Svarbūs pokyčiai Lietuvai

„Esu tikrai sužavėtas šiuo stadionu. Žinau, kad Kaunas yra sporto miestas. Atnaujinta futbolo arena bus pritaikyta ir lengvaatlečiams. Ji tikrai jauki. Įrengiama nauja infrastruktūra žiniasklaidai, visos reikiamos erdvės žaidėjams. Stadionas mieste, bet neįtikėtinai nuostabioje žalioje erdvėje. Tai tikrai nuostabu. Laukiu, kada galėsiu atvykti ir pamatyti šio stadiono atidarymą bei daug rungtynių“, – kalbėjo G. Infantino.

Gianni Infantino/Kauno m. savivaldybės nuotr.

FIFA vadovo manymu, po S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos Lietuvos futbolas turės viską, ko reikia siekti pergalėms.

„Pastaraisiais metais Lietuvai trūko būtent tokio stadiono. Vien tik senų aikščių, skaičiuojančių 50 ar daugiau metų, nepakanka. Reikia naujų arenų, kad šalis, miestas ir žmonės didžiuotųsi. Su reikiama infrastruktūra galime vystyti aukščiausio lygio sportą.

Lietuva jau rengia pasaulio salės futbolo čempionatą, o tai yra nuostabu. Aukšto lygio futbolo rungtynės čia vyks taip pat. Kitų metų gegužę Kaunas ir visa šalis turės naują stadioną. Bus viskas, ko reikia pergalėms“, – sekmadienio popietę mintimis dalijosi FIFA prezidentas.

Tai tikrai nuostabu. Laukiu, kada galėsiu atvykti ir pamatyti šio stadiono atidarymą bei daug rungtynių.

Pažadėjo sugrįžti

Pasak svečius priėmusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija Žaliakalnyje vyksta pagal planą, todėl planuojama, kad jis bus oficialiai atidarytas kitų metų vasarą.

„Tikime, kad jau kitų metų gegužės viduryje darbai bus baigti ir galėsime pradėti ruoštis oficialiam pristatymui. Šito momento nekantriai laukia daugybė žmonių. Malonu, kad Kaune svečiavęsi Lietuvos ir pasaulio futbolo vadovai apsilankė ir įvertino mūsų mieste vykstančius pokyčius. Tokio aukšto rango asmens vizitas tik patvirtina, kad Kaunas eina teisinga linkme, o čia vykstantys darbai pasitarnaus visai Lietuvai. Su FIFA prezidentu sutarėme susitikti ir stadiono atidaryme“, – teigė V. Matijošaitis.

Pasak Kauno mero, kol kas didžiausias šalyje būsiantis stadionas tėra dalis viso sporto komplekso, kuris praturtins prestižinį miesto mikrorajoną – Žaliakalnį. Finišo tiesiąją pasiekė ir legendinės sporto halės rekonstrukcija – paskutiniai darbai bus baigti dar šiemet. Be to, Kaunas ruošiasi būsimo lengvosios atletikos maniežo statyboms ir lygiagrečiai atnaujina visą Sporto gatvės aikštę, kuri taps papildomu akcentu greta tvarkomo miesto pasididžiavimo – Ąžuolyno parko.

Atitiks aukščiausius reikalavimus

Legendinio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos sparčiai artėja pabaigos link. Daugiafunkcį objektą supa gelžbetoninės konstrukcijos, todėl jau greitai prasidės vidaus apdailos darbai.

Pokyčių sulaukusi sportui skirta erdvė talpins 15 tūkstančių žiūrovų. Aistruoliams skirtas tribūnas dengs stogas, todėl stebėti renginius nebus keblu net ir atšiauriomis oro sąlygomis.

Po atnaujinimo jaukiai jausis ir sportininkai – stadionas atitiks aukščiausius UEFA reikalavimus. Futbolo rungtynės galės vykti bet kuriuo metų laiku, nes žalioji veja turės laistymo ir šildymo sistemas.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Be to, aikštę apjuos lengvaatlečiams skirti bėgimo takai ir kita reikalinga aukšto lygio infrastruktūra. Planuojama, kad ateityje stadione galės vykti tarptautiniai lengvosios atletikos čempionatai. Atnaujintas daugiafunkcis sporto centras bus pritaikytas ir koncertams bei kitiems didelio masto renginiams.

Nors kasdien beveik 150 statybininkų dirba prie grandiozinio projekto, kuriam jau keletą mėnesių klijuojama nacionalinio stadiono etiketė, jo užbaigimas planuojamas 2022-ųjų gegužę.

„Viskas kol kas vyksta sklandžiai. Nuo grafiko neatsiliekame ir kažkokių papildomų problemų nėra, – kalbėjo projekto vadovas Lauras Zakaras. – Šiuo metu vyksta VIP tribūnos fasado stiklinimo ir stogo dengimo darbai. Visi inžineriniai tinklai VIP tribūnoje iki šiol yra užbaigti, todėl jau planuojame pradėti vidaus apdailos darbus.“

Kanalo „Kita medalio pusė“ tinklaraštininkui Domui Kamanduliui pavyko patekti į vis dar rekonstruojamo stadiono vidų – ne tik pasivaikščioti po S. Dariaus ir S. Girėno multifunkcinio komplekso statybų aikštelę, bet ir pabendrauti su statybas vykdančios bendrovės „Autokausta“ atstovais.

Pasak L. Zakaro, nepaisant to, kad S. Dariaus ir S. Girėno stadiono projektas yra savitas bei unikalus, įkvėpimo buvo semtasi iš panašaus tipo komplekso, esančio Vokietijoje.

„Nors panašaus tipo multifunkcinis stadionas yra Erfurte, projektas Kaune yra pakankamai unikalus. Tiek savo vieta, nes yra istorinėje miesto vietoje, tiek išsidėstymu, nes VIP tribūna yra vakarinėje stadiono dalyje, kas irgi nėra dažna tokiems stadionams“, – teigė projekto vadovas.

2020 metų sausį Kauno miesto savivaldybė nutraukė dar 2018-aisiais pasirašytą sutartį su S. Dariaus ir S. Girėno stadioną stačiusia turkų įmone „Kayi Insaat“. Pagrindinis šio sandorio nutraukimo motyvas buvo darbo grafiko nesilaikymas, tačiau panašu, kad problemų būta ir su statybų kokybės užtikrinimu.

„Šiek tiek darbų po jų buvo atsiradę. Labai didelių problemų su konstruktyvu nebuvo, bet visos problemos buvo susijusios su lauko tinklais. Buvo keičiami drenažo tinklai, nes atlikta revizija parodė, kad buvo pažeistų tinklų“, – kalbėjo L. Zakaras.

„Pagal mūsų planą, dar vakar kalbėjomės su „Autokaustos“ (stadiono rangovo – BNS) direktoriumi, turim užbaigti balandį, gegužės pradžioje (2022 metais – BNS). Birželį mes turėtume turėti ten gerą renginį“, – LRT radijui penktadienį sakė V. Matijošaitis.

Pasak Kauno mero, nėra plano siekti, kad atnaujintas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas turėtų nacionalinį statusą.

„Man tas pats, kaip žmonės jį vadins. Tai yra Dariaus ir Girėno, dviejų vyrų, parskridusių iš už Atlanto, vardo stadionas ir kaip jį vadins, čia jau žmonių pasirinkimas“, – sakė jis.

