Blogėja gyvenimo kokybė
Nors MBA įsikūrusi Kauno miesto teritorijoje, tačiau dėl smarvės kenčia ir Karmėlavos seniūnijos gyventojai, kurie rengia protesto akcijas ir reikalauja stabdyti įmonę.
Prieš dvi savaites į Kauno MBA buvo užsukęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, tačiau į susitikimą mažesnieji įmonės dalininkai nebuvo pakviesti, konkrečių pasiūlymų ką daryti taip pat nepateikta.
Projektą 2011 m. inicijavo Aplinkos ministerija, o įgyvendino KRATC, kurios steigėjai yra šešios regiono savivaldybės ir UAB „Kauno švara“. Kauno miesto savivaldybė pasiūlė sklypą Sandraugos gatvėje, kuriame 2014 m. gegužės 30 d. prasidėjo statybos, o po metų įvyko įkurtuvės.
Projekto biudžetas siekė beveik 35 mln. eurų, iš jų 30 mln. skyrė ES.
Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybėje apsilankęs buvęs aplinkos viceministras Algirdas Genevičius pripažino, kad projektas buvo vykdomas skubotai, nes reikėjo panaudoti ES lėšas.
Per savo veiklos metus Kauno MBA dėl nuolat sklindančios smarvės užsitarnavo itin blogą reputaciją. Keitėsi įmonės vadovai, tačiau situacija vis blogėjo.
Kauno rajono sav. nuotr.
Riboja teisės aktai
Kauno rajono savivaldybės vadovai mėgino išsiaiškinti, kas trukdo už ES lėšas pastatytai įmonei veikti saugiai. Kreiptasi į Aplinkos ministeriją, tartasi su kaimyninės Jonavos savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) prezidentu Edmundu Muloku.
Kartu su Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) ir UAB „Ignitis“ vadovais aptartos galimybės deginti surinktas atliekas jėgainėje, aplenkiant MBA.
KKJ generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas patikino, kad tokia galimybė yra, tačiau ją kol kas riboja Atliekų tvarkymo taisyklės.
Problema gilėja, gyventojai protestuoja, bet sprendimai dėl MBA iki šiol nepriimti, išskyrus pareiškimus viešojoje erdvėje, kad įmonę reikėtų uždaryti arba perkelti į kitą vietą.
Vyksta teisminiai ginčai
Rugsėjo 25 d. V. Makūnas kartu su administracijos vadovais ir specialistais apsilankė Kauno MBA ir pamėgino įvertinti situaciją.
Vykstant į atliekų apdorojimo įmonę, maždaug tarp 8 ir 10 valandų, kvapų beveik nesijautė. Ramučiuose, Beržų gatvėje, gyvenantis Kazimieras Stankevičius tą rytą tvirtino irgi nejutęs nemalonių kvapų, nors dažniausiai smarvė būna tokia nepakeliama, kad žinomam automobilių kėbulų lyginimo meistrui nepadeda net už kelis tūkstančius eurų įsigytas respiratorius.
Apie vizitą į MBA šios įmonės vadovus Kauno rajono savivaldybė informavo iš anksto, todėl galima spėti, kad kai kurie technologiniai procesai buvo pristabdyti.
Kauno MBA direktoriaus pareigas laikinai einantis Laurynas Virbickas pripažino, kad kvapai į išorę sklinda dėl tam tikrų technologinių trūkumų, o juos pašalinti reikia nemažai lėšų.
L. Virbickas tvirtino, kad jau antrus metus vyksta teisminiai ginčai su įmone stačiusiais rangovais, kuriems pateiktas defektų ir jų pašalinimo kaštų sąrašas. Dalis defektų ištaisyta, tačiau kiti vis dar
trukdo įmonei sėkmingai veikti. Įrengtas kaminas nepašalina visų iš biologinio rūšiavimo cecho sklindančių kvapų.
Pasak direktoriaus, kvapams šalinti naudojami probiotikai, gerinama ventiliacija, atnaujinami skruberiai (valymo įrenginiai), tačiau to nepakanka.
