-
Nemalonus dantų atspaudų nuėmimas – praeityje! 5
1. Naudojant skaitmeninį dantų atspaudų skenerį sumažinama netikslumų rizika.
Gaminant dantų protezus įprastiniu būdu pirmiausiai padaromas silikoninis dantų atspaudas, kuriuo remiantis yra liejamas diagnostinis gipso modelis. Iš gauto gipso modelio yra gaminami dantų protezai. Tokiu būdu gaminant protezus išlieka paklaidų tikimybė, kuri gali lemti protezo netikimą, netikslumą ir sutrumpinti tarnavimo laiką. Neteisingai pagaminti vainikėliai, tiltai ir kiti protezai lemia dantų ėduonies atsiradimą, periodonto ligas, todėl svarbu, kad dantų protezai būtų tikslūs ir atitiktų natūralių dantų formą. Dėl skaitmeninio skenerio dantų atspaudų nuėmimo procedūra yra tikslesnė ir lengvesnė. Odontologas dviem mažomis kameromis užfiksuoja ir nuskenuoja paciento burnos ertmę, o tuo metu kompiuterio ekrane iš karto yra suformuojamas ir matomas trimatis dantų vaizdas. Dėl skaitmeninio skenerio ši procedūra yra atliekama ypatingai tiksliai ir tai leidžia išvengti klaidų, pagaminti kokybiškus ir ilgai tarnaujančius dantų protezus.
2. Dantų skenavimo procedūra yra daug paprastesnė ir komfortiškesnė pacientui.
Vienas iš pagrindinių privalumų dantis protezuotis norinčiam žmogui yra tai, jog skaitmeninis dantų skeneris leidžia pamiršti nemalonią įprastą dantų atspaudų nuėmimo procedūrą – atspaudinės masės dėjimąsi į burną. Ši procedūra dažnai būna nemaloni, pykina, kelia šleikštulį. Dėl skaitmeninio trimačio skenerio pacientui užtenka tik išsižioti, o odontologas su nedideliu skeneriu nuskenuoja visą paciento burną. Pacientas gali pamiršti apie šaukštus ir atspaudines mases.
3. Skaitmeninis dantų protezavimas leidžia dantų protezo gamybą pagreitinti kelis kartus.
Trimatis dantų skeneris taupo paciento laiką – nuskenuoti burnai užtenka vos vieno vizito, kurio metu nuskenuotas atvaizdas akimirksniu pasiekia dantų technikos laboratorią. Skeneris yra automatiškai sujungtas su dantų technikos laboratorija, todėl nuskenuotas vaizdas pasiekia technikus, kurie remiantis nuskenuotu vaizdu sumodeliuoja protezą ir išsiunčia gautą dokumentą į protezų frezavimo įrangą. Kadangi skaitmeninis protezavimas praleidžia tokias įprastines procedūras kaip silikonio atspaudo, gipsinio modelio gamyba – protezo gamybos laikas sutrumpėja kelis kartus.
Odontologijos klinikos „Kauno Denticija“ gydytojams - odontologams svarbiausia, kad pacientai tiek procedūros metu, tiek po jos jaustųsi patogiai ir džiaugtųsi nauja sveika ir gražia šypsena, todėl kviečiame atvykti į „Kauno Denticija“ ir patiems išbandyti skaitmeninį dantų protezavimą ir įsitikinti šios procedūros privalumais.
-
Kreivi dantys: kodėl juos būtina tiesinti? 2
Yra keletas priežasčių, kodėl žmogaus dantys gali būti netiesūs. Taip gali nutikti dėl:
– per mažo žandikaulio;
– skirtingų dydžių viršutinio ir apatinio žandikaulio;
– genetikos.
Kad ir kokia būtų priežastis, kreivi dantys gali daryti įtaką ir bendrai sveikatai. Kai dantys suspausti, „užlipę“ vienas ant kito ar išaugę skirtingame aukštyje, sunku tvarkingai išsivalyti tiek dantis, tiek tarpdančius. O tai lemia apnašų kaupimąsi ir padidėjusią dantenų ligų riziką. Šias problemas galima palengvinti reguliariai lankantis burnos higienos procedūros, tvarkingai valantis dantis, tačiau kol dantys bus kreivi, burnos sveikatos problemos, tokios kaip apnašų kaupimasis, ir toliau vargins.
Kokias problemas sukelia kreivi dantys?