Statome stadioną ne man, ne Kaunui, bet visiems žmonėms. Į stadioną suvažiuos visa Lietuva.

„Statome stadioną ne man, ne Kaunui, bet visiems žmonėms. Į stadioną suvažiuos visa Lietuva“, – pridūrė V. Matijošaitis.

S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją pradėjo Turkijos bendrovė „Kayi Construction“, tačiau pernai sausį sutartį su rangovu savivaldybė nutraukė, nes šis nesilaikė įsipareigojimų.

Nutraukus sutartį su turkais, darbus perėmė Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta“.

Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

Stadiono rangos darbų vertė siekia 32 mln. eurų.

Negaili kritikos

Mieste iš tiesų vyksta ryškūs pokyčiai, tvarkomi įvairūs objektai, statomi nauji. Tačiau miestiečiai atkreipė dėmesį, kad kai kuriose vietose darbininkų elgesys erzina. Kaip pavyzdžius kauniečiai pateikė pradėtas tvarkyti miesto erdves, kurių niekaip negali užbaigti.

„Muzikinio teatro sodelyje nežinia kiek laiko krapštosi. Viską iškasė, praeiti negalima ir taip paliko viską. Tiesiog tvoromis užtvėrė, ir viskas. Jokie darbai ten nevyksta, o jau pradėjo rausti ir Vilniaus gatvę. Gal reikėtų darbų nuoseklumo, nes dabar pakapsto vienur, kitur, bet taip ir neužbaigia“, – piktinosi vienas kaunietis.

Miesto sodo tvarkymo darbai stringa dėl laiku nepristatytų granito plokščių. (Redakcijos nuotr.)

Kiti antrino, kad ir kitose Kauno vietose dar šiemet prasidėję darbai tarsi sustojo.

„Stato tą naują tiltelį į Nemuno salą ir niekaip nepastato. O juk čia objektas nedidelis. Taip atrodo, kad greičiau bus pastatytas tiltas per Nerį, kuris tikrai sudėtingesnių konstrukcijų nei šis pėsčiųjų tiltelis. Keistai atrodo ir Santakos parkas. Pradėjo tvarkyti, paskui viską nutraukė. Vėliau pasigyrė, kad darbai atnaujinti, bet atėjo vasara, o vis tiek nėra galimybės net Daugirdo amfiteatre normaliai pasėdėti.

Buvo karantinas, daug kas neveikė, tai norėjosi, kad daugiau objektų sutvarkytų, kad kai atlaisvės karantino suvaržymai, galima būtų pasimėgauti Kaunu. Tačiau jau įpusėjo vasara, o tiek erdvių miestiečiams ir Kauno svečiams vis dar yra uždaros dėl statybų. Susidaro įspūdis, kad darbininkai gali baigti darbus, kada jiems, o ne miestui patogu“, – griežtesnio žodžio dėl vykstančių darbų negailėjo kitas kalbintas vyras.

Visgi miesto savivaldybės atstovai laikėsi pozicijos, kad Kaune darbai vyksta pagal planą, o Miesto sode darbai sulėtėjo dėl pasaulyje vis dar besitęsiančios pandemijos.

„Miesto sodas – išskirtinis atvejis. Tačiau jame darbai sustojo ne dėl rangovų kaltės. Iš Kinijos gabenamos granito plokštės vis dar nepasiekia Kauno dėl sutrikusių tarptautinių transporto kelių ir krovinių srautų. Tai globali problema, su kuria susiduria ne tik mūsų miestas. Jei dėl rangovo kaltės vėluojama atlikti darbus, taikomos sutartyje numatytos sankcijos. Vilniaus gatvę buvo planuojama atnaujinti pastaruosius kelerius metus, todėl realūs darbai galėjo prasidėti tik sėkmingai įvykus rangos darbų konkursui“, – kauniečių kritiką dėl darbų organizavimo atrėmė savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Darbų tąsa

Pasak V.Šiliausko, pirmąjį 2021 m. pusmetį Kauno miesto savivaldybė tęsė didžiuosius infrastruktūrinius projektus, kuriančius patogesnes ir patrauklesnes erdves miesto gyventojams bei svečiams.

„Metų pradžioje duris atvėrė užbaigtas šviežutėlis objektas – naujieji Ledo rūmai, iškilę buvusioje laukymėje greta „Girstučio“. Po pusantrų metų pertraukos atnaujinta Santakos parko rekonstrukcija, kurios metu kardinaliai keičiamas dešiniajame Nemuno krante esantis Daugirdo amfiteatras su viršutine terasa. Krantinėje ties Senąja prieplauka įrengiami turėklai ir nauji, patogūs laipteliai, vedantys amfiteatro link. Remontuojama Santakos gatvė, o tarp Popiežiaus kalnelio ir Santakos stadiono tiesiamas naujas dviračių takas. Taip pat Santakos parke kauniečiams kuriamos patrauklios laisvalaikio erdvės, pritaikytos sveikam ir aktyviam laisvalaikiui“, – pasakojo administracijos direktorius.

Kitas stambus objektas, kurį ir šiemet reikia tęsti, – S.Dariaus ir S.Girėno stadionas bei šalia rekonstruojama Sporto halė. Stadiono statybos darbai tęsis dar iki 2022-ųjų. Kai bus baigti darbai, Kaunas turės modernų 15 tūkst. žiūrovų talpinantį stadioną.

„Per pirmąjį pusmetį ant naujų gręžtinių polinių pamatų buvo montuojamos naujos gelžbetoninės konstrukcijos, tęsiami lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklų darbai. Vasaros viduryje planuota pradėti fasado įstiklinimo darbus VIP tribūnoje. Šalia stadiono esanti Kauno sporto halė po rekonstrukcijos taps daugiafunkciu centru, kuriame vyks neformaliojo švietimo, sporto ir kultūros renginių bei kitų viešųjų paslaugų veiklos. Šiuo metu į pabaigą artėja vidaus apdailos darbai“, – kokie darbai minėtuose objektuose buvo atlikti šiemet, nurodė V.Šiliauskas.

S.Dariaus ir S.Girėno stadione statybos vyksta visu tempu, jau statomos tribūnos. (Redakcijos nuotr.)

Miestui teko rūpintis ir ypač didelių projektų įgyvendinimo reikalais Nemuno saloje. Čia pernai pradėta statyti „Mokslo sala“ ir daugiafunkcis vandens sporto centras su olimpinio dydžio baseinu, SPA zona bei sporto klubu.

„Šį rudenį bus baigtas statyti ir naujas tiltas į salą“, – pridūrė pašnekovas.

Dar kitoje miesto vietoje – Lampėdžio ežere – buvo tęsiami trasos gilinimo darbai, kad galėtų vykti aukščiausio rango irklavimo varžybos.

Savivaldybės atstovai vardija ir su eismu susijusius darbus, kuriuos pavyko atlikti pirmąjį šių metų pusmetį. Birželio pabaigoje visiškai baigta P.Kalpoko gatvės viaduko rekonstrukcija, kurios metu buvo atlikti polių, atramų ir hidroizoliacijos įrengimo darbai, sumontuotos naujos viaduko arkos, turėklai ir laiptai, išlieta nauja asfalto danga. „Nuo šiol kauniečiai galės saugiai važinėti viaduku ir džiaugtis gražesniu estetiniu vaizdu“, – teigė V.Šiliauskas.

