– Kaip buvo su tuo Gedimino prospektu? Ten taip dosniai buvo druska barstoma devyniese. Kodėl taip buvo?

– Iš tikrųjų mūsų komandos dirba daugiausiai mobiliomis brigadomis ir gali pasirodyti, kad jų labai daug, kai jie kartu atvažiuoja. Bet paskui jie pasiskirsto teritorijoj ir tas vaizdas visai kitoks. Kadangi Gedimino prospekte tuo metu, kai turėjom nuvalyti šaligatvį, buvo prišalusio sniego, ledo, turėjom pilti druską, kad jis atitirptų. Pabarsčius tos druskos, palaukus šiek tiek, kol pratirps, dar kartą pakartotinai valoma. Tas buvo padaryta kitos dienos ryte. Viskas buvo išvalyta, tuo pačiu atitirpęs sniegas ir barstymo likučiai. Pagal įsipareigojimus, pagal sutartį mes turime barstyti druska, tačiau visada žiūrime, kuris būdas efektyviausias. Ir šiemet žiema nepagailėjo sniego, sąlygos permainingos, tą matėm ir šią savaitę. Tai kiekvieną kartą žiūrim, kuris būdas būtų efektyviausias, kad mieste būtų saugu vaikščioti. Vieną kartą yra druska, jeigu mes turim prišalusio ledo, bet gali būti pabarstyta skaldele ar smėliuku.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vilnius bando saugotis nuo kiekvieną žiemą barstomos druskos. Jau kelinta žiema augmenija yra aptveriama tam tikromis nedidelėmis tvorelėmis. Apie tai, ar jos apsaugo, LNK žurnalistė klausė Žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės.

– Nedrįsčiau teigti, kad tai ideali priemonė, kuri gali visiškai apsaugoti nuo neigiamo druskos poveikio. Druska, kaip iš niekur neatsiranda, taip niekur ir neišnyksta. Kartu su lietum ar krituliais, ji geriasi į žemę, dirvožemį ir ten dalis tos druskos yra pasisavinama augalų šaknimis, o dalis toliau keliauja su vandens tėkme į paviršinius arba gruntinius vandenis. Kai augalų šaknys pasisavina druską, druska ilgainiui silpnina patį šaknyną, nes neleidžia kitoms maistingoms medžiagoms pasiekti medžio. Kitas dalykas, apskritai skaičiuojama, kad miestų gatvėse tas didžiausias neigiamas poveikis yra maždaug 10 m atstumu nuo gatvės briaunos, tačiau kuo intensyvesnis eismas, tuo poveikio zona gali būti platesnė ir tos druskos gali būti išnešiojamos dar toliau – kartais iki 100 m. Ir yra stebima, kad gali septyniais kartais skirtis natrio ir chlorido kiekis dirvoje tose teritorijose, kurios yra barstomos druska, lyginant su tomis, kurios nėra. Tai tas poveikis ir perteklius tikrai yra akivaizdus. Sakoma, kad vidutiniškai litre tirpstančio sniego yra maždaug 1,5 arbatinio šaukštelio druskos. Atrodo nedaug, bet kai suprantam, kad ta visa medžiaga gali įsigerti į medį ir daryti ilgalaikį poveikį, atrodytų, kad gal reikėtų investuoti į tas kitas priemones, kurių pasaulyje yra įvairių.

„Druska nevalo šaligatvių, smėlio, druskos mišinys naudojamas prevencijai arba kai orų pasikeitimai vyksta, kad prasibarstyt šitas dangas, kurių gal nepavyko visiškai švariai laiku nusivalyt. O skaldelė sniego ar ledo netirpdo. O kitos alternatyvios priemonės… Mes skaičiavome, kiek kainuotų. Tai jeigu mes perkame apytiksliai toną druskos, kuri kainuoja 80 eurų, tai šita priemonė kainuotų nuo 800 eurų. Tai tiesiog ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai nepakeliama suma būtų. Tos jūsų minėtos apsaugos nuo druskos. Mes jau jas įrenginėjam kokią trečią žiemą ir tiek pat laiko darome tyrimus, palyginame tą teritoriją, kur buvo įrengta tvorelė, ir kur nebuvo. Tai tie dirvožemio rodikliai yra ženkliai geresni, kur buvo tvorelė. Pavasarį, kai leidžia orai, mes vykdome šalia gatvių naujai pasodintų želdinių gausų laistymą“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

– Taigi kiek tos druskos gali prireikti šiai žiemai?

