Kauno rajono savivaldybė pasižymėjo išaugusiais elektros energiją gaminančių vartotojų įrenginių galios pokyčiais, taip pat teigiamais pokyčiais renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, įrengtų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičiumi, daugiau kaip du kartus padidėjusiu elektromobilių skaičiumi, mažėjančiu gyventojų energijos skurdu. Be to, pažymėtina, kad biokuro pajėgumų panaudojimas šioje savivaldybėje yra optimalus.

Tyrimą, pasinaudojęs įvairiais oficialiais šaltiniais, atliko ir paskelbė Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Klimato kaitos valdymo centras. 2020 m. pagal šį vertinimą Kauno rajono savivaldybė buvo penkta.

Pagal biokuro pajėgumų panaudojimo galimybes Kauno rajonas rikiuojasi pirmoje lentelės vietoje, o pagal vidutinę šilumos kainą (4,58 ct/kWh) kartu su Kauno miestu dalijasi 4–5 vietomis. Vilniaus rajono savivaldybėje ir Neringoje šiluma kainuoja daugiau kaip dvigubai – 10,56 ir 10,89 ct/kWh.

Palyginti su 2020 m., didelė pažanga padaryta didinant elektros energiją gaminančių vartotojų galią. Pagal šį kriterijų Kauno rajono savivaldybė yra ketvirtoje vietoje.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

2021 m. savivaldybių palyginimo tikslais papildomai buvo pasirinktas naujas kriterijus „Energijos nepriteklius (energetinis skurdas)“. Tai padėtis, kai dėl įvairių veiksnių derinio – mažų pajamų, didelių energijos sąnaudų ir būsto mažo energijos vartojimo efektyvumo – namų ūkiui ar asmeniui neįmanoma susimokėti už būtinąsias energetikos paslaugas, tokias kaip būsto šildymas, karštas vanduo.

Pagal šį kriterijų balai skiriami atsižvelgiant į tai, koks yra vidutinis savivaldybės gyventojų, besikreipiančių dėl išlaidų šildymui ir karštam vandeniui kompensavimo, ir visų savivaldybės gyventojų skaičiaus santykis procentais. Kaip pažangiausios paminėtos Alytaus r. (0,90 proc. besikreipiančių gyventojų), Klaipėdos r. (1,03 proc.), Kauno r. (1,27 proc.), Kazlų Rūdos (1,38 proc.) ir Neringos (1,48 proc.) savivaldybės. Sudėtingiausia situacija dėl energetinio skurdo 2021 m. buvo Visagino (11,43 proc.), Akmenės r. (9,74 proc.), Biržų r. (9,14 proc.), Anykščių r. (8,76 proc.) ir Kalvarijos (7,73 proc.) savivaldybėse.

Pagal dviračių takų ilgį, tenkantį 1 tūkst. gyventojų, pirmauja kurortai – Birštonas (5,572), Druskininkai (3,241) ir Neringa (3,173), o Kauno rajonas užima septynioliktą vietą (0,718).

Pagal elektromobilių skaičių 1 tūkst. gyventojų pirma rikiuojasi Neringa (15,3), po jos eina Vilnius (4,9), Palanga (3,9), Birštonas (3,7), Vilniaus rajonas (3), Kauno rajonas (2,4). Vienintelėje Zarasų rajono savivaldybėje kol kas neužregistruotas nė vienas elektromobilis.

Pagal elektromobilių įkrovos stotelių skaičių 1 tūkst. gyventojų Kauno rajonas penktas. Pirmauja Birštonas, Neringa ir Palanga.

Šiuos medelius vietos bendruomenei padovanojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademija, prie iniciatyvos prisidėjo Kauno rajono savivaldybė ir Akademijos seniūnija.

Į ąžuoliukų sodinimo talką Akademijos gyventojai atėjo šeimomis: kastuvais mojavo senjorai, o laistytuvėlius nešė dar neseniai savo pirmuosius žingsnius žengę mažyliai.

Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis pasirūpino darbo priemonėmis ir mineraliniu vandeniu, Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas Arminas Lukoševičius pasveikino visus su artėjančia Velykų švente ir laimino sodinamus medelius. O paskui Kauno rajono meras Valerijus Makūnas bei VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė dėkojo talkininkams ir pabrėžė, kad tokios akcijos ne tik pagyvina urbanizuotą vietovę, bet ir vienija bendruomenę.