Kreivi dantys dažnai yra tokie pat sveiki kaip tiesūs, tačiau problemos slypi tarp dantų. Kai dantys tiesūs arba kai yra atliktas dantų tiesinimas, jie paprastai išsidėsto tolygiai. Tuomet yra pakankamai erdvės tarpdančiuose, kad būtų galima efektyviai valyti šepetuku, tarpdančių siūlu ir skalauti skalavimo skysčiu. Bet kai dantys kreivi, kai kurie jų gali būti labai arti kitų, taip pasunkindami valymą šepetėliu ar siūlu. Tai suformuoja aplinką, kurioje klesti bakterijos.
Nors tiesinimą dažnai pasirenka tie, kurie nori pasitikėti savimi ir būti patenkinti savo išvaizda, kreivi dantys gali paveikti ne tik savęs vertinimą. Tokia būklė taip pat yra ir rimtų sveikatos problemų priežastis. Jeigu laiku neatliekamas kruopštus, atidus dantų tiesinimas, kreivi dantys gali sukelti:
– Ėduonį. Tiesius dantis lengviau valyti nei kreivus, nes pastarieji apsunkina tarpdančių ir kitų gilesnių vietų pasiekimą šepetėliu ir siūlu. Susikaupusios apnašos gali sukelti dantų ėduonį ir dar daugiau rūpesčių.
– Dantenų uždegimą (gingivitą). Gingivitas vystosi, kai perteklinės bakterijos kaupiasi tarp dantų ir šalia dantenų, virsdamos kenksmingomis apnašomis. Gingivitas gali būti skausmingas ir sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
– Kramtymo sunkumus. Jei dantys itin kreivi, jie gali pakeisti kramtymo ir žandikaulio judėjimo ypatumus. Nenatūralus žandikaulio judesys gali sukelti sąnarių, susijusių su burnos atvėrimu ir užvėrimu, stresą. Šie sutrikimai sukelia žandikaulio sąnarių ir raumenų skausmą, o juos gydyti gali būti sunku ir brangu. Taigi, kuo anksčiau atliekamas dantų tiesinimas, tuo daugiau galimybių išvengti neigiamų pakitimų ir skausmo.
– Emalio pažeidimą. Kai dantys yra „užlipę“ vienas ant kito ar atsikišę, jie gali nusidėvėti tose vietose, kur tiesūs dantys paprastai nenusidėvi. Tai gali pažeisti ir net sunaikinti emalį. Kai emalio nebėra, dantys pradeda gesti greitai ir dažnai.
– Blogą burnos kvapą. Kaip minėta aukščiau, kreivi dantys palengvina bakterijų ir apnašų kaupimąsi, todėl sunkiau tinkamai išvalyti kiekvieną burnos kampelį. Kai šios bakterijos pasilieka burnoje, jos gali sukelti lėtinį blogą burnos kvapą, nesvarbu, kaip dažnai valote dantis ar kramtote gumą.
– Nepasitikėjimą savimi. Graži, sveika šypsena natūraliai verčia žmones labiau pasitikėti savo išvaizda. Kai didžiuojamės savo šypsenomis, norime jas parodyti, o ne prisidengti delnu ar nusisukti. Jei žmogus gėdijasi ar nepasitiki savimi dėl kreivų dantų, jis gali jaustis nepatogiai socialinėse situacijose ir vengti kitų žmonių.
– Bendrą grėsmę sveikatai. Dantų tiesinimas reikalingas ne tik siekiant užtikrinti estetiką ar malonų burnos kvapą. Problemos, atsirandančios dėl apnašų kaupimosi, gali sukelti kenksmingas burnos infekcijas, kurios tampa rimtų ligų, tokių kaip širdies ligos, diabetas, insultas ir pneumonija, priežastimi.
Jei norite išvengti tokios rizikos, derėtų nedelsti ir kruopščiai laikytis gydytojo sukurto gydymo plano.
Kokius dantų tiesinimo būdus siūlo Kauno „Denticija“?
Tinkamiausi gydymo būdai parenkami atsižvelgiant į individualią situaciją ir galimybes. Odontologijos klinikoje Kauno „Denticija“ siūlomi:
– Metaliniai breketai. Tai – dažniausiai naudojami breketai, pagaminti iš labai kokybiškų lydinių. Jie atsparūs lūžimui ar skilimui.
– Beligatūriai breketai. Sparčiai populiarėja naujos kartos beligatūriai breketai, kurie turi nemažai pranašumų, lyginant su kitomis breketų sistemomis. Jie estetiškesni, be to, reikia rečiau lankytis pas gydytoją ortodontą palaikomajam gydymui. Patogu ir tai, kad gydymas beligatūriais breketais trunka trumpiau. Tačiau beligatūriai breketai tinka ne visais klinikiniais atvejais. Tai, ar dantų tiesinimas gali būti atliekamas naudojant šią priemonę, gali nuspręsti tik patyręs specialistas.
