Vyriausybės spaudos tarnyba BNS pranešė, kad komisija neįžvelgė būsimo sandorio grėsmių ir rizikų.

„Komisija gavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešimą dėl ketinamo sudaryti sandorio su „Proit“ dėl elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų įsigijimo ir rizikų, grėsmių dėl šios sistemos diegimo neidentifikavo“, – BNS pranešė Vyriausybė.

Tačiau, pasak jos, atsižvelgiant į sistemos jautrumą sandorio šalys turės užtikrinti, kad kuriant ir diegiant sistemą nebūtų naudojama įranga, technologijos ir paslaugos iš grėsmę Lietuvai keliančių valstybių.

LAKD vadovas Marius Švaikauskas anksčiau BNS teigė, kad sutartį su „Proit“ planuojama pasirašyti iki sausio pabaigos, o sistemą įdiegti per 14 mėnesių nuo jos pasirašymo – iki 2025 metų kovo pabaigos.

Atsižvelgiant į sistemos jautrumą sandorio šalys turės užtikrinti, kad kuriant ir diegiant sistemą nebūtų naudojama įranga, technologijos ir paslaugos iš grėsmę Lietuvai keliančių valstybių.

 

„Proit“ vadovas Justinas Brokorius BNS nekomentavo komisijos sprendimo ir kada sutartis bus pasirašyta.

Kauno įmonė anksčiau yra laimėjusi dešimtis įvairios vertės valstybinių konkursų. Informacinių sistemų kūrimo, diegimo, priežiūros, konsultacijų ir kitas paslaugas teikianti bendrovė 2022 metais gavo 6,1 mln. eurų pajamų, arba 13 proc. daugiau nei 2021 metais (5,4 mln. eurų), ji uždirbo 340,7 tūkst. eurų grynojo pelno – 4,9 karto daugiau (70 tūkst. eurų), rodo Registrų centro duomenys.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai gruodį patvirtino, kad LAKD įmonę „Proit“ pasirinko teisėtai. Jos teisėtumą ginčijo  konkurse taip pat dalyvavusi Čekijos įmonė „TollNet“.

Dėl šio teisinio ginčo LAKD pernai rudenį paprašė iki 2025 metų liepos atidėti e. tollingo diegimą. Vyriausybė tokį prašymą palaikė, tačiau Seimas gruodį leido sistemos veiklos pradžią atidėti tik iki 2025-ųjų sausio.

Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau 2022-ųjų pabaigoje Seimas jos diegimą atidėjo iki 2024 metų liepos. 

2021 metais paskelbus preliminarios 40 mln. eurų vertės sistemos kūrimo konkursą jo laimėtoja iš pradžių išrinkta „TollNet“, o „Proit“ užėmė antrą vietą, Kelių direkcijai neskyrus balų už patirtį vykdant panašias sutartis ir įmonei šį sprendimą apskundus teismai LAKD įpareigojo konkurso dalyvių pasiūlymus vertinti iš naujo. Tuomet laimėtoja buvo paskelbta „Proit“.

Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.

Pasak Kelių direkcijos atstovo, pagrindinė priežastis, dėl ko e. tollingo sistema nepradės veikti laiku – užsitęsę teismai.

„Dabar teismai yra pritaikę laikinąsias apsaugos priemones ir bent 4–5 mėnesius būsime įstrigę teismuose, todėl negalime užbaigti pirkimo bei pradėti įgyvendinti šio projekto“, – Seimo Ekonomikos posėdyje sakė LAKD atstovas Darius Ražinskas.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius piktinosi, jog dėl to valstybė negaus suplanuotų apie 120 mln. eurų mokesčių.

„Šimtą kartą jūs (Kelių direkcija – BNS) aiškinote, schemutes pristatinėjote, bet niekas neįgyvendinta. Nuo sausio 1 dienos sistemos nebus, valstybė negaus 120 mln. suplanuotų kelių mokesčių“, – teigė K. Starkevičius.

„Čia matome, ne chaosėlį, bet tikrą chaosą“, – pridūrė jis.

LAKD teigimu, dėl dviejų Latvijos įmonių – „SW Baltics“ ir „Viral Engineering“, kurios skundė skirtingas sistemos diegimo konkurso sąlygų dalis, jis tebėra laikinai sustabdytas.

Kelių apmokestinimo pakeitimus kadencijos pabaigoje priėmė buvusi valdžia – Seimas 2020-ųjų lapkritį leido Kelių direkcijai diegti naują sistemą. 40 mln. eurų vertės GNSS (palydovinės navigacijos) sistema turėtų pradėti veikti 2023 metais.

Susisiekimo ministerija tuomet teigė, kad europinė kelių rinkliavos sistema atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, bus teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu.

Čia matome, ne chaosėlį, bet tikrą chaosą.

Ją įdiegus rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo. Įmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekio standartus. Mokestis bus imamas tik už važiavimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais.

Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ nepatenkinta būsima nauja tvarka. Anot jos atstovų, ji iki 20 kartų išaugins kelių mokestį, kartu augs transporto kaštai, o tai nuguls ant vartotojų pečių.

Tokią sistemą jau taiko Vokietija, Slovakija, Belgija, Vengrija, Čekija, Lenkija, Bulgarija, Rusija, ketina prisijungti Danija ir Ukraina.