„Prieš 600 metų pagal Melno taikos sutartį Sūduvos kraštas buvo visiems laikams prijungtas prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, todėl Seimas 2022-uosius paskelbė Sūduvos metais. Šiuo vardu nusprendėme pavadinti ir šią ąžuolų alėją“, – pasakojo vienas iš akcijos iniciatorių Dainius Šeronas. Aktyviausiems akcijos dalyviams jis įteikė po knygą „Sūduvos girios“.

VDU Žemės ūkio akademijos dovanoti ąžuoliukai bus sodinami ir kitose Kauno rajono seniūnijose. Kaip teigė Kauno rajono meras V. Makūnas,  net 50 jų bus pasodinta Garliavoje, Šimtmečio parke.

10 valandą inkilų kėlimo ir aplinkos tvarkymo akcijos prasidės Kačerginėje (V. Mykolaičio-Putino parkelis) ir Girionių parke.

Inkilų kėlimo šventę organizuojanti Kauno rajono savivaldybė kviečia prie akcijos prisijungti moksleivius, vietos bendruomenes.

125 inkilus, kuriuose apsigyvens pakaunėje gyvenantys sparnuočiai, pagamino Kauno tardymo izoliatoriuje kalintys nuteistieji.

„Tai ne pirma tokia akcija su nuteistaisiais. Pernai jie seniūnijoms gamino lauko baldus – suolus ir stalus. Savivaldybė ir šįkart pasirūpino mediena, o nuteistieji pagamino inkilus“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis.

Pirmieji inkilai Kauno rajone šįmet buvo keliami Karmėlavoje, kai vyko paminklinio akmens Jonui Mačiuliui atidengimo ceremonija. Nameliai paukščiukams buvo iškelti ir Tado Ivanausko Obelynės sodyboje.

Anot Kauno rajono policijos komisariato viršininko Aleksejaus Chramino, renkant saugiausias seniūnijas, atsižvelgiama į seniūnų veiklą saugios aplinkos kūrimo ir puoselėjimo srityje. Taip pat, ar gyventojai yra aktyvūs kuriant saugią aplinką, koks nusikaltimų skaičius tose seniūnijose. Kauno rajone šiuo metu veikia 2683 saugios kaimynystės grupės, o jų veikloje aktyviai dalyvauja 2,6 tūkst. gyventojų.

Rajono komisariato viršininko nuomone, didėjančiam saugumo pojūčiui Kauno rajone įtakos turėjo ir seniūnų aktyvumas, ir bendruomenių veikla, taip pat gyventojų pilietiškumas, savivaldybės investicijos ir, žinoma, atsakingas policijos pareigūnų darbas. Lyginant su Lietuvos vidurkiu bei Kauno apskrities rodikliais, daugelis Kauno rajono policijos statistinių rodiklių yra žymiai geresni. A. Chramino teigimu, pranešimų apie nusikalstamas veikas pakaunėje daugėja, tačiau nusikaltimų užregistruojama kasmet vis mažiau. Tam įtakos turi visuomenės pasitikėjimas policija.

„Galime pasidžiaugti, kad Kauno rajone nusikalstamumas mažėja. Vagysčių per metus sumažėjo 20 proc. (2021-aisiais jų užfiksuota 209), pastebimas smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėjimas, – 2020 m. fiksavome 154 atvejus, o 2021 m. – 120. Skambučių dėl smurto sulaukiame daug, tačiau tik kas 13-as pranešimas pasitvirtina. Taip pat turime ir mažiau viešosios tvarkos pažeidimų. Sunkių bei labai sunkių nusikaltimų skaičiai – tokie patys. 2021-ieji – pirmi metai, kai Kauno rajone nebuvo nė vieno nužudymo“, – mažėjančius nusikalstamumo statistikos duomenis vardijo A. Chraminas.

Viršininkas apgailestavo, kad išaugo sukčiavimo atvejų, o ir juos susekti elektroninėje erdvėje nėra taip lengva. Nerimą kelia tai, kad padaugėjo neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo atvejų. A. Chraminas patvirtino, kad planuojama šįmet šiai sričiai skirti didelį dėmesį.