– Keraminiai breketai. Jų spalva mažai skiriasi nuo danties, todėl tokie breketai mažiau pastebimi. Keraminius breketus galima dėti ant visų dantų arba tik ant labiau matomų – priekinių. Šie breketai estetiški, tačiau, lyginant su metaliniais breketais, jų kaina santykinai didesnė, o gydymas – keliais mėnesiais ilgesnis.
– Tiesinamosios skaidrios kapos. Tai inovatyvus sprendimas, kai rezultatui pasiekti naudojamos skaidrios, individualiai pagamintos plokštelės. Toks gydymo metodas – alternatyva alergiškiems metalams, nenorintiems gydymo breketais, keliantiems aukštus reikalavimus estetikai pacientams. Dantų tiesinimas kapomis taip pat yra puiki priemonė periodontologinių ligų riziką turintiems pacientams, nes išsiėmus kapas galima lengvai ir kruopščiai išsivalyti dantis.
Svarstote, kuris sprendimas labiausiai tinka jums? Norite patikimo rezultato? Kreipkitės: įvertinsime situaciją ir paskirsime gydymą, kuris pateisins visus saugumo, patogumo bei efektyvumo lūkesčius.
-
Procedūra, kuri jums padės šypsotis dažniau 2
Šypsena sukelia teigiamas emocijas, kelia pasitikėjimą savimi, puošia žmogų, o taip pat gerina sveikatą, stiprina imuninę sistemą. Nors laimingi žmonės šypsosi 40 – 50 kartų per dieną, vidutiniškai žmogus nusišypso tik 20 kartų. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesišypso yra neestetiška šypsena. Juk žymiai lengviau šypsotis, kai dantys yra gražūs ir sveiki, tiesa? Ką galime padaryti, kad šypsena pasikeistų ir atsirastų noras šypsotis?
Vienas dažniausiai pasirenkamų sprendimų – kreiptis į gydytoją odontologą pagalbos. Šių laikų estetinė odontologija siūlo galybę būdų, kaip paversti šypseną tobula. Tai gali būti estetinis protezavimas (laminatės, keramikos vainikėliai) arba estetinis plombavimas kompozicinėmis plombomis. Šiandien pakalbėsime apie pastarąjį.
Kada gali būti taikomas estetinis plombavimas?
Estetinis dantų plombavimas – odontologinė procedūra, kurios metu kruopščiai ir tiksliai atkuriami pažeisti danties audiniai, spalva ir dydis. Problemos, kurias gali išspręsti estetinis plombavimas – pačios įvairiausios. Tai gali būti:
1. Priekinių dantų „skylutės“ (kariesas) ar senos, nedailios plombos;
2. Dantų emalio nusidėvėjimas dėl dantų griežimo (bruksizmo);
3. Natūraliems tarpams tarp dantų sumažinti;
4. Dantų spalvos pokyčiai;
5. Po breketų nešiojimo;
6. Danties dalies nuskilimas (po traumos);
7. Danties formos keitimui;
8. Norint ištiesinti nežymiai pakrypusius dantis.
Estetinio plombavimo privalumai
Estetinis plombavimas atliekamas vieno vizito metu (antro vizito gali prireikti poliravimui), jis yra pigesnis nei, tarkim, laminatės (estetinio protezavimo būdas). Dažniausiai estetiniam plombavimui nereikia nugręžti daug sveikų danties audinių – užtenka pašalinti senas plombas, kiek pašiurkštinti emalį, nes plombuojama ant danties paviršiaus. Taigi plombuojant yra saugomi sveiki danties audiniai. Nutrupėjus, nuskilus ar kitaip pažeidus estetinę plombą – ją nesunkiai galima pakoreguoti.
Estetinio plombavimo nerekomenduojama atlikti esant sąkandžio problemoms, nesugydytiems, sužemėjusiems krūminiams dantims.
Estetinio plombavimo procedūra
1. Pirmiausia yra sudaromas gydymo planas, pirminės konsultacijos pas estetinio plombavimo specialistą metu.
2. Idealiu atveju, esant dviem savaitėms iki estetinio plombavimo yra atliekama profesionali burnos higiena ir dantų balinimas – būsimos plombos spalva yra nustatoma pagal tuo metu esančią dantų spalvą, taigi vėliau balinant dantis – plombos atrodys tamsesnės, nes kompozicinės plombos nebąla.
3. Estetinio plombavimo metu yra atliekamas vietinis nuskausminimas, tad pacientas nejaučia jokio diskomforto. Labiau bijantiems ar nenorintiems atsiminti procedūros, pacientams, estetinį plombavimą galima atlikti su sedacija.
