„NASA šeima niekada nepamirš K. Johnson drąsos ir svarbių pasiekimų, kurių nebūtų pasiekusi be jos“,  – teigė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as.

K. Johnson buvo viena iš nedidelės afroamerikiečių matematikių grupelės, kurių įgūdžiai ir skaičiavimai padėjo iškelti JAV astronautą Johną Glenną į orbitą ir apskrieti aplink Žemę 1962 metais. Prieš J. Glenno misiją K. Johnson patikrino naujų elektroninių kompiuterių skaičiavimus. J. Glennas nesutiko skristi, kol K. Johnson nepatikrins skaičiavimų.

Prieš tai matematikė apskaičiavo pirmojo amerikiečių astronauto – Alano Shepardo –  skrydžio į kosmosą trajektoriją. Moteris, be kita ko, padėjo apskaičiuoti 1969 metais įvykusio erdvėlaivio „Apollo 11“ skrydžio į Mėnulį trajektoriją.

Tačiau K. Johnson buvo mažai žinoma iki pasirodant filmui „Paslėpti skaičiai“, kuriame taip pat pasakojama apie kitas NASA dirbusias juodaodes matematikes tuo metu, kai egzistavo didelė rasinė segregacija.

2015 metais tuometis JAV prezidentas Barackas Obama apdovanojo K. Johnson už jos pasiekimus aukščiausiuoju JAV civiliniu apdovanojimu.

K. Johnson skaičiavimai padėjo išsiųsti pirmąjį žmogų į Mėnulį 1969-aisiais, tačiau ji nebuvo labai žinoma iki pat 2017 metų, kai pasirodė „Oskarui“ nominuotas filmas „Paslėpti skaičiai“ (Hidden Figures), kuriame pasakojama apie afroamerikiečių matematikių komandą, atlikusią itin svarbų vaidmenį NASA ankstyvaisiais kosmoso programos metais.

„Ji buvo Amerikos didvyrė, o jos novatoriškas palikimas niekuomet nebus pamirštas“, – sakė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas), paminėdamas „jos drąsą ir svarbiausių pasiekimų, kurių nebūtume be jos pasiekę“.

Moterų-skaičiuotojų darbas būdavo nepakeičiamas pačiuose įvairiausiuose projektuose: pradedant lėktuvų bandymais Antrojo pasaulinio karo metais, baigiant pirmosiomis kosmoso programomis. NASA tyrimų centruose dirbusios moterys sukūrė ištisus skaičiavimo metodus, pritaikytus būtent aeronautikai ir kosmoso tyrimams – tuo metu dar ganėtinai naujoms mokslo sritims. Skaičiuotojos itin sparčiai ir tiksliai apdorodavo šūsnis duomenų, surinktų įvairių bandymų metu, taip gerokai palengvindamos darbą skrydžius į kosmosą planuojantiems inžinieriams.

Katherine Johnson – viena iš labiausiai nusipelniusių skaičiuotojų komandos narių.  Nekreipdama dėmesio į tuo metu dar egzistavusią rasinę segregaciją, afroamerikietė matematikė sugebėjo tapti nepakeičiama aukščiausio lygio NASA specialistų kolege. Būtent ji tiksliai apskaičiavo pirmojo amerikiečių astronauto Alan’o Shepard’o skrydžio į kosmosą trajektoriją. Kiek vėliau, jau atsiradus pirmiesiems kompiuteriams, gabiai matematikei buvo patikėta patikrinti šių naujų mašinų skaičiavimus, mat ne visiems jie kėlė pasitikėjimą. K.Johnson savo genialiais matematiniais sugebėjimais prisidėjo ir prie pirmųjų žmonių skrydžio į Mėnulį bei „Space Shuttle“ kosmoso programos įgyvendinimo. Už visus šiuos nuopelnus 2015 metais jai buvo įteiktas prestižinis Prezidento laisvės medalis – aukščiausias JAV civiliams asmenims skiriamas apdovanojimas.

Rubrika „Moterys moksle“ yra laidos „Mokslo sriuba“ dalis. „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9.30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.