Vėliau, ligai vis progresuojant, moteris nusprendė kreiptis į gydytojus. Po atliktų tyrimų Regina išgirdo regos silpnėjimo priežastį – katarakta. „Nieko nelaukus užsiregistravau pas Kauno klinikų akių ligų gydytojus operacijai ir sužinojau, kad katarakta – ne vienintelė problema, – prisimena pacientė. – Gydytojai ištyrė, kad man pažeista ragena, o dėl drumstėjančio lęšiuko blogėja ir regėjimas.“

Pasak Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų dienos chirurgijos skyriaus ir Kataraktos, glaukomos ir lazerinės chirurgijos sektoriaus vadovės, gydytojos oftalmologės prof. dr. Dalios Žaliūnienės, katarakta dažniausiai pasireiškia vyresniems žmonėms dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo.

„Dėl akies lęšiuko drumstėjimo nusilpsta matymas. Nors katarakta dažniausiai laikoma organizmo senėjimo pasekme, pastaruoju metu liga pasireiškia vis jaunesniems pacientams. Tam įtakos turi akių traumos, operacijos, uždegimai ar net sisteminės ligos tokios kaip cukrinis diabetas. Taip pat katarakta gali progresuoti ir dėl ultravioletinių spindulių, kurie ypač kenkia akims“, – pastebi profesorė.

Vienintelis efektyvus šios ligos gydymo būdas – operacija, todėl Kauno klinikose Reginai atlikta kataraktos pašalinimo ir dirbtinio lęšio implantacijos operacija. Kadangi pacientei diagnozuota ne tik katarakta, bet ir ragenos ligos, moteris nusprendė, kad procedūra būtų atlikta panaudojant femtosekundinį lazerį.

„Šis lazeris padeda sumažinti kai kurių pooperacinių komplikacijų dažnį ar pagerinti operacijos rezultatus. Akių operacijos, atliekamas femtosekundiniu lazeriu, pasižymi tuo, kad spindulį ir jo poveikį leidžia sufokusuoti reikiamame audinio gylyje. Tokiu būdu suardomas lęšiukas, tačiau ragena lieka nepažeista. Tai ypatingai svarbu pacientams, kurie serga ragenos ligomis“, – teigia prof. dr. D. Žaliūnienė.

Šiandien, po operacijos praėjus beveik pusei metų, pacientė jaučiasi puikiai. „Mačiau iš karto vos tik atliko operaciją pirmajai akiai. Žinoma, po operacijos šiek tiek ašarojo akys, bet manau, tai yra natūralu. Džiaugiuosi, kad gydytojų komanda sugrąžino man regėjimą“, – sako Regina.

Nebematė veido bruožų

"Mėgstu pasidairyti pro buto langą. Matau žydinčias gėles, nokstančias trešnes, matau, kaip jų paragauti atskrenda varnėnai. Sakau jiems: palikit ir mums. Tačiau aš ant tų paukščių visai nepykstu. Atvirkščiai: aš džiaugiuosi, kad visa tai matau", – šypsodamasi pasakoja 78-erių Taisija.

Dar prieš tris mėnesius pasaulį ji matė prigesintom spalvom, tarsi pro rūką. Regėjimą viena akimi iš viso buvo praradusi. Visa tai – dėl užleistos kataraktos. Keleri pastarieji metai Panemunės gyventojai buvo itin sunkūs.

"Susirgo vyras – karininkas, mano žmogus, su kuriuo, besirūpindami vienas kitu, nugyvenome 54 metus. Jis prarado atmintį, aš metus vyrą slaugiau – visai negalėjau palikti jo vieno. Pati pas gydytojus nėjau – apie save, savo sveikatą negalvojau. Tai buvo sunkiausias metas mano gyvenime. Iš pradžių nuo infarkto mirė 46-erių metų sūnus, lakūnas. Paskui – vyras. Kai vyras jau gulėjo karste, žiūrėjau į jį, norėdama prisiminti veido bruožus, tačiau jų nebemačiau", – po šių nelaimių T.Aksenenko pasakoja visus metus gyvenusi nuolatos verkdama.

Tik praėjus kuriam laikui po vyro mirties, viena akimi apakusi, moteris kreipėsi į gydytojus.