4. Paprastai vienam dančiui suplombuoti ir išpoliruoti prireikia 1 valandos – taigi, plombuojant šešis priekinius dantis, vizitui reikia skirti apie 6 valandas.
5. Po vizito yra nuimami alginatiniai atspaudai ir užsakoma apsauginė kapa – ją pacientas įsideda nakčiai, kad miegant ir nevaldant žandikaulio judesių, plombos būtų apsaugotos nuo skilimų bei lūžių.
Ilgaamžiškumas ir priežiūra
Estetinių plombų ilgaamžiškumas ir priežiūra yra neatsiejami dalykai. Anksčiau buvo teigiama, jog estetinis plombavimas gali tarnauti iki 5 metų, tačiau naujausios kompozicinės plombos šį mitą griauna, nes esama mokslinių tyrimų, kuriuose nustatyta, jog estetinis plombavimas gali tarnauti iki 10 metų. Didele dalimi tai priklauso nuo to, ar pacientas tinkamai rūpinasi savo dantimis po estetinio plombavimo.
Po plombavimo yra būtina kas pusę metų apsilankyti pas burnos higienistą ar estetinio plombavimo specialistą, kuris ne tik atliks profesionalią burnos higieną, bet ir specialiomis pastomis bei šepetėliais išpoliruos estetines plombas, kad jos vėl įgautų natūralų šviesumą, slidumą, spindesį ir tarnautų ilgiau. Kasdieninei burnos higienai rekomenduojamas minkštas dantų šepetėlis, balinantis tarpdančių siūlas. Po plombavimo nerekomenduojama naudoti balinančių pastų, taip pat pastų, kurių RDA (abrazyvumo) indeksas yra didesnis, nei 50. Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti dažančiais maisto produktais – raudonu vynu, burokėliais, dažančiais vaisvandeniais, nes ilgainiui plombos gali tamsėti.
Nuo ko pradėti norint atlikti estetinį plombavimą?
Pirmas žingsnis – konsultacija su „Kauno Denticijos“ estetinio plombavimo specialistėmis, gydytojomis odontologėmis Agneška Valaitiene ir Elena Grigeliene. Konsultacijos metu įvertinama dantų būklė, jei procedūrą atlikti galima, su pacientu aptariamas individualus jo atvejis ir suplanuojami tolimesni vizitai paslaugai atlikti. Registruokitės konsultacijai.
-
Dantenų kraujavimas – pavojaus signalas apie rimtą ligą 4
Lengviausia dantenų ligos forma vadinama gingivitu, kuris sukelia tik nedidelį diskomfortą. Pagrindiniai gingivito požymiai – paraudusios, paburkusios, kraujuojančios dantenos, blogas burnos kvapas. Gingivitas gydomas atliekant profesionalią burnos higieną, tobulinant burnos higienos įgūdžius, skalaujant burną specialiais skalavimo skysčiais. Deja, jei gingivitas negydomas, jis gali persiformuoti į periodontitą (dar vadinama paradontozė), kuris žaloja aplinkinius danties audinius ir dantų pagrindą – žandikaulio kaulą.
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, periodonto ligos – antra pagal dažnį priežastis, dėl ko Lietuvos gyventojai netenka dantų, Parodontozė yra beskausmė liga, todėl pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus odontologus, kai liga jau būna smarkiai progresavusi. Pagrindinis periodonto ligų veiksnys yra dantų apnašos. Jose esantys mikroorganizmai sukelia periodonto audinių uždegimą ir nykimą. Bėgant laikui, minkštos dantų apnašos virsta dantų akmenimis, tuomet pradeda nykti aplink dantį esantis kaulas. Prie danties susiformuoja dantenų kišenė – plyšys, kuris eina pagal danties šaknies paviršių link šaknies viršūnės. Kišenėje kaupiasi apnašos, išoriškai nepastebimi akmenys, dauginasi uždegimą sukeliantys ir jį palaikantys mikroorganizmai. Būtina susirūpinti kai atsiranda jautrios, patinusios dantenos, iš kurių ne tik kraujuoja, bet ir pūliuoja, kai tarp dantų atsiranda tarpai, kinta dantų padėtis, atsiranda jų paslankumas, vizualiai pailgėja dantys („nusmunka“ dantenos). Labai svarbu neužleisti ligos – kilus nors menkiausiam įtarimui, laiku atvykti gydytojo periodontologo konsultacijai. Atvykus per vėlai – gydymas yra sunkus ir ilgas. Blogiausia ligos prognozė – dantų šalinimas. Dėl to labai didelis dėmesys turi būti skiriamas profilaktikai. Šią ligą galima kontroliuoti esant tinkamai burnos higienai bei nuolat lankantis pas specialistą.
