Kaip pranešė teismas, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl fizinio skausmo savo mažamečiam sūnui sukėlimo ir viešosios tvarkos pažeidimo teisėjų kolegija nusprendė prokuroro skundą, kuriuo prašyta perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, atmesti.

Sprendimas priimtas nenustačius, kad teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus ar padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, ketvirtadienį pranešė teismas.

Kasacinės instancijos teismas pritarė teismų išvadoms, kad motinos veiksmai, kai ji viešoje vietoje, matant liudytojams, kelis kartus sudavė savo dvejų metų sūnui delnu per sėdmenis ir rankas, nes šis nepakluso ir bėgo link dviračių tako, nebuvo tinkamas vaiko drausminimo būdas, tačiau jos tyčia pažeisti viešąją tvarką, patikimais bylos duomenimis, nenustatyta. Taip pat, teismo vertinimu, neįrodyti būtinieji inkriminuotų nusikalstamų veikų padariniai – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Be to, LAT konstatavo, kad E. Kručinskienės veiksmų paskatos buvo išimtinai asmeninės, nulemtos jos atsakomybės už mažametį vaiką, siekiant jį sudrausminti, kad šis ateityje nesielgtų pavojingai, o ne norint sukelti jam fizinį skausmą ir savo veiksmais įžūliai trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką.

Žemesnės instancijos teismai, pasak LAT, įvertino visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, situacijos kontekstą, turinčius įtakos sprendžiant dėl moters veiksmų: tai, kad smūgiai vaikui suduoti per drabužius – sauskelnes ir kombinezoną, sužalojimų nesukėlė, tiek per vaiko sėdmenis, tiek per rankas suduota delnu. Smūgiai suduoti nesiekiant fizinio skausmo, o turint tikslą vaiką sudrausminti, paauklėti, kad jis klausytų motinos liepimo nebėgti į pavojingą vietą. Be to, smūgius lydėjo motinos pabarimas ir draudimas nuo jos bėgioti, tai irgi galėjo sukelti vaiko verksmą, o po smūgių sudavimo liudytojui filmuojant E. Kručinskienės šeimą vaikas neverkė, ramiai ėjo vedamas motinos.

Bylos duomenimis, liudytojai jautriai sureagavo į tokį motinos poelgį su vaiku, pranešė Bendrajam pagalbos centrui, tačiau tai neturėtų lemti išvados, kad visi nusikaltimų sudėčių požymiai yra nustatyti.

Pasak LAT, akcentuojant vaiko, ypač mažamečio, teisių apsaugos ir interesų užtikrinimo pagal teisės aktus, jo auklėjimo tik pozityviais būdais svarbą, kai sprendžiamas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, būtina įvertinti susiklosčiusios situacijos pobūdį –ar tam tikra tėvų fizinė jėga vaikui panaudota siekiant išvengti didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ar atitinkama tėvų reakcija buvo sukelta trumpalaikės panikos, bejėgiškumo ir nevilties dėl netinkamo vaiko elgesio.

Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais dėl baudžiamosios atsakomybės turi būti sprendžiama individualiai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E. Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių  bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.

Tuomet bylą nagrinėjęs teisėjas sakė, kad nebuvo objektyvių ir patikimų bei abejonių nekeliančių įrodymų, jog mažametis patyrė fizinį skausmą. Taip pat įvertinta, kad moteris savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją rimtį, bet paauklėti vaiką.

Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E. Kručinskienės gynėjas.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai, taigi, E. Kručinskienė visiškai išteisinta.

Didelio rezonanso visuomenėje sulaukęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2018 metų rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti.

Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.

Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.

Vaikai šeimai vėliau buvo grąžinti.

LAT skundą pateikę prokurorai teigė, jog ši byla svarbi kuriant precedentą smurto bylose po vadinamosios Matuko reformos, kai buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus.

Prokurorai teigė, kad LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.

Kaip trečiadienį žurnalistams sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, situacija ypač įdomi po vadinamosios Matuko reformos, kai buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus.

„Šiandien visi supranta, kad vaiko mušti negalima ir mes tą nustatome byloje, bylą perduodame teismui ir teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Tai šioje vietoje tikrai lieka mums, prokurorams, neatsakyti klausimai ir galvoju, kad ateityje ši byla bus tikrai labai svarbi formuojant teismų praktiką ir sprendžiant kitas situacijas“, – sakė D. Valkavičius.

Pasak jo, byloje buvo nustatyta ir iš esmės nepaneigta, kad mažamečiui buvo du kartus suduota per sėdmenis, tada kartą suduota per plaštaką ir po to vėl kelis kartus suduota per sėdmenis, tačiau teismai moterį išteisino.

