166 cm aukščio ir 130 cm pločio lape, įvardytame kaip paskutinis prašymas, buvo guodžiamasi dėl dvigubų mokesčių, kuriuos viena daugiabučius administruojanti bendrovė esą ima už tuos pačius darbus.
Kone dvejus metus mero sekretore dirbanti Ina Razgaitytė buvo akivaizdžiai sutrikusi – jai tokio formato kreipinio dar nebuvo tekę priimti.
"Tai pirmas atvejis mano darbo praktikoje", – prisipažino mergina.
Ji, užantspaudavusį gautą raštą, nuramino lankytoją, kad su gigantišku lapu bus pasielgta taip, kaip reikalauja tvarka.
"Perduosiu prašymą užregistruoti Dokumentų valdymo skyriui. O jau ant registruoto rašto meras brūkštelės rezoliuciją dėl tolesnės eigos. Žinoma, jis pateks pas miesto vadovą. Visi prašymai, pareiškimai ir kiti dokumentai, kurie adresuoti merui, gula ant jo stalo", – patikino I.Razgaitytė.
Tuo laiku rotušėje nebuvusį V.Grubliauską netikėtai pavadavo pro šalį ėjęs vicemeras Artūras Šulcas. Jam, keletą metų kartu su K.Maskolaičiu dirbusiam "Vakarų ekspreso" dienraštyje, pasvarstyti apie didžiulį raštą buvo tarsi pramoga.
"Tai labai akivaizdus žmogaus, kuris nebuvo išgirstas, arba piliečio, negavusio tinkamo atsakymo, bandymas atkreipti dėmesį. Į tokį raštą negali nereaguoti. Tai – žavu", – geros nuotaikos neprarado mero pavaduotojas.
A.Šulcas patikino, kad visi raštai perskaitomi ir nė vienas nenukišamas į stalčių.
"Meras ir jo komanda visus prašymus skaito nuodugniai, – aiškino valdininkas. – V.Grubliauskas ir jo aplinka ne vieni patys rengia atsakymus. Iš pradžių prašo savivaldybės administracijos specialistų konsultacijos, teisininkų įvertinti, kiek vienas ar kitas raštas pagrįstas, ir tik tuomet yra rengiamas atsakymas. Jį, beje, meras pats perskaito. Nė vieno rašto nepasirašo to neatlikęs."
Vicemeras prisipažino, kad tokio formato kreipimosi dar nėra gavęs. A.Šulcas prisiminė dar kurioziškesnį atvejį, kai gavo duris: "Prieš kokius 15 metų žinomas Klaipėdos menininkas Benas Šarka į savivaldybę atnešė kalėdinį sveikinimą – tikras duris, ant kurių buvo parašytas sveikinimo tekstas."
Mero dešinioji ranka atviravo, kad pagal dydį iki šiol nebuvo išskirtinių pareiškimų, tačiau dėl prisegtų dokumentų kiekio pasitaiko įspūdingo storio raštų.
"Ne kartą mums atsiųstų popierių šūsnys svėrė net pusę kilogramo, – prisiminė A.Šulcas. – O anksčiau, kai dirbau apskrities viršininko administracijoje, kartą skaičiavome, kiek popierių sunaudojo ši įstaiga. Skaičiai buvo nepaprastai įspūdingi. Įsivaizduokite – viršininkas per metus pasirašydavo apie 13 tūkst. įsakymų, apie 15 tūkst. atsiųstų ir išsiųstų dokumentų. Ir raštas raštui nebuvo lygus. Vienas buvo vieno lapo, o kiti – keliasdešimt. Tad popierius buvo perkamas tonomis."
K.Maskolaitis patikino, kad vizitas pas merą su lapu it bure – ne atrakcija.
"Didelio formato lapas – tai pagalbos šauksmas, iš nevilties. Jo viršuje dar reikėjo užrašyti "SOS". Namie tokio didelio lapo nepadarysi. Mokėjau už jį pinigus. Gal nors V.Grubliauskas atkreips dėmesį į gyventojų ir juos aptarnaujančios bendrovės problemą. Tai ne vieno mūsų, o, manau, beveik visos Klaipėdos bėda", – atsiduso K.Maskolaitis.