Skaistė Jaraitė
Periodontitu suserga tikrai ne kiekvienas – kad jis atsirastų, turi susidaryti visa grandinė ligą skatinančių priežasčių: netaisyklinga asmeninė burnos higiena, pasikartojantys ir negydomi dantenų uždegimai, sisteminės ligos, genetika. Taip pat daug lemia ir jeigu žmogus rūko, dažnai patiria stresą.
Priklausomai nuo ligos stadijos, periodontitas gydomas nechirurginiu arba chirurginiu būdu:
1. Nechirurginio gydymo metu yra atliekamas šaknų apnašų nuvalymas ir poliravimas: mechaniniais instrumentais ir ultragarsiniu aparatu yra nuvalomos kietos ir minkštos dantų šaknų apnašos, esančios periodonto kišenėse, dantų šaknų paviršiai nupoliruojami. Nebelikus uždegimą sukeliančių veiksnių, dantenos gyja, nustoja kraujuoti ir pūliuoti, sumažėja dantenų paburkimas ir periodonto kišenės.
2. Chirurginio gydymo metu atskiriamos dantenos nuo dantų šaknų, suformuojant dantenų „lopą“. Pašalinamas uždegiminių dantenų perteklius. Dėl to sumažėja dantenų gylis ir atsiranda galimybė jų kišenėms gyti. Viską atlikus, dantenos yra susiuvamos. Procedūra visiškai neskausminga, atliekama vietiškai nuskausminus.
Kadangi periodontitą sukelia mikroorganizmai, ligos gydymo metu gali būti skiriami antibiotikai. Antibiotikai skiriami sistemiškai (tabletėmis) arba vietiškai, į dantenų kišenes dedant specialias antibiotikų juosteles.
Nereikia pamiršti, kad po periodontologinio gydymo būtina profilaktiškai lankytis pas gydytoją periodontologą, periodiškai atlikti profesionalią burnos higieną, siekiant užkirsti kelią akmenų susidarymui. Labai svarbu pačiam pacientui kruopščiai ir kokybiškai valyti dantis, tarpdančius. Jeigu dantų apnašos vėl kaupiasi, liga gali atsinaujinti. Susirgus pakartotinai, liga dažniausiai progresuoja labai greitai ir yra kur kas sunkiau gydoma.
Kiekvienas pacientas ir jo ligos atvejis yra individualus, todėl jau pirmojo apsilankymo klinikoje metu gydytojas odontologas kruopščiai išanalizuoja paciento burnos būklę, išmatuoja dantenų kišenes, įvertina kaulo tirpimą, dantų būklę ir nustato diagnozę bei parenka individualų gydymo metodą.
Ar jus kankina bent vienas iš šių simptomų?
1. Nemalonus burnos kvapas
2. Dantų apnašos, akmenys
3. Jautrios, skausmingos dantenos
4. Paraudusios, kraujuojančios, kartais net pūliuojančios dantenos
5. Pakitusi dantų padėtis
Nedelsiant kreipkitės į Skaistę Jaraitę – „Kauno Denticijos“ gydytoją odontologę, kuri specializuojasi periodontologijos srityje. Nuolatos keliama kvalifikacija Lietuvos ir užsienio konferencijose bei kursuose, leidžia įgytas žinias pritaikyti kasdieninėje praktikoje ne tik gydant periodontitą, bet ir dantenų, burnos gleivinės ligas. Gydytojos didelė meilė savo darbui ir gebėjimas išgirsti paciento norus ir lūkesčius leidžia siekti tik geriausių rezultatų, grąžinti pacientams šypseną išsaugojus nuosavus dantis.
Odontologijos klinika „Kauno Denticija“
Vytauto pr. 14, Kaunas (greta autobusų ir geležinkelio stočių)
Tel. +370 37 220202
-
Kodėl būtina gydyti dantų šaknų kanalus? 4
Koks tai gydymas ir kaip atpažinti dantų šaknų kanalų infekciją pasakoja „Kauno Denticijos“ gyd. odontologė Birutė Abromavičienė.
– Kas yra endodontinis gydymas?
– Dantų šaknų kanalų gydymas, kitaip vadinamas endodontija, – tai toks gydymas, kai yra pašalinami infekuoti audiniai, esantys danties viduje, šaknies kanaluose. Kanalai yra išvalomi, suformuojami ir užpildomi specialia medžiaga, kuri apsaugo dantį nuo infekcijos pasikartojimo. Endodontinio – dantų šaknų kanalų gydymo –pagrindinis tikslas yra sustabdyti infekciją, pašalinti uždegimą ir neleisti jam plisti ar pasikartoti.
– Kada reikia kreiptis į odontologą - endodontologą?
