Per šią katastrofą žuvo daugiau kaip 300 žmonių.

„3 val. 45 min. (vietos, trečiadienį 20 val. 45 min. Lietuvos) laiku dalis „Sewol“ korpuso, veikiausiai jo stabilizatorius, buvo matoma virš vandens plika akimi“, – vieną pareigūną iš Vandenynų ir žuvininkystės ministerijos citavo „Yonhap“.

Ketvirtadienio rytą iš vandens išniro dešinysis kelto bortas, taigi darbininkai galėjo ant jo užlipti ir toliau tvirtinti keltą prie baržų, pranešė ministerija.

Darbininkai planuoja kelti keltą, kol jo viršutinė dalis bus apie 13 metrų virš vandens paviršiaus. Tada gelbėjimo komanda užkels keltą ant panardinamo krovininio laivo, o šis nuplukdys jį iki Mokpo uosto. Visas procesas, įskaitant kelte esančių degalų ir vandens ištuštinimą, turėtų užtrukti kelias dienas.

„Iškelti laivą ir nugabenti jį į Mokpą užtruks apie aštuonias dienas. Tada reikės keturių papildomų dienų iškelti jį ant sausos prieplaukos“, – sakė „Yonhap“ pašnekovas.

Keltas gulėjo jūros dugne daugiau kaip 40 metrų gylyje į pietvakarius nuo Pietų Korėjos krantų. Jo iškėlimo operacija turėjo įvykti dar pernai, tačiau dėl nepalankių orų ji kelis kartus buvo atidėta.

Manoma, kad dar devynių žmonių palaikai, kurių nerasta iškart po katastrofos, gali būti laive. Be to, laivo iškėlimo reikalavo žuvusiųjų artimieji. Didžioji dalis žuvusiųjų per katastrofą buvo moksleiviai, plaukę į mokyklos organizuotą išvyką turistinėje saloje.

Kelto kapitonas liko gyvas per katastrofą ir dabar atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teismas pripažino jį kaltu įvykdžius nužudymą dėl „sąmoningo aplaidumo“, nes įgulos vadas pasišalino iš laivo nepaskelbęs evakuacijos.

Ši katastrofa sukėlė žmonių nepasitenkinimą dėl eksprezidentės neveiklumo – Park Geun-hye pirmas septynias nelaimės valandas praleido savo rezidencijoje.

Visuomenei ji nepaaiškino, ką veikė nelaimės valandą, sukeldama įtarimų, kad galbūt tuo metu turėjo pasimatymą arba jai buvo atliekama kokia nors kosmetinė operacija.

Netrukus Seulo centre atsirado protestuotojų stovykla, kurioje kartu su žuvusių moksleivių nuotraukomis buvo demonstruojamos valstybės vadovės iškamšos.

Gruodžio mėnesį parlamentas apkaltino prezidentę aplaidumu dėl šios katastrofos, tačiau konstitucinis teismas išaiškino, kad jos veiksmai nesudarė tinkamo pagrindo apkaltai. Vis tik šį mėnesį prezidentė buvo nušalinta dėl kaltinimų korupcija ir piktnaudžiavimo įgaliojimais.

Dongočado saloje gyvena maždaug 300 gyventojų, tačiau trečiadienį kartą per dieną į salą gabenantis keltas buvo sausakimšas žurnalistų, jame buvo mažiausiai viena kilnojama televizijos stotis.

Tyrėjai nustatė, kad 304 žmonių gyvybes nusinešusi nelaimė įvyko dėl žmogaus klaidos. Keltas buvo neteisėtai renovuotas, padidinant vietų keleiviams skaičių, gabeno per sunkų krovinį, jį valdė nepatyrusi įgula. Klausimų kilo ir dėl laivo operatorės ryšių su valstybinėmis tarnybomis.

Keltas skendo beveik tris valandas, tačiau per visą tą laiką keleivių evakuacija oficialiai nebuvo pradėta, o įgula iš jo pasišalino.

Kelto kapitonui Lee Jun-seokui (Li Čunsokui) teismas skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už „piktavališką aplaidumą“, dar 14 įgulos narių buvo skirtos nuo 2 iki 12 metų laisvės atėmimo bausmės.

Prie Pietų Korėjos pietinių krantų apvirtusiu ir nuskendusiu keltu „Sewol“ plaukė 476 žmonės, iš jų 325 – vienos vidurinės mokyklos moksleiviai, vykę į ekskursiją.

Per katastrofą gyvi liko 172 žmonės, tarp jų 75 moksleiviai, buvo rasti iš viso 295 aukų palaikai, 9 asmenys paskelbti dingusiais.