„Liko mums neatsakyti du klausimai: ar tas sudavimas tų smūgių ir laikytinas apskritai fiziniu smurtu ir ar galima pateisinti štai tokius veiksmus prieš mažametį asmenį, kai tas smurtas yra naudojamas kaip drausminimo priemonė?“ – sakė vyriausiasis prokuroras.

Pasak prokuratūros, LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.

E. Kručinskienė kaltinta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir skausmo sukėlimo mažamečiui.

Ar tas sudavimas tų smūgių ir laikytinas apskritai fiziniu smurtu ir ar galima pateisinti štai tokius veiksmus prieš mažametį asmenį, kai tas smurtas yra naudojamas kaip drausminimo priemonė?

Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E. Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių  bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.

Tuomet bylą nagrinėjęs teisėjas sakė, jog nebuvo objektyvių ir patikimų bei abejonių nekeliančių įrodymų, jog mažametis patyrė fizinį skausmą, o moteris savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją rimtį, bet paauklėti vaiką.

Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E. Kručinskienės gynėjas.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai, taigi, E. Kručinskienė visiškai išteisinta.

Kasacinis skundas LAT dėl šio sprendimo pateiktas antradienį.

Didelio rezonanso visuomenėje sulaukęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2018 metų rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti.

Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.

Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.

Vaikai šeimai vėliau buvo grąžinti.

„Visą Lietuvą sukrėtusią vaikų atėmimo dramą išgyvenusi kaunietė E. Kručinskienė apsisprendė dalyvauti 2020 metų Seimo rinkimuose kartu su Centro partija „Gerovės Lietuva““, – teigiama pranešime spaudai.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje Kauno apygardos teismas nusprendė ištesinti E. Kručinskienę, apeliacine tvarka išnagrinėjęs smurto prieš vaiką bylą.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti, o ši istorija sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.

„Taip, skundas yra rašomas“, – BNS trečiadienio rytą informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė.

E. Kručinskienė buvo kaltinama viešosios tvarkos pažeidimu ir skausmo sukėlimu mažamečiui.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Tarnyboms nusprendus vaikus iš šeimos paimti, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.

Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.

Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.

Kilus skandalui, vaikai šeimai grąžinti.

Kauno apylinkės teismas gegužės 13 dieną paskelbė, jog byloje nėra objektyvių ir patikimų bei abejonių nekeliančių įrodymų, jog mažametis patyrė fizinį skausmą, o motinos veiksmai, teismo nuomone, nebuvo vertintini kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes E. Kručinskienė sprendė asmeninį konfliktą, o ne siekė sutrikdyti visuomenės rimtį.

„Teismas, išnagrinėjęs bylą, (...) nusprendžia Eglę Kručinskienę išteisinti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – pirmadienį paskelbė Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkaukas.

Didelio atgarsio sulaukusioje byloje prokurorė siūlė kaunietei skirti 2,5 tūkst. eurų baudą. E. Kručinskienės advokatai siekė jos išteisinimo.

 Byla bus perduota policijai, nes elgesį reiktų vertinti administracine tvarka.

Dar prieš išteisinamąjį nuosprendį E.Kručinskienė prisipažino, kad baudą būtų didelė našta šeimai.

„Džiaugiuosi, kad išteisino, kad nebus teistumo, nebus tos baudos. Kad galėsiu išvykti, ilgai pasieniuose nelaikys, kaip kokią nusikaltėlę. Tai yra pergalė. To ir tikėjausi – išteisinimo. Iš to, kaip vyko bylos procesas, tai jau matėsi“, – teigė E.Kručinskienė. 

Paklausta, ar nežada bylinėtis su valstybe dėl patirtos žalos, išteisintoji patikino, kad Lietuvoje yra sunku kažką laimėti, tačiau neatmetė, kad tarsis su advokatais.

„Ko pasimokiau iš šios istorijos? Būti atsargesnei viešumoje. Ir vaikus mokau būti atsargiais, nerodyti savo emocijų“, – šypsojosi E.Kručinskienė.

Primenama, kad moteris buvo kaltinama viešosios tvarkos pažeidimu ir fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė Genovaitė Ročienė prašė teismo dviejų mažamečių mamą pripažinti kalta pagal abu jai inkriminuotus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Siūlydama bausmę prokurorė pabrėžė kad, nors kaltinamoji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, tačiau ji neneigia aplinkybių.

Ko pasimokiau iš šios istorijos? Būti atsargesnei viešumoje. Ir vaikus mokau būti atsargiais, nerodyti savo emocijų.