– Jeigu pajaučiate stiprų ir vis didėjantį dantų skausmą būtinai kreipkitės į savo gydytoją odontologą. Gali būti, jog į pulpą (danties nervą) pateko infekcija ir prasidėjo uždegimas. Infekcija į pulpą patekti gali dėl dantyje esančio pažeidimo – ėduonies. Dažnai endodontinio gydymo prireikia ir esant danties traumoms, skilimams, lūžiams.
– Žmonės dažnai pajutę skausmą išgeria vaistų ir nesikreipia į odontologą, nes bijo skausmingos procedūros. Kodėl tai gali tapti esmine problema?
– Laiku negydant uždegimo, atsiradusio pulpoje, gali susiformuoti pūlinys, uždegimas gali pereiti giliau už danties šaknies viršūnės į kaulą ir taip sukelti dar rimtesnes problemas, kurių negydant dantį tenka tiesiog pašalinti. Daugumai pacientų dantų šaknų kanalų gydymas asocijuojasi su nemalonia procedūra ir skausmu, tačiau dėl šiuolaikinių technologijų gydymas yra neskausmingas ir trunkantis visai neilgai.
– Šiuolaikinis dantų gydymas neįsivaizduojamas be technologijų. Kaip šiuolaikinės technologijos palengvina dantų šaknų kanalų gydymą?
– Vienas pačių svarbiausių prietaisų, kuriuos naudoja gydytojas endodontologas „Kauno Denticijoje“, yra mikroskopas. Jis gali padidinti vaizdą nuo 3,4 iki 21,3 karto, taip gerokai palengvindamas darbą smulkiuose dantų šaknų kanaluose. Tai yra pagrindinis pagalbininkas esant sudėtingesnėms situacijoms, kuomet kanalai yra sunkiai matomi, atliekant pakartotinį endodontinį gydymą, o taip pat mikroskopas padeda nustatyti danties vainiko ar šaknies skilimus ir lūžius.
– Pakartotinis endodontinis gydymas. Kada jis gali būti reikalingas?
– Endodontinio gydymo gali prireikti ir dantims, kurių kanalai jau yra gydyti. Taip gali nutikti, jei šaknų kanalai buvo nekokybiškai užsandarinti ir į juos vėl pateko bakterijų. Uždegimas gali prasidėti iš naujo, išplisti už danties ribų ir ardyti kaulą. Tada taikomas endodontinis pergydymas – senas kanalų užpildas pašalinamas, viskas iš naujo išvaloma, dezinfekuojama ir sandariai užpildoma. Taip pat pergydymo gali prireikti ir tuo atveju, jei kanalai gydyti tinkamai, tačiau tolesnė danties priežiūra nebuvo tinkama.
– Į ką dar svarbu atkreipti dėmesį?
– Kartais pasitaiko atvejų, kai danties viduje prasidėjęs uždegimas yra vos juntamas, todėl labai svarbu yra reguliarus profilaktinis lankymasis pas gydytoją odontologą. Dažnai dantų šaknų kanalų infekcija vystosi ir be simptomų, todėl ar reikia endodontinio gydymo galima nuspręsti tik po apžiūros ir padarius danties rentgeno nuotrauką.
Jeigu nerimaujate dėl savo dantų sveikatos, ar stiprėjančio danties skausmo gyd. odontologai – endodontologai Mantas Zapereckas, Giedrė Juknevičienė ir gyd. odontologė Birutė Abromavičienė visuomet Jums padės:
skambinkite tel. +370 37 220202;
rašykite denticija@kaunodenticija.lt;
registruokitės internetu svetainėje www.kaunodenticija.lt;
Adresas: „Kauno Denticija“, Vytauto pr. 14, Kaunas.
-
Dantų protezavimas nemokamai? „Kauno Denticijoje“ tai – įmanoma! 18
Protezavimo išlaidų kompensavimas
Pensininkai, nedarbingi arba iš dalies darbingi žmonės, vaikai iki 18 metų bei asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido, žandikaulio onkologinės ligos, turi teisę gauti Teritorinių ligonių kasų (TLK) fiksuoto dydžio kompensaciją dantų protezavimo paslaugai atlikti. Norint pasinaudoti šia galimybe, pirmiausia reikia apsilankyti pas savo odontologą, kuris įvertins, ar asmuo atitinka reikalavimus ir gali gauti kompensaciją dantų protezavimui. Odontologui nustačius, kad dantų protezavimas reikalingas, užpildžius reikiamus dokumentus, Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga (PAASPĮ), į kurią kreipėtės, registruoja asmenų prašymus ir pateikia juos TLK. Savo ruožtu TLK pagal prašymų registravimo datą įtraukia asmenis į sąrašą.
