Ties 3,4 km ruožą

Dešimtmečiais aistras kėlęs potvynio vandens apsemiamas Rusnės kelias bus baigtas rekonstruoti kitais metais.

Nors pati Rusnės estakada oficialiai atidaryta dar gegužę, bet susisiekimas su sala visą vasarą ir rudenį buvo apsunkintas.

Sudėtinga buvo, bet, palyginus tai su visu žmogaus gyvenimu, nieko čia baisaus.

Tiek turistai, tiek vietos gyventojai į Rusnę buvo priversti važiuoti aplinkkeliu.

"Darbai prasidėjo nuo K.Griniaus tilto iki estakados, beveik 3,4 km ruožą ties dvi bendrovės. Įmonė "Kauno tiltai" ties 2,3 km, o įmonė "Alkesta" – 1,1 km ruožą", – pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Sodins naujus medžius

Pasak seniūnės, vietos gyventojams pažadėta, kad asfalto dangos pirmo sluoksnio tiesimo darbai turi būti baigti iki gruodžio 1-osios.

"Taip esame informuoti, bet gal tai įvyks anksčiau. Sudėtinga buvo, bet, palyginus tai su visu žmogaus gyvenimu, nieko čia baisaus. Lyjant lietui visi žvyrkeliai būna sudėtingi. Bet reikia džiaugtis, darbai juk vyksta. Tokio antro kelio, kaip šiuo metu yra tiesiamas čia, Lietuvoje daugiau nėra", – sakė D.Drobnienė.

Paklojus pirmąją asfalto dangą dar nereikš, kad šis kelias baigtas.

"Iš viso bus trys asfalto sluoksniai. Dar bus tiesiamas dviračių ir pėsčiųjų takas. Jo ilgis sieks 4,5 km", – tvirtino Rusnės seniūnė.

Dalia Drobnienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Be šių darbų, paskelbtas konkursas medžių sodinimo darbams. Vietos gyventojai sprendimą iškirsti apibus Rusnės kelio augusius medžius priėmė labai skausmingai.

Kaina išaugo dvigubai?

Rusnės estakada yra vienas sudėtingesnių inžinerinių darbų. Pačios estakados ilgis – 460 m, rangovams dar teko paplušėti ir viaduką įrengti ant 416 spaustinių polių.

Čia sumontuotos 64 kolonos, 16 rėmsijų ir 170 perdangos sijų.

Iš pradžių buvo įvardyta, kad Rusnės estakada kainuos 10 mln. eurų, tačiau realiai darbai pabrango iki daugiau nei 16 mln. eurų.

Dėl to į teismą ieškinį buvo pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tačiau Vilniaus apygardos teismas spalio 21 d. jį atmetė.

VPT prašė Kelių direkcijai skirti nenurodyto dydžio baudą, estakados statybos sutartį paliekant galiojančia.

VPT teismui teigė, kad Kelių direkcija neatliko kelio ruožo geologinių tyrimų, ir tai lėmė didesnę darbų kainą bei papildomų darbų poreikį.

Anot VPT, ydingi direkcijos sprendimai planuojant konkursą lėmė, kad bendra darbų vertė padidėjo beveik du kartus.

Beveik 9,5 mln. eurų vertės sutartis 2017-ųjų gruodį pasirašyta su "Kauno tiltų" ir "TEC Infrastructure" (buvęs Tiltų ekspertų centras) konsorciumu. Jo kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos – 10 mln. eurų.

Tačiau dėl papildomų darbų projekto vertė išaugo iki daugiau nei 16 mln. eurų.

Nors estakadą žadama atidaryti šią savaitę, tačiau eismas dar bus ribojamas – vyks kelio sankasos stiprinimo ir 5 kilometrų atkarpos rekonstrukcija.

BNS primena, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kovo pabaigoje pasirašė 6,3 mln. eurų vertės sutartį su Vilniaus statybos bendrove „Tilsta“ dėl žemės sankasos stiprinimo. Bendrovė darbus įsipareigojo atlikti iki šių metų pabaigos, o jų prireikė paaiškėjus, jog po keliu yra durpių sluoksnis.

Estakadą už 9,46 mln. eurų statė įmonių „Kauno tiltai“ ir „Tec Infrastructure“ konsorciumas, pirmoji bendrovė dar už beveik 1,3 mln. eurų apsiėmė sutvarkyti estakados prieigas. 

Anksčiau skelbta, kad bendra projekto vertė sieks apie 10 mln. eurų, tačiau  dėl papildomų darbų ji išaugo iki maždaug 17 mln. eurų. Darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Kelias Šilutė-Rusnė vienintelis veda į Rusnės salą ir per kasmetinius potvynius yra užliejamas, dėl to sutrinka vietos susisiekimas.

„Komisijos posėdyje buvo nutarta siūlyti administracijos direktoriui skelbti ekstremaliąją situaciją“, – BNS sakė Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas.

Ji bus skelbiama šešiose seniūnijose, kur apsemta apie 30 tūkst. hektarų teritorija. Joje yra 25 sodybos. Dvi iš jų negyvenamos, likusiose gyvena 47 žmonės.