ELTA primena, kad prieš kelerius metus vienas didžiausių skaudulių Kauno rajone buvo didėjantis avaringumas. Tačiau, anot komisariato vadovo, ir šie skaičiai po truputį mažėja. „Pernai eismo įvykiuose nukentėjo 85 žmonės, – dešimčia mažiau nei 2020 metais. Sužeistų avarijose taip pat mažiau – 102, kai 2020 metais buvo 115“, – sakė A. Chraminas.

Pakaunėje daugiausiai eismo įvykių užfiksuota, kai vairuotojai nepasirinko saugaus važiavimo greičio ar jį viršijo, nepraleido kitų transporto priemonių, važiuojančiu pagrindiniu keliu, arba vairavo būdami neblaivūs. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga patikino, kad eismo saugumas šįmet bus viena iš prioritetinių sričių Kauno policijai.

„Atrinkome 20 avaringiausių vietų Kauno apskrityje, dauguma jų yra Kaune ir Kauno rajone. Šioms vietoms skirsime išskirtinai daug dėmesio, nes sieksime bent perpus sumažinti avaringumą jose“, – teigė pavaduotojas. Jis patikino, kad šįmet pakaunėje pradės patruliuoti ir Kauno patrulių rinktinės pareigūnai, kuriuos gyventojai matys „karštuose taškuose“.

Su saugumu susijusių iššūkių Kauno rajone bus visada, nes kraštas sparčiai auga, kuriasi nauji kvartalai, intensyvėja eismas. Todėl Kauno rajono savivaldybės ir Kauno apskrities policijos ilgametė draugystė nesibaigs, bendros programos bus tęsiamos ir šįmet. Rajono komisariato viršininkas dėkojo Kauno rajono savivaldybės vadovams už nuolatinį dėmesį policijai. Pernai savivaldybė policijai nupirko du keturračius, droną su termovizoriumi bei paspirtuką. Pagal programą „Saugus Kauno rajonas“ Kauno rajono savivaldybė planuoja nupirkti 30 stacionarių ir 8 mobilias vaizdo stebėjimo kameras, greičio matuoklių bei dar vieną automobilį policijai, – šįkart elektromobilį. Šioms priemonėms įsigyti savivaldybe skirs 60 tūkst. eurų.

„Mus jungia bendras tikslas – saugios aplinkos sukūrimas gyventojams. Ir šį tikslą pasiekti galime tik dirbdami kartu kaip komanda: policija, savivalda, seniūnai ir gyventojai. Dėkui už Jūsų nuoširdų darbą“, – kalbėjo Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Padėkos žodžius policijos pareigūnams išsakė ir vicemeras Paulius Visockas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Mindaugas Baršys.

Nemokamą ekskursiją vedusi gidė Lina Jankauskaitė  pasirinko aprodyti būtent Akademiją, nes čia gyvena, tačiau pasakojo, kad planuodama maršrutą, atrinkdama įdomiausius objektus, pati sužinojo daug naujo. Jos pasakojimų besiklausiusiems ekskursijos dalyviams, Akademijoje tik retkarčiais apsilankantiems, tai apskritai buvo tarsi pažintis su miesteliu apskritai.

Ekskursijos „Akademija: nuo Ugnės Karvelis iki tvirtovės žlugimo“ vadovė apgailestavo, kad Akademijos lankytinos vietos viena nuo kitos gana toli nutolusios, be to, su kai kuriais objektais susipažinti begalima tik iš nuotraukų. Pavyzdžiui, visiškai nunykęs yra kadaise kultūros centru buvęs Marvos dvaras, kuris pirmą kartą paminėtas prieš 500 metų.

Geriausias orientyras, norintiems apsilankyti Marvos dvaro vietoje – Marvelės žirgynas. Dalis jo yra buvusio dvaro teritorijoje. „Dar neseniai stovėjo dvaro kaminas, bet neseniai važiavau pro ten, bandžiau akimis rasti kaminą, bet nepavyko – tikriausiai jau nelikę ir jo“, - apgailestavo L. Jankauskaitė.

Dvaro pastatai, kurių dabar nelikę nė kvapo, anksčiau yra tarnavę ne tik kaip kultūros centras. Juose buvo įrengta ligoninė, vėliau – vaikų namai, netgi laboratorijos, kuriose kurtas priešnuodis nuo gyvulių maro.