– Niekas nežino. Bet visada stengiamės pasidaryti pirkimus taip, kad tos druskos tikrai nepritrūktų. Ir šiuo metu esame nusipirkę jau 12,5 tūkst. tonų, čia telpa tik nedidelė dalis. Kita vertus, mūsų sandėliai nesutalpina viso to kiekio druskos, kurio gali prireikti per visą žiemos sezoną. Taip kad, kai prasidės žiemos sezonas, dalis druskos jau važiuos į gatves, bus valomos ir barstomos gatvės, o per kitas duris vėl vešim papildomus kiekius, kad tos druskos tikrai nepritrūktume.

– Ir ši druska iš Maroko?

– Ši druska iš Maroko. Matot, kai darom viešuosius pirkimus, stengiamės nusipirkti tokią druską, kuri tuo metu atitinka geriausios kainos kriterijų. Ir šį kartą pasikaitė marokietiška druska. Skirtumas tarp jos ir kokios nors kitos druskos yra neesminis, realiai tai yra tiktai tas specifinis atspalvis, kuris susijęs su tuo, kad Maroke vyrauja truputį kitoks dirvožemis ir toks smėliukas jaučiasi čia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada kelininkai jau barsto druską? Nebūtinai iškritus pirmam sniegui?

– Oi, tikrai ne. Ir, tiesą sakant, pirmąsias kelias savaites netgi nebarstysim druska, o laistysim specifiniu prisotintu tirpalu, kad ta druska nepakenktų tiek augalams, tiek kitai infrastruktūrai, automobiliams ar tam pačiam betonui, asfaltui. Dėl to stengiamės kuo labiau mažinti druskos suvartojimą ir sunaudojimą visame mieste. Viena iš priemonių yra ta, kad pirmaisiais išvažiavimais druska nebarstome, o laistome prisotintu druskos tirpalu. Mes visada pasižiūrim į oro prognozes ir matome, kad artimiausiomis naktimis temperatūra nukris link nulio, o šeštadienį-sekmadienį, tikėtina, jau sulauksime ir šlapdribos. Tai natūralu, kad turim pradėti ruoštis. Ir čia reikėtų nuraminti. Viena vertus, kad žemė yra gerokai įšilusi, tas sniegas, vos iškritęs, greitai pradės tirpti. Bet yra tokių vietų, kur sniegas netirps taip greitai, nes tiltai, viadukai peršąla kur kas sparčiau ir tai reiškia, kad tas vietas mums jau reikia pradėti barstyti iš anksto preventyviai.

Tiesą sakant, pirmąsias kelias savaites netgi nebarstysim druska.

– Kodėl iškritus pirmoms snaigėms keliai užsikemša, avarijų skaičius išauga? Kas čia nepasiruošęs?

– Matot, labai tikėtina, kad labiau nepasiruošę būna ne kelininkai, kurie žiemos sezonui ruošiasi dar nuo vasaros – vykdo viešuosius pirkimus, dar atvežimas užtrunka, technikos paruošimas užtrunka. Tai jau spalio vidury mes esam pasiruošę, iš esmės, pradėti dirbti Vilniaus miesto gatvėse. Dar visai neseniai buvo toks geras, vasariškas oras ir tas persijungimas iš vasaros sezono į žiemos sezoną, labai tikėtina, vis dėlto yra ne kelininkų, o vairuotojų klausimas.

– Tai ką turėtų žinoti vairuotojai? Na, išgirsta prognozes, praneša šlapdribą arba plikšalą. Ką jie turėtų žinotų? Kokie pagrindiniai dalykai, kurie juos apsaugotų nuo nemalonių įvykių?

– Na, pradėkim nuo labai paprastų dalykų. Pasižiūrėkim į kalendorių, dabar yra spalio vidurys ir iki lapkričio 1 d. jau reikia būti pasikeitus padangas. Iš vasarinių, kur yra minkšta guma, nepritaikyta vėsiam orui, jau laikas keisti į žiemines. Tai pradėkim nuo to ir gyvenimas iškart taps lengvesnis. Ir atkreipkim dėmesį, kad jau dabar naktys ilgesnės, vairavimo sąlygos tampa daug sudėtingesnės – tiek dėl drėgmės, tiek dėl lietaus, tiek dėl tamsos. Ir tiesiog jau reikia pradėti persijunginėti į žiemos režimą ir kelionės laiką jau dabar pradėti planuoti atsargiai, nes niekur, deja, nenuskubėsi. Žiema artėja.