„Kritinės situacijos nėra, tik susisiekimas su jais yra ribotas, jie apsemti kai kur 30 centimetrų, kai kur – 50, išbristi nelabai kas galėtų“, – sakė A. Gorodeckas.

Pasak savivaldybės atstovo, kol kas pavojus gyventojams nebuvo iškilęs: jie turi ir maisto, ir medikamentų, pagalbos nei į savivaldybę, nei į seniūniją nesikreipė.

Šilutiškiai prognozuoja, kad potvynis nebus labai grėsmingas, nes ledas Kuršių mariose nėra labai storas, todėl lengviau priims atitekantį vandenį.

„Ledo storiai mariose buvo nedideli. Jie dabar sueižėję, sulūžinėję, marios atsidaro, priima ledus ir vanduo ištekės. Aišku, ne taip greitai, kaip jis atiteka pas mus. Išteka jis labai lėtai“, – kalbėjo civilinės saugos specialistas.

Automobilių kelių direkcijos duomenimis, vandens lygis kelyje Šilutė–Rusnė pirmadienio rytą pakilo iki 95 centimetrų.

Vandens lygiui viršijus 80 centimetrų, nutraukiamas transporto priemonių kėlimas. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė BNS sekmadienį sakė, kad gyventojai apsemtą ruožą įveikia pėsčiomis, eidami per statomą estakadą.

Kaip BNS pirmadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, gyventojus iš aplietų teritorijų kelia ugniagesiai, jiems pagalbą pasirengusi teikti ir kariuomenė bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

„Mūsų pajėgos žmones perkelinėja, šiandien ryte irgi buvo keletas žmonių perkelta“, – sakė ji.

Šilutės ugniagesiai turi visureigį–ratinę amfibiją žmonių gelbėjimui: ji vienu metu gali transformuoti apie 30 stovinčių arba 10 gulinčių neštuvuose žmonių. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba taip pat turi didelio pravažumo cisterną, galinčią įveikti daugiau kaip metro gylio vandenį.

Pagėgių, taip pat kenčiančių nuo potvynių, ugniagesiai taip pat turi didelio pravažumo transporto priemones, skirtas gelbėjimo darbams, bei katerį, galintį judėti ledu, sniegu bei vandeniu.

Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi vykdyti skubius apsauginių pylimų atstatymo darbus panaudojant ekskavatorių, buldozerį ir savivartį. Esant reikalui, į pagalbą taip pat gali būti pasitelkiami kariuomenės ir pasieniečių sraigtasparniai.

Apsemto ruožo ilgis siekia beveik 400 metrų, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Kelias Šilutė–Rusnė pradėtas semti ketvirtadienį, tądien 391 metro apsemtame ruože vandens gylis siekė 6 centimetrus. Vėliau jis pradėjo kilti.

Šilutė–Rusnė yra vienintelis kelias, vedantis į Rusnės salą, maždaug 400 metrų jo atkarpą pavasarį ir rudenį užlieja Atmatos upė. 

Esant aukštam vandens lygiui, kelio atkarpoje būna draudžiamas eismas, o automobilius ir gyventojus kelia speciali technika.

Šiuo metu užliejamoje kelio atkarpoje yra statoma estakada, kuri turėtų palengvinti susisiekimą potvyniu metu.

Sausį Vyriausybė skelbė, kad darbams numatyta 10 mln. eurų, juos ketinama baigti gegužę.

Gelbėtojai jau tekia pagalbą užliejamų vietovių gyventojams.

Pirmadienio vidurdienį Pagėgių ugniagesiai Plaušvarių kaime perkėlė gyventojus per apsemtą kelio ruožą.

Ketvirtadienį, apie 14 val., ugniagesiai vyko į apsemtą Pagėgių savivaldybės Plaušvarių kaimą. Jie nuvežė vaistus gyventojams ir vieną žmogų perkėlė per apsemtą teritoriją.

Šeštadienį, Eismo informacijos centro 13 val. duomenimis, apsemtame Šilutės - Rusnės kelio ruože, kurio ilgis 4,9 km (nuo 1,9 iki 6,8 km), vanduo pakilo iki 83 cm.

Potvynis, prasidėjęs dar sausio 31 d., kovo pradžioje buvo nuslūgęs ir Šilutės - Rusnės kelias tapo visiškai sausas. Tačiau rusniškiai laisvu judėjimu sausuma galėjo pasidžiaugti vos 10 dienų, kol atšilę orai ėmė tirpdyti Nemuno ir mažesnių upelių vandenis. Žinodama kasmetines tendencijas, Šilutės rajono savivaldybė neatšaukė savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos Usėnų, Juknaičių, Šilutės, Rusnės, Saugų, Kintų seniūnijų teritorijose ir rengiasi naujai potvynio bangai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento penktadienio duomenimis, Šilutės rajono savivaldybėje buvo užtvindyti 9 kaimai, 69 sodybos, nuo žemyninės dalies atskirti 156 žmonės, apsemtas 19 tūkst. ha plotas, o tai sudaro devintadalį viso savivaldybės ploto. Ne ką geresnė padėtis ir kaimyninėje Pagėgių rajono savivaldybėje, kur užtvindyti 7 kaimai, 21 sodyba, nuo žemyninės dalies atskirti 54 žmonės, apsemtas 10,2 tūkst. ha plotas - penktadalis viso savivaldybės ploto. Šiuo metu kylantis vandens lygis vėl po truputėlį gali užtvindyti daugiau gyventojų sodybų.