"Nuėjau į prestižinę Kauno ligoninę. Gydytojai nustatė, kad katarakta yra pažeidusi abi akis. Tą, kuria dar mačiau, operavo. O dėl dešinės akies mane operavusi gydytoja oftalmologė prisipažino neturinti tiek kompetencijos, kad galėtų operuoti pati. Ji nusiuntė mane pas savo kolegą, žinomą specialistą", – pernykščius įvykius dėliojo pašnekovė.

Tačiau po nepagarbaus mediko pokalbio su ja Taisija atsisakė akių operacijos toje aukšto lygio gydymo įstaigoje.

"Iš pradžių apsidžiaugiau, kad gydytojas su manimi kalba rusiškai, – prisipažino rusakalbė moteris. – Tačiau vos po pirmo klausimo, ar operacijos metu galėtų įdėti man minkštą lęšiuką, iš jo išgirdau: "Kaip man įkyrėjo tie senukai, jiems vis kažko reikia." Pasidalijau savo nuogąstavimais dėl operacijos, o gydytojas atrėžė: "Viskas dėl to, kad jūsų galva nesveika." Po šių žodžių operacijos atsisakiau. Tada gydytojas ciniškai atsakė: "Na, ir kurgi jūs dabar eisite? Netikiu, kad atsiras toks durnius, kuris operuos tavo akį."

30 metų mokytoja dirbusią senjorę toks šiurkštus pokalbis pravirkdė.

Buvo nusprendusi nebesigydyti

Patyrusi nepagarbą iš žinomo gydytojo, moteris jautėsi sugniuždyta, net buvo nusprendusi toliau nebesigydyti.

"Pagalvojau: viena akimi dar šiek tiek matau, to ir užteks", – tuomet apsisprendė kaunietė.

Tačiau vėliau T.Aksenenko sužinojo, kad panašios operacijos atliekamos Respublikinėje Kauno ligoninėje. Vėl gavusi siuntimą į gydytojo oftalmologo konsultaciją, nuėjo pas Remigijų Gricių. Prisimindama karčią patirtį, moteris iš pradžių bijojo praverti kabineto duris.

"Buvo baisu, kad vėl gali pasikartoti panaši situacija. R.Griciui pasakiau: "Išgyvenu tragediją – dešine akimi nieko nematau." Gydytojas nuoširdžiai nusišypsojo ir pradėjo apžiūrą. Paskui pasakė, kad viską reikia atlikti eilės tvarka", – po šio pokalbio moters laukė dvi sudėtingos dešinės akies ir viena – anksčiau operuotos akies operacijos.

"Dabar ta akimi, kuria visai nebemačiau, matau labai gerai, o kita, kuri buvo mažiau pažeista kataraktos – šiek tiek prasčiau", – užsiminė T.Aksenenko, kasdien besidžiaugianti atgauta akių šviesa.

Ne akinių, bet operacijos

Kaunietė neslepia dėkingumo gydytojui, o ją operavęs R.Gricius nesijaučia atlikęs žygdarbį. Tačiau pripažįsta, kad operuoti nebuvo lengva.

"Operacija buvo sudėtinga. Komplikuota forma, užleista liga. Sudrumstėjęs lęšiukas buvo labai kietas, jį laikantys saitai – labai silpni. Reikėjo specialų žiedą dėti, kad tas lęšiukas laikytųsi. O ant kitos, anksčiau operuotos, akies augo gana stora plėvelė – būna tokia patologija. Tą plėvelę reikėjo pašalinti", – reziumavo gydytojas.

Jo vertinimu, pacientės būklė po operacijų yra gera, daugiau jų greičiausiai nebereikės.

Pasidalijau savo nuogąstavimais dėl operacijos, o gydytojas atrėžė: "Viskas dėl to, kad jūsų galva nesveika." Po šių žodžių operacijos atsisakiau.

Katarakta – akies lęšiuko drumstėjimas – yra dažna liga tarp vyresnio amžiaus žmonių. Jos operacijas rekomenduojama daryti kuo anksčiau, nelaukiant, kol progresuodama liga dar smarkiau pažeis regėjimą.