„Vos atšilus orams visu tempu buvo tęsiamas vienos pagrindinių Kauno susisiekimo arterijų – Taikos prospekto – kapitalinis remontas, kuris, kaip planuojama, bus visiškai užbaigtas po kelių savaičių“, – pridūrė jis.

Nauji projektai

Šiemet Kaune užvirė ir naujų darbų. Nemažai jų apima Senamiesčio zonas, tad tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems reikia ieškoti kitų kelių.

Gegužės viduryje uždaryta pagrindinė eismo arterija greta Senamiesčio – Kauno pilies žiedas ir šalia jo esantis P.Vileišio tiltas. Šios dalies tvarkymo planas apima net keletą zonų: remontuojamos P.Vileišio tilto deformacinės siūlės, atnaujinamos Kauno pilies žiedo, Šauklių, Šv.Gertrūdos gatvių važiuojamosios dalys ir šaligatviai. Taip pat numatyta keisti kontaktinį troleibusų tinklą. Darbus planuojama baigti iki rugsėjo 1 d.

Liepos viduryje prasidėjo kapitaliniai remonto darbai vienoje seniausių Kauno susisiekimo arterijų – Vilniaus gatvėje, atkarpoje nuo Rotušės aikštės iki požeminės pėsčiųjų perėjos. Kapitalinio remonto metu bus atnaujinamas ne tik gatvės grindinys, bet ir šviestuvai, suoliukai bei mažosios architektūros elementai. Planuojama, kad naudotis atnaujinta Senamiesčio danga bus galima kitų metų vasarą.

Kol vyksta Kauno pilies žiedo tvarkymo darbai, transportas čia važiuoti negali. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

„Įsibėgėjus 2021-iesiems savivaldybė inicijavo naujus, ilgai lauktus ir be galo reikalingus pokyčius, orientuotus į vienas judriausių ir dažniausiai naudojamų miesto erdvių. Nors miesto gyventojams kurį laiką teks apsišarvuoti kantrybe, tačiau galime patikinti, kad po atnaujinimo darbų gatvės tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams bus kur kas patogesnės ir, be jokios abejonės, reprezentatyvesnės miesto svečiams“, – pažymėjo administracijos direktorius.

Taip pat šiuo metu vyksta Neries krantinės parko rekonstrukcija, kurios metu bus atnaujintos ir sukurtos naujos rekreacinės erdvės, rekonstruojama mažoji architektūra, gerinamas takų tinklas bei didžiulis dėmesys skiriamas parko želdynams. Darbus planuojama baigti iki 2022 m. vidurio.

„Šiais metais bus vykdomi Nemuno salos teritorijos tvarkymo paruošiamieji darbai. Numatyta atnaujinti visą salos parką, suteikiant šiai erdvei dar daugiau žalumos ir patogumų jo lankytojams“, – toliau darbus vardijo V.Šiliauskas.

Negalime tūpčioti vietoje – reikia veikti. Pandemijos iššūkiai nesukliudė, nes buvome iš anksto paruošę namų darbus.

Šiuolaikiškas miestas

Nepaisant pandeminių iššūkių, miesto vadovai įsitikinę, kad Kaunas šiuos metus pradėjo turėdamas didelių ambicijų, o įpusėjus metams, nemažai užmojų pavyko įgyvendinti. Tai, pasak Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, veda Kauną į šiuolaikinį miestą.

„Nepaisant karantino suvaržymų, Kaunas šiuos metus pradėjo ir tęsia su stipriu pagreičiu. Negalime tūpčioti vietoje – reikia veikti. Pandemijos iššūkiai nesukliudė, nes buvome iš anksto paruošę namų darbus – parengti ir jau startavę projektai, protingai sudėliotos biudžeto lėšos. Patys kauniečiai mato ir jaučia, kad miestas ne tik tvarkosi, bet ir auga.

Suprantu dalies gyventojų susierzinimą dėl aplink masiškai vykstančių darbų. Bet kada, jeigu ne dabar? Esu tikras, kad mūsų visų kantrybė ir supratingumas netrukus duos puikų rezultatą – Kaunas taps dar patrauklesniu ir patogesniu miestu kiekvienam. Turime aiškų tikslą ir kryptingai jo siekiame, kad Kaunas taptų moderniu, šiuolaikišku miestu, kuriame gera studijuoti, gyventi, kurti savo tolesnę ateitį, auginti vaikus“, – kalbėjo V.Matijošaitis.

Visvaldas Matijošaitis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tarybos sprendimai

Šį pusmetį Kauno miesto taryba taip pat turėjo nemažai darbo. Iki liepos 1 d. miesto taryba apsvarstė 303 sprendimų projektus, iš kurių tik vienas buvo nepriimtas.

Liepos 20 d. tarybos posėdyje planuojama svarstyti dar 57 sprendimų projektus. Po šio posėdžio lauks kelių mėnesių atostogos, mat kitą pusmetį taryba į darbo vietas sugrįš tik rugsėjo 14 d.

Nors nemažai projektų šį pusmetį buvo susiję su nekilnojamojo turto pardavimo, nuomos klausimais, buvo ir tokių, kurie iš tiesų daro įtaką kauniečių gyvenimui ir tolesnei Kauno plėtrai. Vasarį priimtas biudžetas per šį pusmetį buvo ne kartą koreguotas. Šiemet miesto valdžia nusprendė sumažinti vicemero pareigybių nuo trijų iki dviejų, tad buvo kilę klausimų, ar tikrai miestiečiams bus pakankamai gerai atstovaujama.

Nemažai reakcijų buvo sulaukęs sprendimas visuomenės poreikiams perimti sklypą netoli Ąžuolyno. Kol kas per daug nedetalizuojama, kas galėtų atsirasti šiame Vydūno alėjos sklype, tačiau svarstoma čia įrengti automobilių aikštelę, kuri esą galėtų patenkinti į stadioną ir Halę atvykstančių lankytojų poreikius.

Dar vienas ryškesnis sprendimas – perimti Linkuvos dvarą. Miesto savivaldybė aiškino, kad dvaro teritorija bus sutvarkyta, taip esą bus lengviau išsaugoti paveldą. Tiesa, dalyje dvaro pastatų jau seniai yra įsikūrę gyventojai. Jų iškeldinti miestas nesiruošia.

Miesto valdžia pritarė, kad baigus rekonstruoti Kauno sporto halę ir pastačius naująjį S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, bus ieškoma bendro koncesininko, kuris valdys abu šiuos strateginius objektus. Koncesininkui bus perduotos ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančios šiame sklype. Tad naujasis valdytojas galės savo nuožiūra apmokestinti beveik 400 automobilių stovėjimo vietų, kurios yra tiek prie halės, stadiono bei naujai įrengtoje požeminėje aikštelėje.

Tokiam sprendimui pritarė 31 tarybos narys, dar septyni susilaikė.

Kaip skelbė BNS, Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė nurodė, kad dėl abiejų objektų planuojama skelbti vieną konkursą, tai galėtų įvykti šių metų rugsėjį. Iš koncesininko planuojama prašyti mokėti koncesijos mokestį, kuris, pagal investiciniame projekte atliktus skaičiavimus, galėtų būti apie 90 tūkst. eurų per metus, tačiau dėl konkrečios sumos dar bus deramasi.

„Planuojama, kad nuomos mokesčio dydis už Kauno sporto halę ir S. Dariaus ir S. Girėno stadioną koncesijos konkurso metu bus derybų objektas“, – BNS kiek anksčiau sakė D. Čeponienė.