Teismui išteisinus E.Kručinskienę, prokurorė sakė, kad tik susipažinusi su teismo motyvais priims sprendimą dėl nuosprendžio apskundimo aukštesnės instancijos teismui.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Apie incidentą pranešęs ir mamos elgesį su vaiku filmavęs vyras liudijo ir teisme. Parodymus teisme davė ir kiti tą dieną Panemunės parke incidentą stebėję asmenys.

Didžiulį ažiotažą sukėlė tai, kad abu mažamečiai buvo paimti iš šeimos.

Vaikų teisių specialistai tikino, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.

Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, buvo pripažinęs ir teismas.

Kilus skandalui, vaikai šeimai buvo grąžinti. Mažylių tėvai, atstovaujami dviejų advokatų, vėliau atsisakė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos jiems siūlomų paslaugų motyvuodami tuo, kad vaikams specialistų vizitai sukelia stresą.

Trečiadienį vykusiame teismo posėdyje pagal planą  buvo numatyta peržiūrėti Kručinskų istorijos ištakas – vaizdo medžiagą iš Panemunės šilo.

Taip pat planuota perklausyti Bendruoju pagalbos telefonu gautą žinią apie Panemunės šile galimai mušamą vaiką.

Paskutiniajame posėdyje teisėjas prašė proceso dalyvių pasiruošti baigiamosioms kalboms. Ar E.Kručinskienės advokatai ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė atliko namų darbus ir pasiruošė kalboms, paaiškės tik po uždaro teismo posėdžio.

Neatmetama, kad šalys gali pateikti teismui ir kokių nors prašymų, kurie nesant kliūčių neretai būna tenkinami.

Baigiamąsias kalbas atidėti kitam teismo posėdžiui paprašė prokurorė. Baigiamosios kalbos numatytos balandžio 3 dieną. 

Bylos baigtį kol kas sunku prognozuoti, o vienintelė procese kaltinamoji  –E.Kručinskienė. Dviejų mažamečių vaikų mama laikosi jau anksčiau išsakytos pozicijos. „Kaltės nejaučiu“,  – sako ji.

E. Kručinskienė kaltinama smurtu prieš savo mažametį sūnų ir viešosios tvarkos pažeidimu.

Portalas kauno.diena.lt primena, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie, tai kad Kauno Panemunės parke praeivis pastebėjo moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų sprendimu du mažamečiai vaikai buvo paimti iš Kručinskų šeimos.

Tarnyba aiškino, kad mažyliai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus. Užkliuvo ir tai, kad mažylių tėvai nesutiko bendradarbiauti nei su policijos pareigūnais, nei su vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.

Kilus skandalui, vaikai šeimai buvo grąžinti. Po viešumą pasiekusio incidento vyko ne vienas tyrimas. Aiškintasis ar tarnybos specialistų veiksmai buvo teisėti. Pripažinta, kad klaidų buvo padaryta, tačiau į esminį klausimą apie galimą smurtą prie mažametį atsakys teismas.

Kauno apylinkės teisme uždaruose posėdžiuose nagrinėjamoje byloje antradienį planuota apklausti du liudytojus – kaltinamosios E.Kručinskienės vyrą Gintarą Kručinską ir Kručinskų vaikų paėmimo ceremonijoje dalyvavusį buvusį Vaiko teisių apsaugos specialistą Teodorą Ismailovą.

T.Ismailovas numatyto posėdžio išvakarėse informavo teismą, kad šiuo metu serga ir į posėdį neatvyks.

Teismo aiškinimu, T.Ismailovas įvykio nematė, o į proceso dalyvių sąrašą buvo įtrauktas dėl G.Kručinskui pradėto ikiteisminio tyrimo.

Teodoras Ismailovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tačiau ikiteisminis tyrimas G.Kručinsko atžvilgiu buvo nutrauktas, todėl Vaiko teisių apsaugos specialistas E.Kručinskienės byloje lyg ir neturi ką pasakyti.

Proceso dalyviai greičiausiai spręs bendru sutarimu, kiek T.Ismailovo liudijimas svarbus E.Kručinskienės byloje.

Į Kauno apylinkės teismą atvykę sutuoktiniai Kručinskai neslėpė, kad rugsėjo pabaigoje prasidėjusi istorija tęsiasi iki šiol.

Nepaisant to, kad šeima gyvena kartu, tačiau vaikščiojimas į teismo posėdžius, bendravimas su Vaiko teisių tarnybos skirtais specialistais byloja apie buvusį gyvenimo vingį.

„Mes negalime taip tiesiai šviesiai pasakyti – palikite mus ramybėje“, – apie skirtus pasimatymus su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais užsiminė G.Kručinskas.