"Laukti negalima, nes lęšiai kietėja ir drumstėja, o juos laikantys saitai darosi vis silpnesni, – pasak R.Griciaus, nepaisant visų raginimų dėl kataraktos kreiptis į gydytojus kuo anksčiau, pasitaiko ir uždelstų atvejų. – Svarbiausia, kad, prastėjant regėjimui, žmogus eitų ne į optiką pirkti akinių, o pas akių gydytoją. Visų pirma reikia išsiaiškinti, dėl ko prastėja regėjimas. Būna, kad žmogus vis vaikšto į optikas, o kai ateina pas mus, paaiškėja, kad jam ne akinių, o akių operacijos reikėjo. Pasitaiko ir įgimtos kataraktos atvejų, ir komplikuotų formų."

Katarakta išlieka pagrindinė aklumo priežastis pasaulyje, nors šiais laikais tai yra chirurginiu būdu pagydoma liga. Operuojant sergantis lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu. Lietuvoje per Ligonių kasas šias operacijas apmoka "Sodra". Už pasirinktą brangesnį lęšiuką pacientai turi primokėti nekompensuojamą kainos dalį.

Kartu jie yra įkūrę šeimynišką restoraną. Iki santuokos pora išmaišė pusę pasaulio ir patikina išties gyvenę svajonių gyvenimą. Tačiau jų pirmagimės Deimilės gimimas šią idilę apvertė aukštyn kojomis.

„Kaip ir visi žmonės, turėjau susikūrusi kažkokią savo gyvenimo pasaką. Galvojau, aš čia pasibaigsiu mokslus, gausiu darbą, susirasiu antrą pusę, ištekėsiu, gyvensiu laimingai ir visos bėdos mane aplenks“,  – šį trečiadienio vakarą 20 val. LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...” prabils Laura. – Ir kai gimė Deimilė, mes sužinojome apie tą jos ligą”.

Kai mergytei buvo trys mėnesiai, tėvai pastebėjo, kad viena jos akytė kitokia. Gydytojai iškart pasakė, kad tai labai rimta. Deimilei buvo nustatyta įgimta dešinės akies katarakta – itin sunki liga. Netrukus buvo pašalintas akies lęšis, ką reiškia, kad viena akimi vaikas beveik nemato.

„Šarūnas vyriškai laikėsi, mane guodė, o aš tikriausiai buvau šiek tiek kažkur išėjusi iš savęs, nes man buvo sunku. Aš moteriškai viską išgooglinau ir buvo dvi opcijos: arba tai yra akies vėžys, arba įgimta katarakta. Ir tas, ir tas man skambėjo labai baisiai, nes tai realiai lemia vaiko aklumą. Kai susiduri su tuo pirmą kartą gyvenime ir ant tavo rankų yra 3 mėnesių kūdikis, nesupranti, kaip čia dabar reikės gyventi”, – sako Laura.

Nuo tada prasidėjo didieji Mazalų vargai – jie deda visas pastangas, kad Deimilė matytų. Jie ilgai negalėjo išeiti į lauką kada panorėję – po akies operacijų reikėjo lašinti vaistus, saugoti akį nuo saulės. Pora neslepia – jie ne kartą kaltino save, kad jų vaikas turi tokių didelių sveikatos problemų.

Laura sako, kad sergančių vaikų tėvai visiškai pamiršta save. Tačiau jie į depresiją nepaniro – šiandien Mazalai atvirai prisipažįsta, kad būtent šeima tapo jų stiprybe, kuriai atsiradus jie įkūrė ne vieną nuosavą verslą ir tapo visuomenėje žinomais žmonėmis.

Socialiniuose tinkluose kone kasdien gali išvysti idiliškai pozuojančią Mazalų šeimą – 30-metis Šarūnas ir trejais metais jaunesnė Laura gyvena išties aktyviai – organizuoja socialines akcijas ir nevengia apsilankyti pramogų pasaulio žvaigždžių vakarėliuose. Į akis krinta tik vienas išskirtinumas – Mazalai niekada neslepia Deimilės negalios ir visur leidžia jai pozuoti su spalvotais pleistriukais, nors ne vienas artimasis yra juos dėl to pasmerkęs.