Sporto halės vidus/Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Iš pradžių svarstėme veiklos vykdymą perduoti privačiam subjektui pagal paslaugų teikimo sutarties sąlygas. Tačiau, remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros išvadomis, šių objektų valdymą ir naudojimą tikslingiausia perduoti vienam privačiam operatoriui koncesijos būdu. Tiek halė, tiek stadionas yra šalia, todėl toks sprendimas miestui būtų efektyviausias ir ekonomiškiausias“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Tikimasi, kad per 15 metų abiejų objektų koncesininkas turėtų gauti apie 16 mln. eurų pajamų. Tačiau sprendimo projekte nurodoma, kad naujasis Sporto halės ir stadiono valdytojas turės dar pats investuoti į veiklai vykdyti reikalingą įrangą.

Numatoma, kad koncesininkas turės pasirūpinti Sporto halės danga, baldais, švieslentėmis bei kitais reikalingais infrastruktūros elementais. Stadione valdytojas turės pasirūpinti lubomis, persirengimo kambariais, įsigyti lengvosios atletikos bei futbolo inventorių, reikalingą varžyboms. Taip pat turės pasirūpinti ir viešojo maitinimo įstaigomis.

Kvies galimus investuotojus

„Po tarybos pritarimo, savivaldybės administracija imasi rengti koncesijos konkurso sąlygas ir sutarties projektą, visus dokumentus teiksime suderinti Centrinei projektų valdymo agentūrai. Tuomet bus skelbiamas konkursas, kviečiant galimus investuotojus-operatorius dalyvauti, su jais bus vedamos derybos. Išrinkus geriausio pasiūlymo autorius, jei galutinis susitarimas nenukryps nuo pirminių sąlygų, iškart galėsime sudaryti sutartį, o jei iškiltų didesnių pokyčių, tam dar turės pritarti taryba“, – tolesnius žingsnius paaiškino Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Tikimasi, kad operatorius bus atrinktas ir paskirtas iki stadiono rekonstrukcijos pabaigos. Artimiausiu metu bus sudaryta darbo grupė, kuri pradės rengti koncesijos sąlygas konkurso dalyviams.

Kauno sporto halės rekonstrukcija, kurios darbų vertė siekia apie 9,7 mln. eurų, sparčiai artėja pabaigos link. Ją planuojama baigti dar šiemet vasarą.

Tiek halė, tiek stadionas yra šalia, todėl toks sprendimas miestui būtų efektyviausias ir ekonomiškiausias.

Didžioji salė taps multifunkcine erdve, tinkama tiek sporto, kultūros renginiams bei iniciatyvoms, tiek ir neformaliajam ugdymui, bendruomeninėms veikloms. Lankytojams numatyta iki 2,5 tūkst. vietų. Specialios akustinės užuolaidos leis didžiulę erdvę padalinti į 4 atskiras erdves, kuriose galės vykti skirtingi užsiėmimai.

Atnaujintas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas pirmuosius lankytojus turėtų pakviesti apie 2022 metų vidurį. Šio statinio rekonstrukcijos darbų vertė – apie 33,7 mln. eurų.

Prognozuojama, kad abiejų objektų kultūros ir sporto renginiuose per metus apsilankys bent 170 tūkst. žmonių.

Dėmesys neformaliam ugdymui

Savivaldybė skelbia, kad atsižvelgus į pastarųjų metų tendencijas, mieste pastebimai daugėja mokinių, lankančių neformaliojo ugdymo programas. Taip pat vis daugiau kauniečių domisi kultūriniais, bendruomeniniais ir sporto renginiais. Neabejojama, kad būtent šių paslaugų prieinamumą mieste pagerins tiek atsinaujinusi Kauno sporto halė, tiek nuo pamatų pasikeisiantis S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.

Skaičiuojama, kad per savaitę halės salėje įvairių sporto šakų užsiėmimus galės lankyti apie 500 mokinių. Dar tiek pat jų galės lankyti neformaliojo ugdymo veiklas greta suplanuotose naujose konferencijų erdvėse. Dėl to šių paslaugų kokybė ir patrauklumas turėtų ženkliai išaugti.

Kadangi Kauno sporto halės kapitalinis remontas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, pagal numatytus įsipareigojimus artimiausius penkerius metus joje negalės vykti profesionalios sporto varžybos, įtrauktos į oficialius čempionatų tvarkaraščius. Dėl šios priežasties per nustatytą terminą neformalus švietimas bus vykdomas net 75 proc. intensyvumu, o tik likusį ketvirtadalį laiko galės užimti komerciniai renginiai.

„Užbėgdami nuogąstavimams už akių, turime pasakyti, kad „Žalgirio“ krepšininkai halėje irgi bus laukiami. Nors čia kurį laiką negalės vykti Eurolygos bei LKL rungtynės, įtrauktos į oficialius tvarkaraščius, tačiau tam turime „Žalgirio“ areną. Vis dėlto neatmetame, kad parodomojo pobūdžio varžybos, menančios čia vykdavusias legendines kovas, tikrai galėtų įvykti“, – patikslino Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Skirtinga situacija S. Dariaus ir S. Girėno stadione, kuris po atsinaujinimo bus didžiausias Lietuvoje ir talpins net 15 tūkst. žiūrovų. Jame kauniečiai ir miesto svečiai galės mėgautis aukščiausio lygio futbolo ar lengvosios atletikos varžybomis. Aikštyne galės vykti ir didieji koncertai.

Didieji projektai

Kaunas vėl braižo ambicingus metų darbų planus. Juose ir naujos statybos, ir esamų projektų užbaigimas. Tikimasi, kad, įgyvendinus didžiuosius projektus, miestas galės pasiūlyti daugiau paslaugų, tad taps patrauklesniu tiek gyventojams, tiek ir investuotojams.

"Pastarųjų kelerių metų Kauno augimo tempai jau nieko nestebina. Ilgai ir nuosekliai dirbome, kad miesto vystymasis įgytų tokį pagreitį. Šiuo metu daug dėmesio skiriame ne tik vykdomiems darbams, bet ir ateities planams – ko imsimės, kai dabar įgyvendinami projektai bus baigti. Svarbiausia, kad miestu patikėjo tiek verslas, tiek gyventojai. Naujausia statistika rodo, kad antrus metus iš eilės Kaunas realiai ūgtelėjo ir gyventojų skaičiumi: žmonės pagaliau grįžta namo, vis dažniau mūsų miestą renkasi ir naujakuriai", – pastebėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Šiais metais planuojama pradėti Aleksoto inovacijų pramonės parke esančio angaro rekonstrukciją – šiuo metu rengiamas jo techninis projektas. Iki šiol šiame pramonės parke buvo pakloti visi inžineriniai tinklai, nutiestos gatvės. Tikimasi, kad ateityje ši Aleksoto dalis taps ypač patraukli verslui ir čia įsikurs žinomiausios kompanijos, kurios ne tik sukurs naujų darbo vietų, bet ir vystys technologijas.

Nemuno saloje dar pernai pradėti įgyvendinti net keli projektai: prie arenos statomas baseinas, o netoliese kyla ir "Mokslo salos" pastatas. Šiemet saloje toliau karaliaus statybininkai. Dalis darbų persikels ir į 2022-uosius, kai planuojama atverti tiek mokslo, tiek laisvalaikio erdves. Šiemet saloje taip pat planuojama tvarkyti aplinką.