Kylant vandens lygiui į pagalbą greičiausiai vėl bus pasitelkta Lietuvos kariuomenė su vikšrine amfibija, kuri palikta Šilutėje. Šiuo metu nėra kam su ja dirbti, nes, potvyniui aprimus, čia nuolat gyvenę 7 kariškiai išvyko į savo paskirties vietas, tačiau, esant poreikiui, atvyks į vietą per 4 val. Šilutės rajono savivaldybės administracija kariuomenės pagalbos paprašė sausio 31 d., o kadangi potvynio grėsmė liko, prašė pratęsti gelbėjimo darbus iki kovo 23 d. Jei vandens lygis nenustos kilti, pagalbos prašymą savivaldybė siųs dar kartą.

Artimiausioje ateityje valstybė žada per kelią Šilutė - Rusnė pastatyti estakadą, tačiau net ir ją turint, jei potvyniai bus tokie kaip dabar, gyventojų nuosavybė vis tiek bus užtvindyta. Kad potvyniams būtų užkirstas kelias, reikia valyti Nemuno ir aplinkinių upelių dugną, teigiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime.
 

Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas. „Klaipėdos regiono keliai“ specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Nuo 25 iki 30 centimetrų vandens lygis pakilo dar šeštadienį. Ankstų sekmadienio rytą jis siekė 30 centimetrų, o paskui pakilo dar 5 centimetrais.

Varėnos rajone ant pagrindinių kelių dangų susiformavo plikledis. Čia barstomi slidūs kelių ruožai. Likusioje Lietuvos dalyje valstybinės reikšmės keliai daigiausia šlapi, vietomis yra drėgnų kelių ruožų.

Mažesnio eismo intensyvumo keliai, jungiantys nedideles gyvenvietes, išlieka padengti prispaustu ar privažinėtu sniegu, slidūs.

Vilniaus ir Kauno apskrityse eismo sąlygas sunkina rūkas, matomumas čia vietomis sumažėjęs iki 150 metrų.

Telšių, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse dulksna, kitur – be žymesnių kritulių. Oro temperatūra – nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Šeštadienį pradėtas semti kasmet potvynio užpilamas kelias į Rusnę, bet eismas leidžiamas.

Vandens lygis krašto kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože pakilo iki 3 cm, iš viso jau apsemtas 388 metrų kelio ruožas, pranešė Automobilių kelių direkcija.

Kitoje šalies dalyje šeštadienio vakarą kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis šlapios, tik rytų Lietuvoje bei Rokiškio rajone valstybinės reikšmės keliai miškingose vietovėse su šlapio sniego provėžomis, slidūs.

Zarasų rajone valomi ir barstomi magistraliniai ir krašto keliai, Rokiškio rajone barstomi krašto keliai. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai duobėti, pažliugę, miškingose vietovėse padengti prispaustu sniegu, provėžoti, slidūs.

Rytiniuose rajonuose silpnai sninga, Marijampolės rajone – silpnas lietus, kitur be žymesnių kritulių. Oro temperatūra nuo nulio iki 3 laipsnių šilumos.

Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis ir šlapdriba, naktį vietomis pranešami krituliai: šlapdriba, sniegas. Žemiausia oro temperatūra nuo 4 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Vandens gylis krašto kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože išlieka iki 21 centimetro, lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Įmonės Klaipėdos regiono keliai specialiosiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu keliamos lengvosios transporto priemonės, gyventojai bei keleiviai.

Penktadienio vakarą Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia buvo sausos, vietomis drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai duobėti, vietomis pažliugę, miškingose vietovėse kai kur padengti prispaustu sniegu, provėžoti, slidūs.

Vairuotojų prašoma būti atidiems ir pasirinkti saugų greitį, nes krentant oro temperatūrai keliuose pradeda formuotis plikledis.

Naktį vietomis formuosis plikledis, vakariniuose rajonuose rūkas.

Žemiausia oro temperatūra – nuo 5 laipsnių šalčio iki 0, pajūryje – nuo 1 iki 3 laipsnių šilumos.

Potvynis Lietuvos pamaryje plečiasi, apsemtas daugiau kaip 400 metrų kelio Šilutė–Rusnė ruožas, penktadienį pranešė LRT Televizijos naujienų tarnyba.

Vandens lygiui virš kelio pasiekus 20 centimetrų, lengvieji automobiliai gabenami specialiu transportu.

Pasak Šilutės rajono civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos specialistų, vanduo virš Rusnės kelio turėtų dar kilti, nes šiuo metu dėl susidariusių ledų sangrūdų jis kyla ties Panemune.

Šilutės rajone apsemta apie 30 kilometrų kelių. Pagalbos gyventojams kol kas neprireikė.