Anot medikų, neretai suprastėjusiu regėjimu besiskundžiantys vyresni pacientai viską „nurašo“ senėjimui ir nė nepagalvoja, kad jų problemą patyręs gydytojas gali išspręsti per vieną valandą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apie kataraktos gydymą, akių ligų diagnostikos galimybes bei didžiausias pacientų baimes pasakoja Respublikinėje Kauno ligoninėje dirbantis akių ligų gydytojas, profesorius Alvydas Paunksnis.

– Akies lęšiuko padrumstėjimas (katarakta) yra gan dažnas susirgimas. Kodėl žmonės taip dažnai išgirsta šią diagnozę?

– Su amžiumi akies lęšiukas tampa mažiau lankstus, jame mažėja tirpių baltymų, o daugėja netirpių, kurie ir sukelia lęšiuko drumstėjimą. Tai dažniausia kataraktos priežastis. Kataraktos atsiradimui taip pat įtakos turi rūkymas, dideli kiekiai alkoholio, tam tikrų hormonų (kortikosteroidų) naudojimas. Ši liga dažniau pasitaiko ir sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems aukštą kraujospūdį. 

Nors katarakta laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet kartais ją  diagnozuojame ir jauniems, vos 30 sulaukusiems žmonėms.

Deja, bet studijų, kaip išvengti kataraktos ar sulėtinti jos progresavimą, nėra. Nėra ir įrodymų, kad antioksidantai tablečių forma gali apsaugoti nuo kataraktos. Tačiau sveika dieta, turtinga vitaminais ir mineralais, gali sumažinti kataraktos vystymosi riziką. Savo pacientams, norintiems išvengti šios ligos, visada patariu sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, nešioti akinius nuo saulės bei reguliariai atlikti akių patikrą.

Nors katarakta laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet kartais ją diagnozuojame ir jauniems, vos 30 sulaukusiems žmonėms, kuriems ši liga gali būti įgimta ar rezultatas patirtos akies traumos, lėtinių ligų. Deja, bet liga savaime nepraeina ir jei pacientas nesiryžta akies lęšiuko operacijai – jis gali apakti.

Todėl, jei jums staiga pablogėjo regėjimas, dažnai tenka keisti akinius, jaučiate akių skausmą, žybčioja akyse, dvejinasi vienoje akyje, padidėjo jautrumas šviesai – tai gali būti kataraktos pirmieji simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį nedelsiant. 

– Minėjote, kad kataraktos be chirurginio gydymo neišgydysi. Bet žodis „operacija“ tikriausiai išgąsdina ne vieną jūsų pacientą...

– Kiekvieną mėnesį Respublikinėje Kauno ligoninėje dirbantys trys operuojantys gydytojai oftalmologai atlieka virš 60 lęšiuko keitimo operacijų. Šios operacijos metu yra atliekamas mažas vos 2-3 milimetrų pjūvis, kurio net siūti nereikia. Patyręs gydytojas šią operaciją padaro per 8-10 minučių (neskaičiuojant pasiruošimo operacijai skirto laiko).

Lęšiuko keitimo operacijos dažniausiai atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis, kai pacientas ligoninėje praleidžia iki 24 ar 48 valandų. Būna, kad žmonės net nepasilieka ligoninėje ir kitą dieną patys arba lydimi artimųjų atvažiuoja apžiūrai.

Kataraktos operacijos yra labai efektyvios, nes pacientai labai greitai pajaučia rezultatą ir jei nėra kokių nors sunkių gretutinių ligų, atgauna net 100 proc. savo regėjimo. Be to, lęšiukas yra pakeičiamas visam gyvenimui, jo nereikia keisti kas keletą metų. Žinoma, gyvenime būna įvairių situacijų. Pavyzdžiui, jei pacientas patiria akies traumą, lęšiukas gali pajudėti iš savo vietos. Kartais po kataraktos pašalinimo susidrumsčia užpakalinė lęšiuko kapsulė – ši problema nesunkiai išsprendžiama neskausmingos procedūros metu, kai pasitelkiant lazerį kapsulė išvaloma.

– Neretai vyresnio amžiaus pacientai susilaiko nuo operacijos, nes mano, kad jai jau yra per seni. Ką patartumėte taip mąstantiems?