Dar viename kampelyje įsisiūbavusios statybos. Ąžuolyno papėdėje toliau statomas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, rekonstruojama Sporto halė. Šiais metais statybininkų čia dar padaugės, nes numatyta sutvarkyti aikštę, ties statomu stadionu ir Lietuvos sporto universitetu. Ryškiausias aikštės simbolis – S.Dariaus ir S.Girėno paminklas. Erdvė aplink jį buvo gana apleista. Tad šioje vietoje bus atnaujintas apšvietimas, grindinys, atlikti kiti būtini darbai.

Prie statomo S.Dariaus ir S.Girėno stadiono bus sutvarkyta ir aikštė. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Darbų tąsa

Pradėtų darbų mieste yra ir daugiau, tad artėja svarbių objektų atidarymo šventės. Tai papildys Kauno laisvalaikio, sporto ir kultūros įstaigų arsenalą.

Pasak miesto savivaldybės atstovų, artėja žiemos sporto centro atidarymas. Greta "Girstučio" komplekso iškilusioje 7,5 tūkst. kv. m ploto arenoje įrengtos dvi ledo aikštės: viena skirta treniruotėms, kita – varžyboms – tiek ledo ritulio, tiek ir dailiojo čiuožimo bei akmenslydžio. Tribūnose tilps apie 500 žiūrovų. Numatytos erdvės kavinei, konferencijų salei. Tikimasi šį objektą lankytojams atverti tuomet, kai bus atšauktas karantinas ir atlaisvintos galimybės pramogauti bei sportuoti.

Taip pat jau greitai kauniečius ir miesto svečius pakvies neatpažįstamai pasikeitęs kino teatras "Romuva". Tarpukario autentika čia derės su naujomis technologijomis. Be įprastų filmų seansų kino salėje vyks modernaus šokio ir kitų scenos menų pasirodymai. Antrame aukšte įsikurs erdvė edukacinėms dirbtuvėms.

Šiais metais duris atvers ir rekonstruota Kauno sporto halė. Šiame objekte atlikta per du trečdalius darbų: uždengtas stogas, atnaujinama vidaus ir išorės apdaila. Bus maksimaliai tiksliai atkurti autentiški halės elementai ir gerokai išplėstas veiklų spektras – nuo sporto, kultūros renginių iki užsiėmimų vaikams. Atidarymas planuojamas vasarą.

Praėjusių metų vasarą atidarius sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazės kompleksą, šiemet bus tęsiamas trasos gilinimas. Būsima 2 km ilgio tiesioji su modernia starto bei finišo infrastruktūra ir takus žyminčiais plūdurais – viskas, ko trūksta, kad čia galėtų vykti aukščiausio rango tarptautinės baidarių, kanojų ir akademinio irklavimo valčių varžybos. Tad darbininkai 2021-aisiais metais bus sutinkami ir Lampėdžio ežere. Visus darbus šiame objekte tikimasi užbaigti per šiuos metus.

Dar vienas objektas kyla Šilainiuose. Pernai pradėtas statyti vaikų darželis. Kuršių gatvėje jau matyti 200 vietų darželio pastato kontūrai. Tai bus pirma ikimokyklinio ugdymo įstaiga Kaune, per pastaruosius kelis dešimtmečius pastatyta nuo pamatų. Ji išsiskirs jaukia aplinka ir šiuolaikiškomis žaidimų erdvėmis. Patalpose išsiteks net dvylika grupių. Atidarymas planuojamas kitą rudenį. Dar vieną darželį planuojama statyti Romainiuose.

Dėmesys gatvėms

Kauniečiai jau spėjo įprasti, kad beveik visus metus įvairiose miesto gatvėse eismą stabdo išrikiuota kelininkų technika. Šiemet taip pat numatyti intensyvūs gatvių remonto darbai, tad tikėtina, kad spūsčių nepavyks išvengti.

Vienos pagrindinių miesto eismo arterijų – Taikos prospekto – rekonstrukcija bus toliau tęsiama. Pernai atlikta nemažai požeminių darbų, dalyje gatvės pakeista kelio danga. Šiemet darbai bus toliau tęsiami ir kelininkai užpildys dar neremontuotas Taikos prospekto atkarpas. Čia bus iki galo sutvarkyta važiuojamoji kelio dalis, šaligatviai, pakeistas apšvietimas.

Taip pat darbai tęsis ir Tvirtovės alėjoje, Kovo 11-osios bei S.Daukanto gatvėse. Vairuotojų kantrybės egzaminas bus laikomas ir Europos prospekte, nes planuojama tvarkyti atkarpą nuo Veiverių iki Kalvarijos gatvės. Dar didesnis iššūkis bus sutvarkyti vadinamąjį pilies žiedą, kuris sujungia Šauklių, Šv.Gertrūdos ir Jonavos gatves. Remonto sulauks ir P.Kalpoko gatvė, kurioje pernai pradėtas statyti naujas viadukas.

Bus tvarkoma pilies žiedinė sankryža, tad vairuotojams teks apsišarvuoti kantrybe. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Šiose gatvėse planuojamas dangos atnaujinimas, šaligatvių remontas, apšvietimo įrengimas ar rekonstravimas. Taip pat bus naujai įrengiamos Alyvų 1-oji ir Šeštokų 1-oji gatvės", – "Kauno dienai" komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Kelininkai atkeliaus ir į mažesnes Kauno gatves. Remonto sulauks Rokiškio, Nevėžio, Pažangos, Ilgoji bei dalis Žemaičių gatvės. "Taip pat, jei per metus bus pakankamas finansavimas, planuojame remontuoti Rytų, Varpo, Hipodromo, S.Dariaus ir S.Girėno gatves. Jose bus atnaujinta danga ir šaligatviai", – žadėjo A.Pakalniškis.

"Kauno diena" pasiteiravo, ar šiais metais bus pradėta toliau remontuoti Savanorių prospekto atkarpa nuo sankryžos su Taikos prospektu iki Kauno riboženklio. Šiuos darbus atlikti planuota dar prieš kelerius metus, tačiau jie buvo nukelti, argumentuojant, kad mieste ir taip remontuojama daug pagrindinių eismo arterijų, tad būtų sudėtinga užtikrinti sklandų eismą. Tačiau ir dabar specialistai nelinkę detalizuoti apie Savanorių prospektą. "Šią atkarpą planuojame sutvarkyti per artimiausius trejus metus", – nurodė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Pėsčiųjų zonos

Šiemet numatyta atnaujinti ne tik šaligatvius prie didžiųjų miesto gatvių, tačiau ir vien pėstiesiems skirtas erdves. Jau baigiamas statyti naujasis pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą, permainų sulauks ir Senamiestis bei Studentų skveras.

Savivaldybės atstovai nurodo, kad Karaliaus Mindaugo prospektą ir Nemuno salą sujungsiančio tilto statybos jau artėja pabaigos link. Apie 60 m ilgio tiltas bus skirtas pėstiesiems, dviratininkams ir specialiajam transportui. Ši jungtis ypač pasitarnaus, pastačius mokslo ir inovacijų muziejų "Mokslo sala", daugiafunkcį baseiną ir sutvarkius visą salos infrastruktūrą.

