Žaidynėse dalyvavo trylika Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų, o viena jų tapo prizininke. Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinė mokykla dviejose grupėse (pradinių mokyklų ir mokyklų-darželių bei kaimo vietovių mokyklų) užėmė antrą vietą.

Visos žaidynėse dalyvavusios pakaunės ugdymo įstaigos puikiai pasirodė, todėl susumavus rezultatus paaiškėjo, kad Kauno rajono savivaldybė 2-oje Lietuvos savivaldybių grupėje užėmė trečią vietą, o tarp Lietuvos kaimo vietovių rajonų pelnė auksą.

Dėl pandemijos šįmet buvo pakeistas žaidynių formatas – vaikai sportavo savo mokyklose ir varžėsi klasės.

Lietuvos mokyklų žaidynių nugalėtojus ir prizininkus pasveikino ir apdovanojo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

 „Pietų pertrauka nuo 12.20 val. iki 15 val. – tokį užrašą ant pačiūžų nuomos punkto durų šeštadienio vidudienį išvydo čiuožimo entuziastai. Iš anksto buvo skelbiama, kad čiuožykla darbo dienomis veiks nuo 12 val. iki 21 val., o savaitgaliais – nuo 10 val. iki 22 val. Apie galimas pietų pertraukas pranešime nebuvo minima.

Paklausti, dėl kokių priežasčių užsidarė ir ar tokio ilgio pietų pertraukos numatytos kasdien, čiuožyklą prižiūrintys darbuotojai tikino, esą viskas priklausys nuo ledo būklės. 

„Pažiūrėkite koks nelygus nuo pačiūžų ašmenų. Nurodytas laikas preliminarus. Nežinome kiek truksime, kol ledą vėl paruošime“, – vyras iš pačiūžų punkto nedaugžodžiavo. Priešais nosį uždarė langelį, o stovėti už jo paliko kelias dešimtis nusivylusių žmonių.

„Važiavome iš kito miesto galo su vaikais, kad jie galėtų pačiuožinėti. Vargu ar lauksime tiek laiko. Jei ką, bandysime kitą savaitgalį“, – žvelgdama į laikrodį apmaudo neslėpė dviejų vaikų mama Simona.

It musę kandę liko ir tie, kurie pasimėgauti nemokamu ledu nusprendė jau sutemus. Likus keliolikai minučių iki 21 val. čiuožykla ir vėl neveikė, nors iki darbo pabaigos buvo likę daugiau nei valanda.

Sekmadieninį čiuožėjus sveikino naujos, ranka rašytos iškabos. Šįsyk su dviem pertraukomis: nuo 13.30 val. iki 15 val. ir nuo 17.30 val. iki 19 val. 

„Čia kaip sakoma, viena ranka duoda, kita atima, – persimetęs savo atsineštas pačiūžas per petį, piktinosi kaunietis Tomas. – Lyg sąmoningai pertraukas daro tada, kai žmonėms patogiausia ateiti į čiuožyklą. Man tai kas, ateisiu vėliau, čia pat gyvenu, bet jūs pažiūrėkite į kitų veidus.“

Šeštadienio pusiaudienį Kauno Santakos parke, Nemuno pakrantėje, prisišvartavo neįprastas objektas. Šešių metrų ilgio ir tiek pat pločio didžiulis plaustas – tai jaunųjų Kauno architektų transporto priemonė, su kuria jie planuoja nuplaukti iki Panemunės pilies.

70 kilometrų per dvi dienas. Tokį tikslą turi dvidešimties žmonių komanda, prie plausto  projektavimo ir gamybos dirbusi visą savaitę.

Iš plastikinių talpų ir faneros lakštų pagaminta konstrukcija sutvirtina jūrinėmis virvėmis, nenaudojant nei varžtų, nei vinių. Plausto konstrukciniai, estetiniai bei dizaino sprendimai buvo priimti intensyvių dirbtuvių metu – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto architektų suorganizuotoje praktinėje kūrybinėje stovykloje „1:1“ .

Brandindami savo idėją studentai ir dėstytojai išklausė žymių Lietuvos architektų Lino Tuleikio, Rimvydo Jurgio Palio, Audrio Karaliaus paskaitas, savo patirtimi pasidalino kelionių upėmis žinovas Julius Markevičius.

Anot organizatorių, stovyklos metu jaunieji architektai gavo progą ne tik suprojektuoti architektūrinį objektą, bet ir patys jį realizuoti bei išbandyti.

Pats objektas taip pat pasirinktas neatsitiktinai. Taip architektai norėjo atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į neišnaudojamą Nemuno potencialą. Pasak jų, nuo seno upės ritmu gyvenęs Kaunas dabar yra labai nutolęs nuo jos, tad jie kviečia sugrįžti ir vėl kurtis pakrantėse.