Kauno rajono sav. nuotr.
Įmonėje gausybė defektų
Mero pavaduotojas Antanas Nesteckis pastebėjo, kad kvapų koncentraciją gali didinti įvairūs faktoriai. Vienas jų – įmonės kieme sukrautos supresuotų atliekų stirtos, kurios po atviru dangumi laikomos neribotą laiką. Šį faktą patvirtino ir ant vienos šiukšlių stirtos augantis vešlus pomidoras. Po lietaus kieme susidaro skysčių klanai, kurie garuodami skleidžia smarvę.
L. Verbickas patvirtino, kad įmonės teritorijoje laikoma maždaug 400 tonų išrūšiuotų atliekų.
Kauno MBA veikla diskredituoja atliekų tvarkymo politiką, įmonė nepasiteisino nei ekonominiu, nei ekologijos požiūriu.
Vis dėlto didžiausios nemalonių kvapų „bombos“ susidaro biologinio pūdymo ceche. Savivaldybės vadovai pastebėjo, kad šio cecho vartai būna atviri, todėl kvapai neišvengiamai patenka į aplinką.
Po presais susidaro balos, iš krovininio transporto priemonių byra atliekos, kurias nešioja paukščiai.
L. Verbickas pasakojo, kad nuo dažno naudojimo neatlaiko biologinio ir mechaninio apdorojimo zonų vartai. Nuolat genda cirkuliacinių siurblių ir skysčių lygio davikliai, pilnai neišvalomas oras mechaninio apdorojimo zonoje, deformuojasi oro surinkimo vamzdynas, kondensatas teršia patalpas, nėra priemonių, mažinančių teršalų sklidimą sugedus skruberiams. Nepakanka suprojektuotos oro išvalymo sistemos, nuolat genda komposto vartytuvo kabinos oro kondicionavimo sistema.
Stebina ir tai, kad įmonės teritorijoje tebėra užsilikusi sodyba su gyventojais. Įmonės darbuotojai, tarp kurių yra ir nemažai moterų, taip pat dirba nepavydėtinose sąlygose.
Išrūšiuoja tik 1 proc. atliekų
L. Verbickas guodėsi, kad tinkamai sustyguoti įmonę reikia daug investicijų, o sklandžiam darbui užtikrinti – papildomų etatų.
Kauno MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, Kauno miesto atliekos sudarė 64 proc. visos masės.
Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln., o kauniečiams – 5,5 mln. eurų. Įmonėje išrūšiuojama tik 1 250 t perdirbti tinkamų žaliavų. Tai nesiekia net 1 proc. bendro atliekų kiekio.
Kauno MBA techninę priežiūrą vykdo „Autokausta“.
„Kauno MBA veikla diskredituoja atliekų tvarkymo politiką, įmonė nepasiteisino nei ekonominiu, nei ekologijos požiūriu. Reikia skubiai šaukti dalininkų susirinkimą, kviesti Aplinkos ministerijos atstovus ir spręsti problemą aukščiausiu lygiu“, – įsitikinęs V. Makūnas.
Kauno rajono sav. nuotr.
Specialistai teikia siūlymus
Spalio 1 d. Kauno rajono vadovai susitiko su daug patirties turinčiais aplinkosaugos specialistais, kurie patarė, kaip įveikti gyventojus kankinančią smarvę.
UAB „Airplus1“ vadovas Vaidotas Girdvainis tvirtino jau anksčiau siūlęs Kauno MBA vadovybei įdiegti pažangią kvapų šalinimo įrangą panaudojant ozoną, tačiau šios galimybės buvo atsisakyta. „Svarbu kad atliekų rūšiavimas vyktų kuo labiau uždaroje erdvėje, tada kvapus lengviau koncentruoti ir juos išvalyti“, – aiškino specialistas. Valdyti kvapus, pasak V. Girdvainio, padėtų ir kvapų kontrolės stotelės bei kvapų sklaidos žemėlapiai.
„Būtina investuoti į kvapų kontrolės įrenginius ir dirbti pagal nustatytus technologinius standartus, o kvapų šalinimo technologijų gali būti įvairių“, – tvirtino kitas šios įmonės atstovas Kastytis Trota.