Netoli arenos statomas naujas baseinas ir "Mokslo sala". (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kai tik leis orai ir bus sutvarkyti biurokratiniai reikalai, planuojama pradėti Vilniaus gatvės rekonstrukciją. Po jos pagrindinė Senamiesčio gatvė praeivius pasitiks patogesniu grindiniu.

"Veikiausiai ryškiausias pokytis, susijęs su Vilniaus gatvės grindiniu, yra tai, kad esami akmenys bus nulyginti. Istorinė danga atspindės to laikmečio dvasią, bet kartu bus patogi tiek neįgaliesiems, tiek ir tėveliams su vežimėliais. Taip pat bus keičiami gatvės dangų pagrindai ir šaligatvių danga, atnaujinami šviestuvai, mažosios architektūros elementai, lietaus nuotekų sistemos, apšvietimo tinklai", – anksčiau "Kauno dienai" pasakojo A.Pakalniškis.

Pastarųjų kelerių metų Kauno augimo tempai jau nieko nestebina.

2021-aisiais bus tęsiama ir Santakos parko rekonstrukcija. Ji buvo laikinai pristabdyta, nes buvę rangovai darbus atliko ne pagal grafiką ir ne taip, kaip buvo tartasi. Savivaldybė su jais nutraukė sutartį ir ieškojo naujų.

Dar vienas grandiozinis šių metų projektas, skirtas pėstiesiems, – Studentų skvero rekonstrukcija. Pernai užbaigus Vienybės aikštės rekonstrukciją, šiais metais erdvė išsiplės ir į Studentų skverą. Akademinio jaunimo ypač mėgstamą erdvę planuojama atnaujinti iki 2022 m. pavasario.

"Paprastai tariant, Studentų skveras po rekonstrukcijos stilistiškai suvienodės su šiaurine Vienybės aikštės dalimi, nes ir istoriškai, ir faktiškai tai yra viena bendra aikštė, kurią skiria K.Donelaičio gatvė", – aiškino projekto autorius architektas Rimantas Giedraitis.

Planuojama, kad atsinaujinusioje erdvėje bus ryškiai matomos žaliosios zonos su augalų apšvietimu, taip pat jaukios terasos su suoliukais tarp jų. R.Giedraitis pabrėžia, kad skvere bus naudojamos tos pačios apdailos medžiagos kaip Vienybės aikštėje – granito plokštės ir šviesus betonas. Tad Studentų skveras stilistiškai atkartos tai, ką jau spėjo pamėgti kauniečiai ir miesto svečiai kitoje gatvės pusėje.

Kaip numatyta projekte, Studentų skveras išsiskirs kokybišku visos teritorijos apšvietimu, taip pat numatytos kelios vietos skulptūroms.

"Bus išsaugoti visi šioje teritorijoje esantys medžiai, taip pat numatytos vietos gausesniems studentų sambūriams – tiek ant mobiliųjų lauko baldų, tiek ant ilgų suolelių", – pasakojo architektas.

Darbų gausa

Vasaros pabaigoje Kauno miesto savivaldybė pasirašė naują S.Dariaus ir S.Girėno stadiono darbų rangos sutartį su bendrove "Autokausta". Tuoj bus keli mėnesiai, kai stadione vėl dirba sunkioji technika. Domimės, kokie darbai atlikti ir ar jų nesustabdys vėstantys orai.

Pirmieji stadiono rangovai Turkijos bendrovė "Kayi Construction" buvo įvykdžiusi nemažai darbų. Šios bendrovės darbininkai jau buvo demontavę susidėvėjusius elementus, nugriovę dalį gelžbetoninių tribūnų konstrukcijų, nuėmę apšvietimo stulpus ir seną švieslentę. Taip pat jau buvo iškilusios VIP tribūnos, pastatyta automobilių aikštelė. Naujieji rangovai tęsia darbus toliau.

Stadionas turi būti užbaigtas iki 2022 m. vasario. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Šiuo metu tęsiami pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų rekonstrukcijos darbai, ardomos senos, statomos naujos. Įrengiami lauko inžineriniai tinklai. Stabdyti darbų tikslo neturime. Jie bus tęsiami ir šaltuoju periodu, išimtį taikysime dienoms, kai bus ypač nepalankios oro sąlygos", – teigė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Miestiečiai svarstė, kad darbai sustoti gali ne tik dėl artėjančios žiemos, bet ir dėl to, jog "Autokausta" Kauno mieste turi labai daug projektų, tvarko pagrindines gatves, stato kitus objektus. Savivaldybės specialistas tokias kalbas paneigė ir nuramino miestiečius, sakydamas, kad darbuotojų rangovams netrūksta. "Iš bendrovės "Autokausta" negavome jokių signalų dėl jų nepajėgumo vykdyti darbus", – nurodė V.Abramavičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Koreguotas projektas

Pro akylų kauniečių akis neprasprūdo ir tai, kad dabar išardytos ir likusios senosios tribūnų konstrukcijos. Iš pradžių buvo skelbiama, kad jos liks ir ant jų bus montuojamos naujos tribūnos. Tačiau planai pasikeitė. Senas konstrukcijas teko demontuoti.

"Tribūnų konstrukcijos nugriautos gavus laboratorijos išvadas apie visišką jų susidėvėjimą. Buvo nurodyta, kad restauruoti jų neįmanoma", – apie projekto pakeitimus užsiminė Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

32 mln. eurų –  už tiek sutarta, kad "Autokausta" atliks stadiono rekonstrukciją.

Lėšos ir terminai

Specialistas pažymėjo, kad dėl projekto korekcijų ir naujos rangos darbų sutarties teko pakoreguoti ir stadiono rekonstrukcijos sąmatą. Dabar sutarta, kad "Autokausta" projektą įgyvendins už 32 mln. eurų. Tačiau ši suma nebus padengta vien tik iš Kauno kišenės, prie projekto prisidės ir Vyriausybė.

"Darbų kaina koregavosi dėl kelių priežasčių: per pastaruosius ketverius metus nuo tada, kai buvo parengtas stadiono projektas, pakilo FIFA reikalavimų kartelė, padidėjo reikalavimai stadiono apšvietimui, varžybų filmavimo, komentavimo patalpoms, pasikeitė visų stadione numatytų ekranų raiška. Be to, per trejus metus keitėsi ir statybos darbų kaštai", – aiškino V.Abramavičius.

Pasak jo, stadione vyks grandioziniai koncertai, dėl to reikėjo padidinti elektros galią, suprojektuoti atsarginį galios šaltinį – elektros generatorių, stiprinti dangas laikinos scenos pastatymo vietose.

"Atlikus papildomus tyrimus buvo nuspręsta senas konstrukcijas (stadiono cokolinį aukštą) nugriauti ir pastatyti naujas. Visiškai natūralu, kad, pradėjus realius stadiono rekonstrukcijos darbus, susidūrėme su papildomais iššūkiais, nebuvo galima numatyti visų aplinkybių. Tačiau po visų patobulinimų ir atnaujinimų stadionas taps ne tik ekonomiškesnis, modernesnis, bet ir patrauklesnis verslui", – pridūrė Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Šiuo metu ardomos senos konstrukcijos ir statomos naujos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

BNS skelbė, kad Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijai iš Valstybės investicijų programos lėšų kitąmet planuojama skirti 2,3 mln. eurų.