– Patarti galiu pavyzdžiais. Neseniai mano viena pažįstama, einanti 91-uosius metus, išsioperavo kataraktą – regėjimas pagerėjo. Mano uošvienei pakeitus akies lęšiuką regėjimas taip pat pagerėjo, o jai buvo 92 metai. Šią problemą, sprendžiant iš žiniasklaidoje pateiktos informacijos, turėjo ir Anglijos karalienė, kuriai praėjusiais metais buvo pašalinta katarakta. Po šios operacijos monarchė gydėsi vos dieną ir neatšaukė nė vieno oficialaus vizito ar susitikimo... Manau, kad nereikia visko „nurašyti“ senatvei, o kaip tik būti ryžtingesniais sprendžiant jus kamuojančias problemas nepaisant amžiaus. 

– Kaip dažnai reikia tikrinti savo akis? Ar tiesa, jog besitikrinant akis gali sužinoti sergantis tokiomis ligomis, apie kurias nė neįtarei?

– Nusiskundimų dėl regėjimo neturinčiam žmogui akis patarčiau tikrintis kas kelis metus. Tam tikroms pacientų grupėms akis būtina tikrintis kartą metuose. Vyresni žmonės taip pat turėtų būti atidesni savo akių sveikatai.

Kartą metuose pas akių ligų gydytoją turėtų apsilankyti širdies, kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu sergantys ar aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Šios grupės pacientams lankytis pas oftalmologą kas metus būtina, nes kartais net per metus laiko gali įvykti labai daug degeneracinių pažeidimų, kurie gali baigtis netgi apakimu.

Kartą metuose pas akių ligų gydytoją turėtų apsilankyti širdies, kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu sergantys ar aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Šios grupės pacientams lankytis pas oftalmologą kas metus būtina, nes kartais net per metus laiko gali įvykti labai daug degeneracinių pažeidimų, kurie netgi gali baigtis apakimu.

Neretai suprastėjęs regėjimas yra gretutinės ligos rezultatas, tad nieko keista, kad oftalmologas, matydamas pažeistas kraujagysles, gali pacientui pasiūlyti pasikonsultuoti ir su endokrinologu, kadangi akyse labai anksti atsispindi cukrinis diabetas.

– Kokie diagnostiniai tyrimai yra atliekami apsilankius pas šeimos gydytoją ar gydytoją oftalmologą?

– Pas akių ligų gydytoją atvykusiam pacientui yra patikrinama rega (kai pacientas žiūri į raidžių bei įvairių simbolių lentą ir sako, ką mato), pamatuojamas akispūdis (tiriama, ar žmogus neserga glaukoma – padidinto akispūdžio liga), ištiriamas akių dugnas (padaroma akies dugno nuotrauka ir įvertinama kraujagyslių bei akies nervo būklė).

Mano nuomone, pirminius akių tyrimus (patikrinti regą, pamatuoti akispūdį, atlikti akių dugno apžiūrą) turėtų padaryti šeimos gydytojas ar šeimos gydytojui padedantis apmokytas bendrosios praktikos slaugytojas. Deja, šiandien dienai tik retoje poliklinikoje šeimos gydytojas atlieka išsamią akių diagnostiką nors gan dažnai jų kabinete matau tam reikalingą aparatūrą, kuri jau paseno ir apdulkėjo. Žinoma, galima suprasti ir šeimos gydytojus, kurie paciento apžiūrai bei įvairios dokumentacijos išrašymui turi tik apie 20 minučių ir tokiai apžiūrai paprasčiausiai pritrūksta laiko.

Vis dėlto, manau, kad mums reikėtų skatinti aktyvesnį šeimos gydytojo dalyvavimą akių ligų tikrinime. Pasitelkus šiuolaikines priemones ir technologijas šeimos gydytojai bendradarbiaudami kartu su oftalmologais galėtų suteikti  aukšto lygio paslaugas pacientui. Pavyzdžiui, šeimos gydytojas su turima įranga padarytų akies dugno nuotrauką ir jeigu jis matytų, kad kažkas yra ne taip, jis šią padarytą nuotrauką nusiųstų akių ligų gydytojams, kurie įvertinę gautą vaizdą, ir spręstų, ar reikalingas stebėjimas ar jau reikalingas gydymas, detalesnis ištyrimas. Tokiu būdu šeimos gydytojai dirbdami kartu su akių ligų gydytojais ne tik turėtų daugiau įrankių savo darbinėje veikloje, bet ir greičiau suteiktų reikiamą pagalbą pacientui. Viliuosi, jog ateityje sveikatos politikos formavimo institucijose bus priimti reikalingi sprendimai šiems būtiniems pokyčiams įgyvendinti.  