Dalį Marvos dvaro sklypo įsigijęs gamtininkas, rašytojas, profesorius Tadas Ivanauskas, jame pasistatė sodybą bei įkūrė botanikos parką – Obelynę, kuris turi respublikinės reikšmės istorinio kraštovaizdžio architektūros paminklo statusą.

Akademijos teritorijoje yra ir Noreikiškių dvaras, tačiau tai, kas iš jo liko. Jis pirmą kartą paminėtas vos XIX pab. Jame įsikūrė  ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas Petras Karvelis su šeima. Šiame dvare gimė ir augo Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja, ambasadorė prie UNESCO Ugnė Karvelis, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ji ėmusi versti į užsienio kalbas žymių Lietuvos autorių kūrinius.

U. Karvelis vardas suteiktas gimnazija tapusiai Noreikiškių vidurinei mokykloje. Joje įrengtas šiai moteriai skirtas muziejus.

Trečias svarbus Akademijos istorinis objektas – XI fortas, Kauno tvirtovės, iškilusios kaip Rusijos sienų gynybinės sistemos, dalis. „Kaunas tokiai svarbiai funkcijai tobulai tiko“, - pasakojo L.Jankauskaitė. Jis pasirinktas, nes Nemuno ir Neries upės, jų santaka tikrai turėjo apsunkinti priešo kariuomenės įsiveržimą į Rusijai tuomet priklausiusias žemes. Be to, svarbu buvo ir tai, kad Kaunas turėjo strateginės reikšmės geležinkelius į Varšuvą, kitus svarbius miestus, strateginių kelių ir kt.

XI fortas, dar vadinamas Marvos, kaip ir dar keli suplanuoti fortai buvo nespėti pastatyti. „Rašoma, kad šiame forte buvo spėta nudirbti 75 proc. žemės darbų – iškastas penkių metro gylio gynybinis griovys, kareivinių pamatai“, – pasakojo gidė, kol artėjome prie forto, esančio netoli vandentiekio bokšto.

Fortui numatyta teritorija šiuo metu yra virtusi pieva, o platus gynybinis griovys pilnas vandens. Ant pylimo auga medžių. „Gaila, kad į šį fortą, kuris yra mūsų istorijos dalis, kuris nors ir nebaigtas, bet dalyvavo mūšiuose, čia žuvo žmonių, nėra jokių nuorodų“, – dėstė L.Jankauskaitė.  

Nors Akademijos teritorijoje yra itin senus laikus menančių objektų, miestelis kitais metais švęs vos 20 metų jubiliejų. Miestelis įkurdintas iš Ringaudų ir Noreikiškių kaimų dalių. Pavadinimą jis gavo dėl šiose apylinkėse įkurdintos mokslo įstaigos (dabar A.Stulginskio universiteto) ir viso akademinio miestelio. Pirmieji dabartinio universiteto padaliniai čia įkurdinti dar prieš 73 metus.

Konkurso komisija geriausiais metų menininkais paskelbė vaizduojamosios liaudies dailės meistrą Zenoną Skinkį iš Vilkaviškio, keramikę Virginiją Silvestrą Šufinskienę iš Kuršėnų ir skulptorių, kryždirbį Adolfą Teresių iš Garliavos.

Tai jau trečiasis A. Teresiaus Aukso vainikas, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime. Pirmasis buvo įteiktas 2008 m, antrasis 2012 m. už kolekciją "Atlaidų diena". Menininko darbai puošia daugelį Kauno rajono ir Lietuvos vietų.

Vienas naujausių garliaviškio darbų – atkurtos Lietuvos šimtmečiui kartu su bičiuliais iš ąžuolo išskaptuotas Lietuvos himno tekstas.

A. Teresius taip pat yra Liongino Šepkos premijos laureatas (2001), firmos „Bosch“ ir žurnalo „Meisteris“ respublikinio konkurso nugalėtojas (2002), Respublikinio Prakartėlių konkurso Rokiškyje laureatas (2004), geriausias Kauno apskrities meistras vaizduojamojo meno nominacijoje (2006), Metų garliavietis (2006), geriausias Kauno apskrities meistras kryždirbystės nominacijoje (2007).