"Vyriausybė nuo 2018–2019 m. buvo pažadėjusi stadionui skirti 10 mln. ir nuo tų metų skyrė lėšų: ne iš karto, o po tokią sumą, kurią, buvo matyta, galima panaudoti. Tas 2,3 mln. eurų yra likutis iš tų 10 mln., kuriuos Vyriausybė buvo pažadėjusi tam objektui", – BNS sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Pagal sutartį S.Dariaus ir S.Girėno stadionas turi būti pastatytas iki 2022 m. vasario.

Pag­rin­di­nis tarp di­džių­jų pro­jek­tų

„Nea­be­jo­ju, kad Kau­nas drau­ge su vi­sa Lie­tu­va ne­kant­riai lau­kia tos die­nos, kada rink­si­mės ste­bė­ti pir­mų­jų fut­bo­lo var­žy­bų S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­ne. Ji ar­tė­ja. Po užtru­ku­sios pau­zės vėl įsi­bė­gė­ja dar­bai – Kau­nas tu­rės tarp­tau­ti­nių stan­dar­tų sta­dio­ną. Ir čia tik vie­nas pro­jek­tų, ku­rie vis di­des­niu mas­tu vyks­ta mū­sų mies­te. Vi­sa tai bū­tų sun­kiai įma­no­ma be Vy­riau­sy­bės pa­ra­mos ir asmeniškai prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio pa­lai­ky­mo. Tai yra ga­ran­tas, kad svar­būs pro­jek­tai mies­te sėk­min­gai tęs­tų­si“, – kal­bė­jo Kau­no me­ras Vis­val­das Matijošaitis.

Jis pri­dū­rė, kad nau­jo­vės lau­kia ir ap­lin­ki­nių Ža­lia­kal­nio erd­vių gre­ta sta­dio­no: iš pa­grin­dų pa­si­keis vi­sa Spor­to gat­vės aikš­tė, čia pat iš­kils jau pro­jek­tuo­ja­mas leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­žas, šiuo me­tu tvar­ko­mas vie­nas mies­to sim­bo­lių – Ąžuo­ly­nas, pa­bai­gos link ar­tė­ja le­gen­di­nės spor­to ha­lės re­konst­ruk­ci­ja. Il­gai­niui sa­vo ei­lės su­lauks Dai­nų slė­nis.

Apž­velg­da­mas mies­te vyks­tan­čius di­džiuo­sius pro­jek­tus, V.Ma­ti­jo­šai­tis at­krei­pė dė­me­sį į bai­gia­mą sta­ty­ti nau­ją­ją le­do are­ną gre­ta „Girs­tu­čio“ spor­to cent­ro. Dar­bai star­tuo­ja ir Ne­mu­no sa­lo­je, kur ar­ti­miau­siu me­tu pra­si­dės van­dens sporto cent­ro prie „Žal­gi­rio“ are­nos bei vie­nin­te­lio ša­ly­je moks­lo mu­zie­jaus staty­bos.

Ne­ma­ža da­lis dar­bų at­lik­ta tie­siant nau­ją­jį til­tą į sa­lą, taip pat die­giant infrastruktū­rą Alek­so­to ino­va­ci­jų pra­mo­nės par­ko te­ri­to­ri­jo­je. Ši­lai­nių gy­ven­to­jai pro lan­gus ma­to ryš­kė­jan­čią sta­tyb­vie­tę Kur­šių gat­vė­je, kur ar­ti­miau­sio­mis dieno­mis bus pra­dė­ti klo­ti pa­ma­tai nau­jam vai­kų dar­že­liui.

Bend­ra in­ves­ti­ci­jų ver­tė į Kau­nui ir vi­sai Lie­tu­vai reikš­min­gus pro­jek­tus šiuo metu sie­kia apie 121 mln. eu­rų.

Rau­do­na kor­te­lė le­gio­nie­riams

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­no sta­ty­bos pa­ty­rė neišven­gia­mą pau­zę. Kau­no sa­vi­val­dy­bė nu­trau­kė su­tar­tį su Tur­ki­jos įmo­ne „Kayi Const­ruc­tion“, ku­ri ne­si­lai­kė nu­ma­ty­to dar­bų gra­fi­ko, ne­su­ge­bė­jo už­tik­rin­ti sklan­daus sta­ty­bų tęs­ti­nu­mo.

„Kal­bant fut­bo­lo ter­mi­nais, ti­kė­jo­mės, kad le­gio­nie­riai iš Tur­ki­jos pa­tei­sins mū­sų ko­man­dos, tai yra vi­so Kau­no lū­kes­čius bei pa­dės siek­ti svar­baus re­zul­ta­to. Deja, taip neį­vy­ko. Te­ko iš­kel­ti gel­to­nas, o ga­liau­siai ir rau­do­ną kor­te­lę, kol priėjo­me iki disk­va­li­fi­ka­ci­jos. Pa­da­rė­me iš­va­das ir šian­dien esa­me ra­mūs žinoda­mi, kad vie­ną svar­biau­sių ob­jek­tų Kau­ne sta­to bū­tent kau­nie­čių įmo­nė „Au­to­kaus­ta“. Tai sa­vai­me yra pa­pil­do­ma at­sa­ko­my­bė ran­go­vams, kad vi­si darbai bū­tų at­lik­ti ne­prie­kaiš­tin­gai ir lai­ku“, – spor­ti­nė­mis są­vo­ko­mis apie netikėtas kliū­tis kal­bė­jo V.Ma­ti­jo­šai­tis.

Di­de­lė da­lis dar­bų jau pa­da­ry­ta: de­mon­tuo­ti su­si­dė­vė­ję ele­men­tai, gelžbetoninės tri­bū­nos, ap­švie­ti­mo stul­pai, švies­len­tė. Jau iš­ki­lu­sios VIP tribūnos, pa­sta­ty­ta au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė. Bū­tent ties šiais ob­jek­tais ri­kiuo­ja­si staty­bi­nė tech­ni­ka ir dar­bi­nin­kai, tu­rė­sian­tys pra­tęs­ti, kas pra­dė­ta.

Bai­gia­mas kruopš­tus lig­šio­li­nių dar­bų ver­ti­ni­mas, ski­ria­mi at­sa­kin­gi pro­jek­to vado­vai, per­skai­čiuo­ja­mi kaš­tai. Nau­jie­ji ran­go­vai per rug­sė­jį pla­nuo­ja susitvarky­ti su smul­kes­niais pa­ruo­šia­mai­siais dar­bais, kad iš­kart vi­su pa­jė­gu­mu im­tų­si pli­ka aki­mi ma­to­mų po­ky­čių.

„Šiuo me­tu taip pat vyks­ta bai­gia­mie­ji pro­jek­ta­vi­mo dar­bai: de­ri­na­mos paskutinės su­bti­ly­bės, de­da­mi taš­kai ar­chi­tek­tū­ri­niuo­se spren­di­muo­se, diskutuo­ja­ma dėl men­kiau­sių sta­ti­nio niuan­sų su su­bran­go­vais. Praė­ju­sią savai­tę bu­vo at­lik­ti grun­to la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai tiks­liai si­tua­ci­jai iš­siaiš­kin­ti. Jų re­zul­ta­tai tu­rės reikš­mės to­les­nei dar­bų ei­gai. Spa­lį iš to­lo pa­si­ma­tys di­des­ni po­ky­čiai“, – ko­men­ta­vo bend­ro­vės „Au­to­kaus­ta“ di­rek­to­rius Juo­zas Kriau­čiū­nas.