Aplinkosaugos specialistai informavo, kad nuo 2024 metų Europos Sąjungoje griežtės reikalavimai kvapams: nuo dabar esančių 8 vienetų (OUT/m3) iki 5 vienetų.
Tądien V. Makūnas susitiko ir su Aplinkos vadybos ir audito instituto (AVAI) atstovais. Šios viešosios įstaigos direktorius, profesorius Rimantas Budrys tvirtino, kad geriausias ir ekologiškiausias kvapų šalinimo būdas – naudojant probiotikus.
„Probiotiniai preparatai yra natūralūs, nekenksmingi, genetiškai nemodifikuoti, pagaminti natūralios fermentacijos būdu. Į jų sudėtį įeina naudingi mikroorganizmai ir jų metabolizmo produktai – fermentai, enzimai. Juos naudojant nereikia jokių apsaugos priemonių“, – aiškino mokslininkas.
Pasak R. Budrio, pirmiausia atliekas surenkančių įmonių darbuotojai turėtų kiekvieną kartą praplauti probiotikais gyventojų konteinerius ir apipurkšti surinktas atliekas. Kita sąlyga – atliekos, net ir surūšiuotos, neturėtų būti laikomos atviroje vietoje. Trečias žingsnis – automatizuotas atliekų apipurškimas probiotikais uždarose patalpose.
Profesorius pabrėžė, kad Lietuva pagal atliekų tvarkymą ir panaudojimą vis dar velkasi Europos valstybių uodegoje. „Latviai jau seniai atliekas vadina atsinaujinančiu kuru, kurį parduoda, o mes sugebame tik didinti gyventojams kainas už atliekų surinkimą ir tinkamai nepanaudojame šio turto“, – piktinosi mokslininkas.
Pagrindinė sąlyga – tvarka
Pasitarime taip pat dalyvavo Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Jurgita Sadauskaitė, kurios vadovaujama tarnyba kontroliuoja Kauno MBA veiklą pagal jai išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Inspekcijos atstovai įmonėje taip pat pasigedo tvarkos.
V. Makūnas tvirtino Kauno RATC dalininkams siūlysiąs išklausyti Kauno MBA vadovų informaciją apie įmonės techninę būklę bei priemones trūkumams pašalinti. „Įmonėje turi būti griežtai laikomasi tvarkos ir technologinių reikalavimų. Labai svarbu ieškoti sprendimų, kad supresuotos atliekos nebūtų laikomos MBA kieme, o būtų panaudojamos“, – kalbėjo meras.
Dalininkams taip pat bus siūloma įdiegti ozonavimo arba kitą efektyvią kvapų šalinimo sistemą. „Iš pradžių galėtume sudaryti terminuotą sutartį ir įsitikinti, kaip tai veikia. Į talką turime kviesti Aplinkos ministerijos atstovus ir nepriklausomus ekspertus“, – sakė meras.
„Problema savaime neišsispęs, reikia konkrečių sprendimų“, – pritarė Jonavos meras M. Sinkevičius.
Kauno rajono sav. nuotr.
Kreipėsi į prokuratūrą
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) neseniai pranešė vertinantis, ar taikyti poveikio priemones Kauno MBA.
„Šiuo metu laukiame Aplinkos apsaugos agentūros atliekamų tyrimų rezultatų dėl galimos oro taršos. Įvertinę atsakymus, galėsime priimti sprendimus ir taikyti priemones“, – teigė AAD atstovas Jurgis Kazlauskas.
Priklausomai nuo rezultatų, bus sprendžiama ar reikia stabdyti įmonę. Aplinkosaugininkai paskutinę rugpjūčio savaitę kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydami įvertinti ar eksploatuojant Kauno MBA nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Aplinkos apsaugos departamentas anksčiau yra įspėjęs Kauno MBA ir nurodęs laikytis taršos leidime įrašytų eksploatavimo sąlygų. AAD konstatavo, kad įrenginiai buvo naudojami nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų.
