Galvos skausmas vairuotojams
Po šios žiemos kelias tapo ypač klastingas – naujos duobės, pavojingai išbyrėjusios betono siūlės. Tarpmiestinių maršrutų autobusų vairuotojams šiuo tarką primenančiu keliu tenka važiuoti po kelis kartus per dieną.
„Užsienyje, Švedijoje yra padaryti keliai – važiuojant pasikrauna elektromobiliai. O pas mus šiame kelyje išsiardo mašina, išbyra. Viskas kenčia – vairuotojo nugara kenčia, mašina kenčia, ratai, važiuoklė“, – skundėsi vairuotojas Albertas.
Taigi prie vairo užmigti negresia, juokavo vairuotojas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Autobusų parko vadovas pridūrė, kad Vilnius–Utena maršrutu važiuojantys autobusai tikrai dažniau genda.
„Į Kauną važiuojant kelias daug geresnis, nepalyginamai. Vairuotojai žino ir supranta, ten maloniau jiems būna važiuoti. Kai paskiri į Vilnių, tai jie nesižegnoja, bet sako: viskas aišku, grįšim, gali tekti remontuoti“, – komentavo Utenos autobusų parko direktorius Robertas Petronis.
Šalia Molėtų autoservisą turintis Mindaugas sakė, kad pastaruoju metu vos spėja suktis. Sugadintos padangos ir ratlankiai, važiuoklės pažeidimai – gedimai, kuriuos dažniausiai tenka taisyti.
Šiame kelyje išsiardo mašina, išbyra. Viskas kenčia – vairuotojo nugara kenčia, mašina kenčia, ratai, važiuoklė.
„Dviejų atsarginių ratų reikėtų. Dauguma mano klientų buvo užmiršę, kad gale turi raktą, domkratą. Daug kas atsiminė, daug kas apsidraudė geresnės kokybės draudimais“, – sakė Mindaugas.
„Tai yra blogiausios būklės kelias, kaip aš sakau, Lietuvos gėda“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Nori rekonstruoti
Susisiekimo ministras ir jo įvardyta „Lietuvos gėda“ – bendraamžiai. Ir kelias, ir ministras gimė tais pačiais 1985-aisiais. Ministras norėtų kuo greitesnės rekonstrukcijos ir kad kelias po remonto būtų platus.
„Bet kad tą padarytume, mums reikia pradėti žemės paėmimo procedūras. Žemės paėmimo procedūros užtruktų trejus–penkerius metus iki statybų. Pasakysiu atvirai: mes ieškome būdų, kaip žengt tam tikrus žingsnius čia ir dabar, numatant plėtrą ateityje“, – sakė M. Skuodis.
Stop kadras
Vietiniai pastebi, kad betono kelias ypač pablogėjo po šios žiemos. Anksčiau, sakė vietiniai, po kiekvienos žiemos betono plyšiai buvo sutvarkomi, o dabar – jokio judesio.
„Bent jau dauguma mūsų sutarė, kad kelių tarnyba laukia, kada bus atlikta kelio renovacija ir daro minimalias išlaidas“, – kalbėjo automobilių meistras Mindaugas.
Kelių priežiūros įmonė tikino, kad skubai taisyti kiekvienos atsivėrusios didesnės duobės. Tik kad jų dabar – nematytas kiekis.
Tai yra blogiausios būklės kelias, kaip aš sakau, Lietuvos gėda.
„Jos gilios, jos aštriais kraštais. Ne tai kad tvyro dangoje kažkokia duobelė ar patrupėjęs asfaltas – čia tiesiog betonas nuskilęs aštriausiais kraštais. Turime šią labai didelę bėdą“, – šnekėjo AB „Kelių priežiūra“ projektų vadovas Petras Džervus.
Buvo kalbų, kad betonas kelyje Vilnius–Utena prieš ketverius metus lietas taip, jog lėktuvui prireikus galėtų nutūpti, tačiau istorija kur kas paprastesnė. Cementbetonio plokštės keliui tiesti naudotos, nes trūko asfaltui reikalingo bitumo. Technologija nukopijuota nuo amerikiečių, tačiau pas mus nepasiteisino – buvo reikalinga daug priežiūros, mat Lietuvos orai betono plokštes ir kilnojo, ir skaldė. Kelias magistralinis, juo juda dideli transporto srautai, nemažai Utenos ir Molėtų gyventojų kasdieną juo važiuoja į darbą Vilniuje. Ir rizikuoja.
Stop kadras
„Šiame etape, manyčiau, yra labai svarbu užtikrinti bent minimalų normalų susisiekimą, o ne kažkokį varganą. Kartais jau geriau važiuoti žvyrkeliu negu betoniniu keliu“, – tvirtino Molėtų rajono meras Saulius Jauneika.
Važiuojantiems betonkeliu – patarimas: važiuoti lėčiau. Tuomet galima pamatyti duobes ir jas apvažiuoti.
„Tas kelias kelia norą juo be proto lėkti – sankasa plati, kelias tiesus, atrodo, kuo greičiau važiuoju, tuo mažiau bilda“, – sakė P. Džervus.
Žadama jau kitąmet remonto darbus pradėti. Dabar svarstomi projektiniai pasiūlymai. Jei kelias liks dviejų juostų, ir pinigų mažiau reikės, ir darbai greičiau prasidės. Jei bus nuspręsta modernų ir platesnį, darbus teks kuruoti jau kitam susiekimo ministrui. Nauji 74 kilometrai kainuos nuo 150 iki 200 mln. eurų.