Dė­me­sys kiek­vie­nai de­ta­lei

Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai į pro­ce­sus žvel­gia itin pre­ci­ziš­kai. Už kiek­vie­ną, net smulkiau­sią, dar­bą rei­ka­lau­ja­ma de­ta­lių ata­skai­tų su tiks­liai ap­skai­čiuo­tais kaštais. Taip sie­kia­ma, kad Vy­riau­sy­bės skir­tas fi­nan­sa­vi­mas ir mies­to lė­šos būtų pa­nau­do­tos kuo skaid­riau bei ra­cio­na­liau.

Kau­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Vi­liaus Ši­liaus­ko tei­gi­mu, analo­giš­ka prak­ti­ka tai­ko­ma ir ki­to­se sta­ty­bo­se: „Kiek­vie­na­me gra­fi­ke de­ta­liai nu­ma­to­mos dar­bų apim­tys – tiek lai­ko, tiek pi­ni­gų at­žvil­giu. Pa­lai­ko­me nuo­la­ti­nį ry­šį su ran­go­vu ir bend­ra­dar­biau­ja­me kar­tu spręs­da­mi ky­lan­čius klau­si­mus, kad sta­ty­bų dar­bai ne­sus­to­tų ir vyk­tų mak­si­ma­liai sklan­džiai. Nes­ku­ba­me da­ry­ti papras­čiau­sių spren­di­mų, kiek­vie­na de­ta­lė čia yra svar­bi, nes šie ob­jek­tai Kaunui tar­naus il­gus me­tus.“

S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no sta­dio­ne nu­ma­ty­ta griau­ti se­nas konst­ruk­ci­jas. Sta­ty­bi­nis lau­žas bus ga­be­na­mas ato­kiau nuo mies­to cent­ro ir smul­ki­na­mas per­dir­bi­mui. Vi­sa tai da­ro­ma sie­kiant iš­veng­ti pa­pil­do­mo triukš­mo ir oro tar­šos tan­kiai apgyven­din­to­se mies­to te­ri­to­ri­jo­se.

Bai­gus te­ri­to­ri­jos va­ly­mą, bus lie­ja­mi pa­ma­tai ir sta­to­mos nau­jos konst­ruk­ci­jos. Dar šie­met pla­nuo­ja­ma iš­ties­ti in­ži­ne­ri­nius tink­lus ir už­deng­ti sto­gą, ap­sau­gant nuo kri­tu­lių šal­tuo­ju me­tų lai­ku.

Pa­si­tel­kia pro­fe­sio­na­lų pa­gal­bą

„Džiu­gi­na, kad da­bar­ti­niai ran­go­vai į pro­jek­tą žiū­ri at­sa­kin­gai, rink­da­mie­si sau į pa­gal­bą kiek­vie­nos sri­ties pro­fe­sio­na­lus: šil­do­ma aikš­tės dan­ga rū­pi­na­si vie­ni, o mo­der­nius bė­gi­mo ta­kus ties ki­ti. Sta­tant to­kio ly­gio ob­jek­tą, vi­si pri­va­lo da­ry­ti tai, ką iš­ma­no ge­riau­siai. Pir­miau­sia vi­sos smulk­me­nos pro­jek­tuo­ja­mos ir derina­mos su FI­FA, UE­FA, IAAF or­ga­ni­za­ci­jo­mis, tik ta­da pra­de­da­mi rea­lūs dar­bai“, – aiš­ki­no Kau­no sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas Vigiman­tas Ab­ra­ma­vi­čius.

Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus nuo mo­men­to, kai bu­vo pa­reng­tas pir­ma­sis pro­jek­to va­rian­tas, kei­tė­si ne tik ar­chi­tek­tū­ri­nė da­lis, bet ir sta­ty­bos dar­bų kaštai. Tam įta­kos tu­rė­jo nau­ji tarp­tau­ti­nių spor­to fe­de­ra­ci­jų rei­ka­la­vi­mai dėl kelia­mų aukš­tes­nių stan­dar­tų.

Kei­tė­si sta­dio­no ap­švie­ti­mo, var­žy­bų fil­ma­vi­mo ir ko­men­ta­vi­mo pa­tal­pų nor­mos, rei­ka­la­vi­mai ek­ra­nų raiš­kai bei ki­toms de­ta­lėms. Dau­giau kaip 15 tūkst. vie­tų tribū­nas tu­rė­sian­čia­me sta­dio­ne, be aukš­to ran­go spor­to var­žy­bų, vyks ir įvai­rūs pra­mo­gi­niai ren­gi­niai. Tam rei­kė­jo už­tik­rin­ti di­des­nę elekt­ros tie­ki­mo ga­lią, apsispręs­ti dėl tvir­tes­nių dan­gų klo­ji­mo.

Po re­konst­ruk­ci­jos sta­dio­nas taps mo­der­nia aukš­čiau­sius stan­dar­tus atitinkančia spor­to ir lais­va­lai­kio erd­ve, ku­ri nea­be­jo­ti­nai pa­si­tar­naus nacionaliniu mas­tu.

„Atvirame pirkime buvo atmesti abu pasiūlymai dėl per didelių kainų. Tačiau Kauno savivaldybė pasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta galimybe tęsti derybas su abiem konkurso dalyviais“, – BNS antradienį informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Pasak savivaldybės atstovo, šiuo metu abiem konkurso dalyviams išsiųsti kvietimai ir laukiama pasiūlymų.

„Tuomet vyks derybos, po kurių potencialūs stadiono statytojai pateiks galutinius pasiūlymus. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūrų trukmę, su vienu iš dalyvių sutartį tikimės pasirašyti vasaros pabaigoje“, – teigia T. Metelionis.

Pasirašius sutartį stadiono statybas tikimasi pabaigti per 18 mėnesių.

Atvirame pirkime buvo atmesti abu pasiūlymai dėl per didelių kainų.

Pirkimo ataskaitoje nurodoma, jog pasiūlymus konkurse pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ ir „Autokausta“. Abiem atvejais kaip pasiūlymų atmetimo priežastis nurodoma viršyta pirkimo dokumentuose nurodyta galima maksimali pasiūlymo kaina. Toks sprendimas priimtas liepos 8 dieną.

Kaip BNS informavo savivaldybė, pasiūlymų kaina negalėjo viršyti 32 mln. eurų su PVM. Kokius pasiūlymus pateikė rangovai – neatskleidžiama, motyvuojant tuo, kad tai gali paveikti jų pasiūlymus, kuriuos jie pateiks deryboms.

Stadiono rangovo konkursas baigėsi birželio 26 dieną, iki šiol terminas pateikti pasiūlymus buvo pratęstas du kartus, motyvuojant poreikiu potencialiems dalyviams išsamiai susipažinti su projektu.

Naujo rangovo stadionui Kauno savivaldybė ieško po to, kai šių metų sausį nutraukė sutartį su Turkijos bendrove „Kayi Construction“.

Vienas iš sutarties nutraukimo motyvų buvo sutarto grafiko nesilaikymas.

Savivaldybės duomenimis, ankstesnis rangovas yra atlikęs apie ketvirtadalį viso darbo: baigtos griauti senosios stadiono konstrukcijas, išvedžiotos inžinerinės komunikacijos, pradėta statyti požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, VIP tribūnos.

S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos sutartį su Turkijos statybų bendrove „Kayi Construction“ Kauno savivaldybė pasirašė 2018 metų birželį, jos vertė siekė 34,95 mln. eurų.

Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu.

Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.