Svarbu žinoti, kad iš TLK galima gauti du laiškus. Pirminiame laiške asmuo yra informuojamas apie savo eilės numerį, o kitame gauna pranešimą, kad jam paskirtas finansavimas protezavimo paslaugoms atlikti odontologijos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su TLK.
Paštu gavus pirmąjį laišką, kuriame nurodomas tik eilės numeris, žmogus neprivalo laukti antrojo pranešimo ir nedelsdamas gali kreiptis į „Kauno Denticiją“ dėl dantų protezavimo atlikimo. Žmogus gali laukti, kol ateis jo eilė gauti kompensaciją, arba išlaidas už dantų protezavimo paslaugas pasidengti pats, o vėliau atgauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensaciją. Tokiu atveju TLK reikia pateikti prašymą, kuriame būtų nurodoma banko sąskaita, į kurią pageidaujama pervesti kompensacijos sumą. Eilei atėjus, TLK informuoja asmenis ir padengia nustatytą sumą už dantų protezavimą. Dantų protezavimo (vainikėlių, plokštelių, tiltų, protezų gamybos) paslaugų išlaidos padengiamos asmenims pagal TLK skirtus balus.
Kodėl verta rinktis „Kauno Denticiją“?
Tarptautinę GCR (Global Clinic Rating) akreditaciją turinčios odontologijos klinikos „Kauno Denticija“ net 27 gydytojų odontologų komanda gali pasiūlyti ne tik platų protezavimo paslaugų spektrą, bet ir visas odontologijos paslaugas suaugusiems ir vaikams.
Pacientams, labiau bijantiems ar nenorintiems prisiminti procedūros, gydymą galima atlikti pacientui lengvai snaudžiant – taikant sedaciją. Gydymo kokybė labai priklauso nuo tikslios diagnostikos, kuri pasiekiama klinikoje esančių 3D ir panoraminių rentgenų, diagnostinių kamerų pagalba. Klinikoje „Kauno Denticija“ susipina ilgametė gydytojų odontologų profesinė patirtis ir modernumas.
Gydytojai odontologai savo žinias nuolat atnaujina mokymuose Lietuvoje ir užsienyje, įsisavina naujausias technologijas, pažangiausius gydymo metodus. Klinikoje esanti 11 dantų technikų komanda, taikydama pažangiausias technologijas, gali garantuoti aukščiausią bet kokių dantų protezų kokybę.
„Kauno „Denticija“ turi savo dantų technikos laboratoriją, o tai padeda darbą atlikti dar greičiau – viskas vienoje vietoje, vienu metu. „Kauno Denticijos“ dantų technikai nuolat kelia savo kvalifikaciją, nes siekia padėti savo pacientams. Odontologai ir technikai dirba komandinį darbą ir visi kartu sprendžia itin sudėtingas problemas – kaip atkurti kramtymo bei kalbos funkcijas, atstatyti prarastą estetinį vaizdą ir grąžinti paciento norą plačiai šypsotis.
Aukšta kvalifikacija, šiuolaikinė aparatūra, kokybiškos medžiagos, odontologinės paslaugos be skausmo ir pacientui patogiu laiku – visiems, kurie ieško aukščiausios kokybės ir tobulų rezultatų.
Gavote laišką iš TLK dėl galimybės gauti dantų protezavimo kompensaciją? Užsiregistruokite nemokamai konsultacijai „Kauno Denticijoje“, kurioje specialistai įvertins jūsų esamą dantų būklę bei lūkesčius ir pateiks išsamią informaciją apie protezavimo gydymo eigą.
-
3 patarimai tėvams prieš pirmą vaiko vizitą pas odontologą 1
1. Nelaukite kol vaikui suskaus
Dantų priežiūra turėtų prasidėti jau kūdikystėje. Kūdikiui, kuris dar neturi dantų, galima masažuoti dantenas – tai padėtų vaikui pajausti tarsi odontologas tikrina jo dantukus. Siekiant išvengti vaikučio baimės lankytis pas odontologą, rekomenduojama pradėti vaiką pratinti prie odontologų kuo anksčiau. Geriausia nelaukti kol atsitiks kažkas blogo ir apsilankyti profilaktiniam vizitui vos išdygus pirmajam dantukui. Jo metu vaikas bus supažindintas su odontologo kabinetu, pačiu odontologu, dantukų priežiūra, o tėvai galės gauti atsakymus į jiems iškylančius klausimus. Jeigu vaikas pas odontologą atvedamas tik tuomet, kai jam suskaudo dantį, vizitas tikrai gali būti nemalonus. Mažylis jaustis prastai, bus suirzęs, o tai tikrai nepalengvins pirmosios pažinties.
