotų papildomų pareigūnų skaičius siekia apie 10 tūkst.

Balsavimas regiono rinkimuose prasidėjo 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku. Beveik 2,7 tūkst. rinkimų apylinkių veiks iki 20 val. (21 valandos).

Šie itin įtempti rinkimai vyksta praėjus vos dviem mėnesiams po regiono nesėkmingo bandymo atsiskirti nuo Ispanijos. Juose varžosi separatistinio judėjimo lyderiai ir vienybės su Ispanija norintys kandidatai , o apklausos rodo, kad abiejų stovyklų pagrindinių kandidatų pozicijos yra apylygės.

Todėl neįmanoma numatyti, ar regiono rinkėjai vėl skirs pergalę nepriklausomybės šalininkų partijoms, bandžiusioms atskirti Kataloniją nuo Ispanijos, juolab kad vienas jų kandidatas yra kalėjime, o kitas – pabėgęs į Belgiją.

2015 metais nepriklausomybės šalininkai Katalonijos parlamente gavo 72 vietas – absoliučią daugumą. Ją prarasti būtų skaudus smūgis regiono nepriklausomybės kampanijai.

Ant kortos pastatyta šio turtingo Ispanijos rytuose esančio regiono ekonomika. Nuo spalio 1-osios, kai katalonų lyderiai nepaisydami teismo uždraudimo surengė referendumą dėl nepriklausomybės, nukentėjo regiono turizmo sektorius, o daugiau kaip 3 tūkst. kompanijų kitur perkėlė Katalonijoje buvusias savo būstines.

Nors Katalonijos visuomenė seniai nesutaria nepriklausomybės klausimu, pasaulio dėmesys į regioną nukrypo būtent po šio referendumo ir griežtų policijos veiksmų prieš jame dalyvavusius rinkėjus.

Po kelių nežinios savaičių, per kurias separatistų lyderiai ir Madridas stengėsi išlošti laiko, spalio 27 dieną regiono parlamentui vienašališkai paskelbus nepriklausomybę, krizė pasiekė kulminacija.

Tačiau Madrido vyriausybė netrukus žengė precedento neturintį žingsnį – atėmė regiono autonomiją, atleido jo vyriausybę, paleido parlamentą ir sušaukė pirmalaikius rinkimus.

„Istorinė data“

Atstatydintas Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) pabėgo į Belgiją, kad išvengtų arešto dėl kaltinimų maištu, antivyriausybine veikla ir netinkamu valstybės lėšų naudojimu. Kaltinimai susiję su jo vaidmeniu Katalonijai skelbiant nepriklausomybę.

Regiono rinkimų kampanijos mitinguose jis dalyvavo per teletiltą.

Jo pavaduotojas Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas) liko Ispanijoje ir drauge su kitais separatistų lyderiais atsidūrė kalėjime, kol vyksta tyrimas dėl tokių pačių kaltinimų.

O. Junquerasui iš kalėjimo leidžiama paskambinti tik 10 kartų per savaitę, tad jo vadovaujama kampanija buvo itin neįprasta. Politikas davė interviu Katalonijos radijui, siuntinėjo straipsnius, laiškus ir net eilėraščius šalininkams.

Apklausos rodo, kad jo kairiojo sparno partija ERC galėtų laimėti rinkimus. Nepriklausomybės šalininkai bendrai yra labai mobilizavęsi, kai kurie vilki geltonai – šia spalva protestuojama prieš separatistų sulaikymą.

„Jei lyderis pašalinamas, jo vietą užima kitas“, – sakė 47 metų muzikantas Marcas Botey (Markas Botėjus), kuris balsuos už ERC. Jis pabrėžė, kad nepriklausomybės bus siekiama toliau, nesvarbu, kas bus lyderis.