Dabar neretai susiduriame su situacija, kai pas šeimos gydytoją atėjęs pacientas nėra detaliau apžiūrimas, o iškart gauna siuntimą pas gydytoją specialistą, kur jam atliekami šie trys pagrindiniai tyrimai ir įvertinus gautus tyrimų rezultatus sprendžiama, ką daryti toliau: ar reikalingas tik stebėjimas, ar reikalinga platesnė diagnostika, o gal žmogus visiškai sveikas.

– Prieš pradedant pokalbį užsiminėte, kad neretai tenka susidurti su „apleistomis“ akimis. Kodėl taip nutinka? Kodėl žmonės nesikreipia pagalbos laiku?

– Atlikus pirminius tyrimus ir pastebėjus problemą pacientui prireikia platesnės diagnostikos. Bet čia susiduriame su iššūkiu – pacientai detalesnei konsultacijai turi skirti daugiau laiko, neretai papildomi tyrimai atliekami skirtinguose kabinetuose, skirtingomis dienomis. Mieste gyvenančiam žmogui, turinčiam daugiau galimybių atvykti į Konsultacijų polikliniką, prisitaikyti šiek tiek lengviau. Bet jei žmogus yra iš provincijos, kur autobusas į miestą važiuoju du kartus per dieną – ryte ir vakare, tai tampa problematiška. Tad neretai apžiūrint iš kaimiškų vietovių atvykusį žmogų nustatome jau labai apleistas kataraktas ar kitas pažengusias akių ligas. Be abejonės, miesto žmonės kartais taip pat pamiršta savimi tinkamai pasirūpinti.

Įvertinę visus šiuos aspektus Respublikinės Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje suformavome tokį oftalmologų kabinetą, kuriame yra labai daug įvairios diagnostinės aparatūros. Į ligoninę akių ligų gydytojo konsultacijai atvykusiam pacientui nereikia eiti iš kabineto į kabinetą. Ne tik pirminiai, bet ir didžioji dalis detalesnių tyrimų daromi pirmojo vizito pas gydytoją metu, tik kai kuriems tyrimams gali tekti atvykti papildomai. 

Pavyzdžiui, pirminio vizito metu, esant poreikiui, atliekame akies echoskopiją, kai ištiriame ir vertiname ne tik akies, bet ir už akies esančius audinius. Ankstyvai glaukomos diagnostikai pasitelkiame kompiuterinę perimetriją. Atliekame ir optinę koherentinę tomografiją, kai labai tiksliai įvertiname tinklainės, geltonosios dėmės ir regos nervo būklę bei užfiksuojame net ir menkiausius pažeidimus. Per pirmąjį paciento apsilankymą pas gydytoją pasitelkus ultragarsinę matavimo sistemą taip pat galime apskaičiuoti ir kokio stiprumo lęšiuko reiktų, jei žmogus, sergantis katarakta, nuspręstų ją pašalinti.

Atlikdami vienas kitą papildančius tyrimus mes suteikiame pacientui kompleksinę pagalbą. Taip, detalesniems tyrimams žmogus turi skirti papildomai laiko – nuo pusvalandžio iki kelių valandų, bet jam jau nebereikia daug kartų važinėti į gydymo įstaigą, kol nustatoma galutinė diagnozė ir paskiriamas gydymas.

Šiandien mūsų turimos diagnostinės galimybės leidžia nustatyti ligą labai anksti, todėl labai svarbu, kad pats žmogus būtų sąmoningas ir aktyviai rūpintųsi savo sveikatos būkle. Nors šiaip pasauliniu mastu kalbant, lietuviams būdingas nenoras laiku kreiptis į gydytojus. Net yra pastebima, jog pavyzdžiui, Amerikoje gimę lietuviai, kurie gal net Lietuvos nėra matę, elgiasi lygiai taip pat kaip lietuviai, gyvenantys čia Lietuvoje – vengia lankytis pas daktarą. Matyt, turime tokį tautinį bruožą (juokiasi).