2. Nesakykite vaikui, jog neskaudės
Pirmoji baimės profilaktika – kuo ankstesni vizitai pas odontologą. Nuo mažų dienų leiskite suprasti, kad odontologas – būtinybė, ne pasirinkimas. Svarbu, kad per pirmus apsilankymus odontologas neturėtų jau gydyti dantukų, o galėtų tik apžiūrėti, pripratinti vaiką prie tokios procedūros, papasakotų kaip rūpintis dantukais ir jų higiena.
Dažnai pastebima tėvelių klaida yra vaikų gąsdinimai: „jeigu nesivalysi dantų, jie visi iškris“, „jeigu neleisi pažiūrėti dantų, iškviesim policiją“. Tokiais pasakymais tik dar labiau išgąsdinsite vaiką. Ruošdamiesi vizitui, nepasakokite vaikui, kad gali skaudėti, bet taip pat ir nekalbėkite pernelyg pozityviai, jeigu vis dėlto vaikui reikės gydymo ir jis pajus skausmą – galite prarasti jo pasitikėjimą. Geriausia apie gydymą kalbėti vaikų odontologui, jis žino, ką pasakyti vaikui ir kaip atsakyti į kiekvieną jo klausimą. Pasakymas „nebijok, tau nieko nedarys“ vaiką taip pat gali bauginti ir gluminti, nes jis tik labiau susimąstys, kas ten vyksta pas odontologą kabinete, kad turėčiau to bijoti. Geriausia, jog į tokį vizitą mažąjį atvestų mažiausiai stresą jaučiantis šeimos narys, kuris neperduotų savo nerimo vaikui. Tuomet vaikas neturės išankstinio nusistatymo ir odontologui puikiai pavyks rasti bendrą kalbą bei susitarti dėl atliekamų procedūrų.
3. Visus paaiškinimus palikite odontologui
Geriausia visų procedūrų pristatymus palikti patiems vaikų odontologams ir tėveliams bei kuo mažiau pasakoti apie laukiančių procedūrų detales, nes vaikui kils tik dar daugiau klausimų, į kuriuos atsakyti gali pritrūkti žinių ar vaizduotės. Iš anksto negalite žinoti, kokios procedūros bus atliekamos vaikui, išgirdęs įvairiausius įrankių pavadinimus jis gali pats daug visko prisigalvoti ir veltui bijoti. Taip pat kaip ir nerekomenduojame sakyti vaikui, kad neskaudės. Nors tai ir teisingas faktas, dauguma procedūrų atliekamos nesukeliant skausmo, tačiau jis gali užfiksuoti tik žodį „skausmas“ ir galvoti, kad odontologinės procedūros gali sukelti skausmą. O jeigu vaikas dar niekada nėra gydęsis odontologijos klinikoje, jis nežinos kas ten vyksta ir būna daroma, bet kokios kalbos apie skausmą padidins jo baimę lankytis pas odontologą.
Jeigu neišsisukate nuo vaiko noro sužinoti, kas vyks pas odontologą, sakykite, kad gydytojas paprašys jo išsižioti ir suskaičiuoti, kiek dantukų jis turi. O apie konkrečias procedūras papasakos pats odontologas vizito metu. Daugelis vaikų odontologų turi specialų žodyną vaikų kalba, apibūdinantį visas gydymo procedūras. Pavyzdžiui, galima vaikui sakyti, kad dantys ne gręžiami, o plaunami su vandens purškikliu.
Kodėl „Kauno Denticija“?
Ar žinojote, kad gydyti būtina ne tik nuolatinius, bet ir pieninius dantukus? Negydomi jie gali sukelti nuolatinį skausmą, rimtesnes ligas, tokias, kaip pulpitas ir periodontitas, taip pat skatina miego, elgesio sutrikimus. Be to, per anksti pašalintas pieninis dantis gali lemti kreivą nuolatinių dantų dygimą. Patikėkite savo vaikučių dantukų gydymą „Kauno Denticijos“ odontologams Nerijui Zakui ir Evelinai Šriupšaitei, kurie puikiai išmano vaikų psichologiją – su jais Jūsų vaikų dantukai bus saugūs.
Odontologijos klinikoje „Kauno Denticija“ mažiesiems siūlome:
– Video akinukus, kurie leis vaikučiams procedūrų metu žiūrėti filmukus;
– Žaismingas spalvotas plombas – vaikas pats išsirenka kokios spalvos dantuko nori;
– Nuskausminimą duriant „pieštuku“ – greitai ir nesukeliant skausmo.
Užsiregistruokite konsultacijai tel. +370 37 220202 arba internete www.kaunodenticija.lt.