Tai numatyta penktadienį pasirašytame dvišaliame ketinimų deklaracijoje.

Dokumentas pasirašytas Lietuvos ir Gruzijos prezidentėms Daliai Grybauskaitei ir Salomei Zurabišvili lankantis Lietuvos nacionaliniame kibernetinio saugumo centre Vilniuje.

Anot Prezidentūros pranešimo, deklaracijoje įtvirtintas ketinimas rengti bendras kibernetinio saugumo pratybas, bendradarbiauti Kaune steigiamame regioniniame kibernetinio saugumo centre.

D. Grybauskaitė pranešime teigia, kad Lietuva imasi lyderystės stiprinant kibernetinį saugumą regioniniu ir ES lygmenimis: kartu su JAV steigia regioninį kibernetinio saugumo centrą, dalyvauja ES sustiprinto bendradarbiavimo gynybos srityje (PESCO) programoje ir vadovauja projektui kuriant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas.

Pernai Lietuva patyrė daugiau nei 55 tūkst. kibernetinių išpuolių, jais siekta paralyžiuoti valstybės institucijų, energetikos, finansų, transporto sektorius.

Bus vystomas bendrų kibernetinių pratybų planas ir keičiamasi patirtimi kuriant kibernetinius įrankius, planuojamas Sakartvelo įsitraukimas į Kaune steigiamo Regioninio kibernetinio saugumo centro veiklą.

Dėl glaudesnio bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje penktadienį sutarė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Sakartvelo gynybos ministras Levan Izoria, Vilniuje pasirašę Ketinimų protokolą.

„Lietuva ir Sakartvelas plečia bendradarbiavimo ribas saugumo srityje, nes šalių partnerystė kibererdvėje yra abipusiai naudinga kovoje su kenkėjiška veikla bei kibernetiniais incidentais“, - sakė ministras R. Karoblis.

Pagal pasirašytą ketinimų protokolą, abi šalys taip pat sutaria keistis informacija ir duomenimis apie kibernetinius incidentus bei atakas, rengti dvišalius kibernetinio saugumo institucijų ekspertų susitikimus.

Dokumentas pasirašytas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabišvili apsilankymo Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre prie Krašto apsaugos ministerijos metu.

Iki šiol sudėtingos, biurokratinės, daugiausia raštu atliekamos procedūros apsunkindavo informacijos apsikeitimą, o tai neleido efektyviau vykdyti nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimų.

„Siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, ypač svarbu kuo greičiau gauti informaciją. Mūsų santykiuose tai - tvirtas žingsnis į priekį. Ateityje sieksime dar sustiprinti tiek technologines galimybes, tiek abipuses kompetencijas“, - sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Sutartyje numatyti duomenys bus išimtinai naudojami įstatymų nustatyta tvarka, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas tikslais.

„Džiaugiamės pasiekę konstruktyvų susitarimą su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais dėl efektyvesnio ir greitesnio keitimosi duomenimis apie krovinius, gabenamus geležinkelių transportu. Toks muitinės ir ūkio subjektų bendradarbiavimas bei duomenų mainai rizikos valdymo tikslams yra numatyti Europos Sąjungos muitinės kodekse. Tikiu, kad bendras muitininkų ir „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų darbas valdant riziką taps stipriu įrankiu siekiant užkardyti į Lietuvą gabenamiems nelegaliems tabako produkcijos srautams bei sudarys sąlygas spartesniam krovinių judėjimui“, - sakė šiuo metu Muitinės departamento generalinio direktoriaus funkcijas atliekantis generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.