Du centro dalininkai
Dar 2004-ųjų spalį Kaune įsteigtas aklųjų ir silpnaregių centras. Iškilmių akimirką aklųjų ir silpnaregių bendruomenė džiaugėsi, kad centre bus teikiamos įvairios socialinės paslaugos bei rūpinamasi regos negalią turinčių žmonių užimtumu. Deja, praėjus trylikai metų, Kauno aklųjų ir silpnaregių centras savo veiklą stabdo.
"Minėtos įstaigos dalininkai yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) kartu su Kauno miesto savivaldybe. Ji – "mažasis dalininkas". Pagrindinė šios įstaigos veiklos ir paslaugų planuotoja yra LASS, kuri ir yra atsakinga už paslaugas aklųjų bei silpnaregių bendruomenei Lietuvoje", – pastebėjo mero patarėja socialiniais, švietimo ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis klausimais Irena Segalovičienė.
Trečdaliu sumažino lėšas
LASS pirmininkas Sigitas Armonas patvirtino žinią, kad Savanorių prospekte, netoli tuo pačiu vardu pavadintos stotelės, ilgus metus skaičiavęs Kauno aklųjų ir silpnaregių centras likviduojamas.
"2004-aisiais įsteigus centrą tikėjome, kad būdama dalininke Kauno miesto savivaldybė įneš tam tikrą indėlį. Negalime sakyti, kad jo nebuvo. Buvo. Vienais metais didesnis, kitais – mažesnis", – tolesnę įvykių seką dėliojo pašnekovas.
Savivaldybė turėjo tam tikrą įstaigos finansavimo programėlę, tačiau matymas keičiasi ir nuo kitų metų jos nelieka.
Nuo 2012 m. Nacionalinės žmonių su negalia programos finansavimą pradėjus administruoti savivaldybėms, o ne Neįgaliųjų reikalų departamentui, situacija esą smarkiai pasikeitė. 2012–2013 m. pagal konkursą Kauno miesto savivaldybė centrui skyrė 300 tūkst. litų, o 2014-aisiais lėšos buvo sumažintos 30 proc. – iki 200 tūkst.litų.
Nenorėjęs kapstyti kelerių metų senumo istorijos ir gilintis į priežastis, pinigus apkarpiusias trečdaliu, S.Armonas tik pridūrė, kad patyręs finansinį kritimą, centras taip ir nepajėgė atsistoti ant kojų.
"Savivaldybė turėjo tam tikrą įstaigos finansavimo programėlę, tačiau matymas keičiasi ir nuo kitų metų jos nelieka. Esame priversti eiti į bendrą katilą. Tai reiškia, kad projektinės lėšos dar labiau mažėja, o įstaiga tampa nepajėgi veikti", – gūžčiojo LASS pirmininkas.
Žmonės nepajus permainų
Susiklosčiusi situacija dalininkams diktavo racionaliausią sprendimo būdą – naikinti centrą. Tiesa, tai nereiškia, kad bus stabdoma jo veikla. Anot S.Armono, be minėto Kauno aklųjų ir silpnaregių centro, jungiančio apie 700 narių, mieste veikia dar vienas – Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras, koordinuojantis juose vykstančią veiklą. Viešoji įstaiga esą perims visas paslaugas, kurios iki tol buvo teikiamos Kauno aklųjų ir silpnaregių centre.
"Įvairi kultūrinė veikla ir būreliai, kompiuterinio raštingumo įgūdžių tobulinimas, socialinės paslaugos ir pagalba akliesiems, – vardydamas punktus, S.Armonas lenkė pirštus. – Žodžiu, tęstinumas lieka, veiklos bus vykdomos tuo pačiu adresu, todėl kauniečiai, turintys regos negalią, sunkumų ir nepatogumų tikrai nepatirs."
Paklaustas, ar nejaučia apmaudo dėl tokios netikėtos centro baigties, pirmininkas atkirto, esą to reikėtų klausti valdžios, bet ne aklųjų ir silpnaregių.
"Jie dėlioja ir sprendžia, kiek pinigų skirti socialinei sferai, kiek gatvėms, kiek kitiems dalykams. Mes esame nevyriausybinė organizacija, o mūsų finansavimas – projektinis. Metai iš metų bendruomeniniams projektas skiriamos valstybės lėšos mažėja. Po 2008-ųjų sunkmečio padėtis nepagerėjo, o aplinka ir kainos, patys matote, kaip pasikeitė. Tokia politika ir nieko čia nepakeisi", – atsiduso pašnekovas.