Į praėjusį teismo posėdį liudyti neatvykęs, nes esą nebuvo kur palikti vaikų ir turėjo būti su jais, vyras nelaukė, kol teismas priims nutartį jį atvesdinti – tai teko patirti E.Kručinskienei.

„Griežtai buvo pasakyta ir mes susiėmėme“, – abejones atvykti į teismo posėdį sklaidė E.Kručinskienė.

Mes negalime taip tiesiai šviesiai pasakyti – palikite mus ramybėje.

Paklaustas apie vaikus G.Kručinskas tik šyptelėjo: „Vaikai kaip vaikai. Daro netvarką, tik spėk paskui juos lakstyti“.

Tėvas akcentavo ir tai, kad vaikai esą vis dar prisimena rudenį įvykusį incidentą. „Kai esame visi kartu tai gerai, bet kai mama išeina, tarkime, į polikliniką, ima klausinėti apie tai, kur mama, kada grįš, verkia“, – pasakojo E.Kručinskas.

Visgi bylos nagrinėjimas eina į pabaigą. Kaip greit byloje bus padėtas taškas, priklauso ir nuo pačių Kručinskų, ir nuo jų gynėjų pasirinktos gynybos taktikos.

Pirmasis numatytas posėdis E.Kručinskienės byloje neįvyko, nes neatvyko pati kaltinamoji, o į antrą posėdį neatvyko kaltinamosios sutuoktinis. 

Trečiajame uždarame teismo posėdyje numatyta baigti apklausas. 

G.Kručinskas pasinaudojo įstatymų numatyta tvarka ir atsisakė duoti parodymus prieš žmoną. 

Posėdyje apklausta kaltinamoji E.Kručinskienė. Pagal bylų nagrinėjimo tvarką, liktų baigiamosios kalbos, paskutinis žodis ir teismo sprendimo paskelbimas.

Tačiau E.Kručinskienės gynėjai kovo 20 dieną numatytame posėdyje paprašė peržiūrėti vaizdo medžiagą ir pranešimo Bendruoju pagalbos telefonus garso įrašą. 

Teismas proceso dalyvius paragino būti pasirengusiems baigiamosioms kalboms. 

Didelio atgarsio visuomenėje sukėlusioje byloje E. Kručinskienei pareikšti kaltinimai viešosios tvarkos pažeidimu ir fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie, tai kad Kauno Panemunės parke praeivis pastebėjo moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų sprendimu du mažamečiai vaikai buvo paimti iš Kručinskų šeimos.

Tarnyba aiškino, kad mažyliai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus. Užkliuvo ir tai, kad mažylių tėvai nesutiko bendradarbiauti nei su policijos pareigūnais, nei su vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.

Kilus skandalui, vaikai šeimai buvo grąžinti.

Po viešumą pasiekusio incidento vyko ne vienas tyrimas. Aiškintasi, ar tarnybos specialistų veiksmai buvo teisėti. Pripažinta, kad klaidų buvo padaryta, tačiau į esminį klausimą apie galimą smurtą prie mažametį atsakys teismas.

Dėl galimo smurto prieš mažametį sūnų teisiama Eglė Kručinskienė pasakoja, kad šeima atsisakė visų siūlomų paslaugų, o paslaugas teikianti institucija jas ir toliau teikia.

Įsivyravo ramybė

Moteris tikina, kad situacija šeimoje pagerėjo po to, kai jie atsisakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) jiems siūlomų paslaugų.

„Vaikai jaučiais geriau. Ypač po to, kai atsisakėme tos vaiko teisių pagalbos, nes labai vargino ta pagalba ir tie žmonės svetimi, jų tikėjimas, kad esi kažkoks smurtininkas ir, kad tave visą laiką reikia sekti, stebėti. Tuomet, kai jie ateidavo, namuose tvyrojo įtampa, o dabar vaikai pradeda atsipalaiduoti, darosi ramesni, stengiasi išsikalbėti, jų širdelės pradeda gyti nuo įtampos, nors jie viską primena iki šiol“, – šiandienos situaciją apibūdina E. Kručinskienė.

Tuoj po skandalingojo įvykio, kai iš šeimos dėl galimo smurto buvo paimti vaikai, Kručinskams buvo pasiūlyta lankytis pozityvios tėvystės kursuose bei kitos specialistų paslaugos.

Sutuoktiniai kažkiek laiko naudojosi specialistų pagalba, tačiau jų sprendimas priimti teikiamą pagalbą pasikeitė šeimai susigrąžinus mažamečius vaikus.