„Galiu patvirtinti, kad praėjusį mėnesį karalienei buvo sėkmingai atlikta trumpa, planuota kataraktos gydymo procedūra“, – pranešė rūmų atstovas.

Katarakta vadinama akių liga, kai akies lęšiukas netenka skaidrumo, jame formuojasi drumstys, regėjimas tampa neryškus. Ilgainiui katarakta gali sukelti aklumą.

Pastarosiomis savaitėmis karalienė pasirodė dėvėdama saulės akinius virtinėje renginių, tarp kurių buvo Karališkasis Vindzoro žirgų šou ir Bakingamo rūmų sodo pobūviai.

Manoma, kad iki šiol etiketo taisyklių visada paisiusi karalienė savo akis slepia klausydama gydytojų patarimų, kad išperuotoji akis atsigautų po jai atliktos lęšiuko pakeitimo operacijos.

Paprastai tokia operacija užtrunka 30-45 minutes, jos metu taikoma vietinė nejautra, tačiau reabilitacija po jos gali užtrukti nuo keturių iki šešių savaičių.

Nors savo 92-ąjį gimtadienį karalienė atšventė balandį, oficialiai jis minimas antrąjį birželio šeštadienį, nes oras tokiu metu paprastai būna geresnis.

Jos sutuoktinis princas Philipas (Filipas) sekmadienį sulauks 97-erių. Balandį karališkieji rūmai pranešė, kad jam sėkmingai buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija. 2017 metų gegužę princas Philipas nusprendė nebedalyvauti viešuose renginiuose. Per daugybę metų karalienės sutuoktinis dalyvavo daugiau nei 22 tūkstančiuose renginių ir pasakė beveik 5,5 tūkst. kalbų.

Kokia tai liga?

Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, o tai lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas – dažnas senatvinis procesas.

Kokie pagrindiniai kataraktos požymiai?

Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kai lęšiuko drumstis pradeda kliudyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistą.

Kaip gydoma katarakta?

Vienintelis kataraktos gydymo būdas – operacija: sudrumstėjusį lęšiuką pakeičiant dirbtiniu. Vaistų kataraktai gydyti nėra. Naudojant šiuolaikišką mikrochirurginę įrangą – fakoemulsifikatorių – akyje pro 2–3 mm dydžio pjūvį išsiurbiamas sudrumstėjęs lęšiukas ir vietoj jo implantuojamas dirbtinis. Kataraktos operacija – neskausminga procedūra, dažniausiai trunka apie 30 minučių, po operacijos nereikalingas stacionarus gydymas.

Ar gali būti komplikacijų?

Negydant kataraktos regėjimas nusilpsta iki šviesos jutimo – žmogus gali skirti tik šviesą nuo tamsos. Padidėjus akispūdžiui kyla rizika susirgti glaukoma – liga, nuo kurios apakus regėjimo sugrąžinti nebeįmanoma. Todėl pastebėjus pirmuosius ligos požymius rekomenduojama iškart kreiptis į gydytoją. Katarakta gydoma daug sėkmingiau jos pradinėje stadijoje, kol dar nėra ryškių pakitimų.

Operuoja gydytojai profesionalai

Akių chirurgijos centre operacijas atlieka savo srities profesionalas – gydytojas Saulius Ačas. Tai aukščiausios kvalifikacijos specialistas, kuris nuolat gilina savo žinias, stažuojasi užsienyje. Šis gydytojas atliko ne vieną ypač sudėtingą akių operaciją, o tai leido įgyti neįkainojamos patirties. Gydytojas S. Ačas pelnė pacientų pasitikėjimą – jo ypatingas dėmesys kiekvienam žmogui, noras kuo greičiau ir efektyviau padėti sergančiajam neliko nepastebėtas. Jei katarakta vargina jus ar jūsų artimuosius, nedelskite – patikėkite savo regos problemas šios srities profesionalams.

Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktą ir reikia atlikti operaciją, kviečiame į „Akių chirurgijos centrą“, esantį Savanorių pr. 66, Kaune.

Šiuolaikinė mikrochirurginė įranga, kokybiškos priemonės, profesionali patyrusių specialistų komanda padės pasiekti puikių rezultatų.

Registruokitės telefonu (8 37) 750 805. Daugiau informacijos – interneto svetainėje akiuchirurgija.lt.