Kitoje, vienybės su Ispanija šalininkų stovykloje pagal populiarumą nuo ERC nedaug atsilieka centristų „Ciudadanos“ ir kai kas prognozuoja, kad gali laimėti ši partija, turinti charizmatišką 36 metų kandidatę Ines Arrimadas (Ines Arimadas).

„Turime istorinę datą, šie rinkimai bus prisimenami“, – antradienį užbaigdama savo rinkimų kampaniją džiūgaujančiai miniai Barselonoje pasakė ji.

Barselonos futbolininkas, katalonas Gerard'as Pique (Žeraras Pikė) trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Gerai išsimiegokite, pailsėkite. Ateitis mūsų rankose.“

Be aiškaus nugalėtojo

Prognozuojamas rekordinis rinkėjų aktyvumas, tačiau kad ir kokie bus rezultatai, rinkėjai ir analitikai mano, kad jokia partija negaus lemiamos daugumos, todėl turės vykti derybos dėl vyriausybės formavimo.

Abiejose stovyklose yra po tris partijas, kurios gali stengtis suvienyti jėgas: C. Puigdemont'o sąrašas „Drauge už Kataloniją“, ERC, kraštutinių kairiųjų partija CUP nepriklausomybės šalininkų pusėje ir „Ciudadanos“, socialistai, premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) Liaudies partija priešininkų pusėje.

Tarp jų yra kairiųjų grupė „Catalunya en Comu-Podem“, nepritarianti nepriklausomybei, bet norinti teisėto referendumo šiuo klausimu. Po rinkimų nuo jos galėtų priklausyti jėgų pasiskirstymas.

„Tikėtinos ilgos ir nesklandžios derybos dėl vyriausybės formavimo“, – prognozavo Antonio Barroso (Antonijus Barosas) iš konsultacinės firmos „Teneo Intelligence“.

Labai svarbu tai, kad net jei separatistų stovykla išsaugos absoliučią daugumą, ji tikriausiai nebandys dar kartą atskirti regiono nuo Ispanijos. Tikimasi, kad vietoje to nepriklausomybės šalininkai bandys derėtis su Madridu.

C. Puigdemont'as ir dar keturi buvę jo ministrai lapkritį pabėgo iš Katalonijos į Briuselį, kai po spalį surengto referendumo dėl šiaurės rytinio regiono nepriklausomybės Ispanija juos apkaltino antivyriausybine agitacija, maišto kurstymu ir valstybės lėšų švaistymu.

Tačiau Ispanijos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę netikėtai atšaukė Europos arešto orderį, o ketvirtadienį Belgijos teisėjas oficialiai užvertė šią ekstradicijos bylą Briuselyje.

Už uždarų durų vykusiame posėdyje teisėjas paskelbė šią bylą „neturinčia pagrindo“, naujienų agentūrai AFP pranešė C. Puigdemont'o advokatas belgas Paulis Bekaertas (Polis Bekertas).

C. Puigdemont'as ir jo ministrai sakė norintys, kad jų byla būtų nagrinėjama Europos Sąjungos lygmeniu. Tačiau 28 valstybių sąjunga tvirtai palaiko Ispanijos premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) vyriausybę.

Tačiau sugrįžus į Ispaniją minėtiems Katalonijos pareigūnams gresia suėmimas, nes Ispanijos arešto orderiai dėl neteisėtai spalį surengto referendumo lieka galioti. Praėjusią savaitę C. Puigdemont'as taip pat sakė „kol kas“ ketinantis likti Belgijoje.

Pasak jo, jeigu jo partija laimėtų gruodžio 21 dieną Katalonijoje vyksiančius rinkimus, „mes turėtume grįžti“. Vis dėlto separatistų lyderis tiksliai nepasakė, ar pats ketina vykti į rinkimus.

Praėjusią savaitę maždaug 45 tūkst. Katalonijos nepriklausomybės šalininkų surengė C. Puigdemont'o palaikymo demonstraciją Briuselyje, ragindami Europą palaikyti Katalonijos siekį atsiskirti.