„Mes dabar visiškai nebendradarbiaujame su įstaigom. Jie nuo mūsų pasitraukė. Kartą per mėnesį nueiname. Jie nebeturi mums ką pasakyti. Pasižiūrėjo mūsų namus, pamatė, kad juose vaikams nėra jokios grėsmės ir paliko mus ramybėje“, – dėstė E. Kručinskienė.

Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja Birutė Mikulėnaitė situaciją apibūdino kiek kitaip.

„Jiems toliau teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, kitaip sakant, socialinio darbuotojo pagalba. Numatytas socialinio darbuotojo lankymasis šeimoje, be to, tėvai turi dar ir kitų įsipareigojimų“, – paaiškino B. Mikulėnaitė.

Kadangi šeima turėjo problemų dėl galimai netinkamo elgesio, tai paslaugos buvo orientuotos į tai, kad pastiprinti tėvelių gebėjimą bendrauti su vaikais.

Dėmesys tėveliams

Buvo numatyta, kad su tėvais vyks pokalbiai apie vaikų auklėjimo būdus, kaip reikėtų apsieiti be netinkamo elgesio su vaikais, kaip rasti kompromisus. Su tėveliai kalbama, kaip reikėtų rūpintis vaikų sveikata ir daugybė kitų dalykų, skirtų pozityviam auklėjimui ir šeimos darnai.

Paprastai tėveliams siūlomi straipsniai apie tėvystę, knygos, kurias jie gali pasiskaityti. Vėliau su specialistai kartu aptariamos perskaitytos mintys.

„Kadangi šeima turėjo problemų dėl galimai netinkamo elgesio, tai paslaugos buvo orientuotos į tai, kad pastiprinti tėvelių gebėjimą bendrauti su vaikais“, –  paaiškino Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja B. Mikulėnaitė.

Tuo tarpu E. Kručinskienė leido suprasti, kad tai, ką tarnybos daro, iki šiol tėra formalumas. „Aiškina, kad turi atlikti tą pareigą iki balandžio, tačiau jie mums neturi ką pasakyti, ar padėti. Kas toliau? Nežinau. Vyrui sakė, kad taip lengvai mūsų nepaleis. Gal kokią kitą priežiūrą nustatys, apribojimus“, – teigė ji.

Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vadovė patvirtino, kad susitikimai su tėvais yra reti dėl jų atsisakymo bendrauti, tačiau jie vis tiek vyksta.

„Negaliu komentuoti to, ką sako mama. Mūsų darbuotojai dirba savo darbą. Turint galvoje, kad šeima visada buvo nusiteikusi nedraugiškai, pabrėžia, kad jiems tai yra primesta, todėl paslaugų tekimas yra retesnis. Tačiau negalėčiau sakyti, kad šeima visai nebendradarbiauja“, – pastebėjo B. Mikulėnaitė.

Spręs pavasarį

Pasak B. Mikulėnaitės, balandžio mėnesį bus rengiamas atvejo vadybos posėdis ir tada komisija kartu su tėvais spręs, ką daryti toliau.

„Kažkiek įtakos turės ir teismo sprendimas dėl smurto, tačiau mes labiau žiūrime iš savo pusės. Vertiname tai, ką tėveliai darė, kaip darė, kaip jiems sekasi, ką pavyko mums kartu pasiekti“, – vildamasi bendrų su tėvais pastangų rezultatų aiškino Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja.

Du mažučiai vaikai iš šeimos buvo paimti VTAĮT specialistams nustačius antrąjį grėsmės vaikams lygį. Pagal nuo praėjusių metų liepos galiojančią vaiko apsaugos tvarką, kai nustatytas antras grėsmės lygis, vaikai iš šeimos paimami.

Kauniečių Kručinskų atvejų taip ir įvyko, tačiau kilus skandalui, keliems Kauno teisininkams ir kitiems patarėjams stojus šeimos pusėn situacija pakito.

Dėl smurto prieš mažametį teisiama E. Kručinskienė sutriko paklausta, ar išlikęs anksčiau nustatytas grėsmės vaikams lygis.

„Primename, jog atvejo vadybos posėdžio metu, bendru posėdžio dalyvių sutarimu, buvo priimtas sprendimas, leidžiantis vaikus grąžinti tėvams. Teisės aktai dėl grėsmės vaikui lygio vertinimų nėra pasikeitę“, – informavo VTAĮT Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Daukšienė

Kovo 5 dieną Kauno apylinkės teisme vyksiančiame E. Kručinskienės bylos nagrinėjime numatyta apklausti į praėjusį posėdį neatvykusį Gintarą Kručinską, dar vieną liudytoją ir E. Kručinskienę, kuri pasirinko parodymus teisme duoti tik po visų liudytojų apklausų.