Iš kelionių ilgesio
Projektą "Karantino skonių kelionės" Bajaliai pradėjo per pirmąjį karantiną – balandžio 1-ąją, o jo idėja gimė iš kelionių ilgesio.
"Kovą žiūrėjome savo archyvus, kur keliavome, ką veikėme, ką ragavome, ir pradėjome į savo tinklaraštį "Skanios Bajalių šeimos istorijos" kelti receptus iš įvairių šalių. Staiga sulaukėme skaitytojų pasiūlymo – o gal pabandome Meksikos skonių? Tai buvo pirmoji užuomina, nuo kurios ir gimė "Karantino skonių kelionės", – pasakoja Dovilė.
Netrukus ir daugiau žmonių prisijungė prie iniciatyvos. Dabar jų jau dvylika, dalyvaujančiųjų projekte gretos vis gausėja. Kaip ir ilgėja sąrašas šalių, kurių patiekalai jau buvo gaminti. Dabar, anot Manto, jau sunkiau surasti, kur dar nebuvę.
Tiesa, keliones mėgstanti šeima daugelio tų šalių, kurių patiekalus gamino, nėra aplankiusi. Yra šalių, kuriose nė vienas iš projekte dalyvaujančių žmonių nebuvęs. Tačiau projektas tuo ir įdomus, kad besidomint maistu tenka pasidomėti ir tos šalies maisto gaminimo tradicijomis, o vėliau – pasidalyti žiniomis su bendraminčiais.
"Pavyzdžiui, mes nebuvę Turkijoje, bet radome žmogų, gyvenantį Turkijoje, ir su juo šnekėjomės, aiškinomės, kas yra įdomesnio, nei tik rašoma viešojoje erdvėje, – pasakoja vyras. – Viena iš projekte dalyvaujančių tinklaraštininkių yra gyvenusi Estijoje, tad pasidalijo estų maisto gaminimo subtilybėmis."
Skonių lobynas
Projekto dalyviai sutarę per savaitę paruošti bent po vieną patiekalą tos šalies, kuriai skirta savaitė. Iš pradžių jie dar tardavosi, kad receptai nesidubliuotų, tačiau dabar labai smagu, kai tą patį patiekalą skirtingi žmonės pagamina skirtingai. Kitaip sakant, kiekvienas renkasi, kas jam įdomu, ir kiekvienas atsiskleidžia savaip.
"Kai pradėjo daugėti prie projekto prisijungusių žmonių, ėmė mažėti receptų – nebespėjame jų sukelti, – sako Mantas. – Pirmo karantino metu negalėjome dirbti ir niekur išeiti, tad turėjome daugiau laiko. Dabar visi dirbame iš namų, laiko sumažėjo. Anksčiau projektui net po tris patiekalus per savaitę patys paruošdavome, o dabar jau daug kas priklauso nuo aplinkybių."
Bajaliai teigia kitų projekto dalyvių įkeltus receptus patys retai išbandantys, nes nepakanka laiko, tačiau vis pasižymi tai, ką norėtų kada nors pagaminti. Tas pageidaujamų patiekalų sąrašas – puikus lobynas, kai patiems pritrūksta fantazijos.
Dvi pirmosios šių metų savaitės buvo skirtos Kinijai, receptų su šios šalies patiekalais paskelbta daug. Vien projekto iniciatoriai gamino keturis kinų virtuvės patiekalus. Pastarąją savaitę visų laukė sudėtingesnė užduotis – Pietų Afrikos Respublikos patiekalai.
Mėgaujasi improvizuodami
Kaip šeimai, kurioje abu suaugusieji dirba ir augina septynerių metų sūnų Domą, rasti laiko tokiems užsiėmimams kaip maisto gamyba, tinklaraščio rašymas? "Valgyti juk vis tiek reikia", – juokiasi Dovilė.
Kai sprendžiame, ką gaminsime ir kelsime į tinklaraštį, svarbiausias kriterijus – kad tai tiktų mūsų šeimai. Stengiamės gaminti tai, ką patys norėtume suvalgyti ir kad vaikas valgytų.
"Kai sprendžiame, ką gaminsime ir kelsime į tinklaraštį, svarbiausias kriterijus – kad tai tiktų mūsų šeimai. Stengiamės gaminti tai, ką patys norėtume suvalgyti, ir kad vaikas valgytų, nes jam ne viskas tinka. Iš kiniškų patiekalų jis valgė tik koldūnus – visa kita buvo per aštru, – papildo Mantas. – Kai kurie receptai nepatenka į tinklaraštį, nes neatrodo patraukliai. Pavyzdžiui, kai "keliavome" po Baltarusiją, gaminome skrylius. Rezultatas nuvylė. Skonis – nelabai, išvaizda – dar prasčiau. Taip ir liko nepaskelbta."
Dovilė receptus koreguoja pagal šeimos poreikius. Domas alergiškas riešutams, tad jam patiekalų su riešutais negalima. Nenaudoja šeima ir daug svogūnų, nes pati šeimininkė jų nemėgsta, tad ir receptuose galima pastebėti, kad patiekalų su svogūnais nedaug – tik kai kur parašyta, kad galite dėti svogūnų.
"Mes nesiekiame pagaminti identišką patiekalą, kaip gaminama toje šalyje, – sako moteris. – Svarbiausia – iš to, ką turi šaldytuve, pasigavus, pavyzdžiui, kinų patiekalo idėją, sukurti kažką, įkvėptą Kinijos. Ir visus projekte dalyvaujančius raginame improvizuoti, būti kūrėjais. Jei neturi kažkokio prieskonio, kuris naudojamas originaliame recepte, juk nelėksi į parduotuvę, ypač tokiu sudėtingu laiku, kai į jas apskritai geriau vaikščioti kuo rečiau, – juk galima rasti alternatyvą. Kai, pavyzdžiui, darėme Kinijos prieskonių mišinį, į kurio sudėtį įeina pankolio sėklos, kurių neturėjome, – radome kuo jas pakeisti. Čia ir yra projekto smagumas – tiesiog improvizuoti, atrasti produktų, kurie kasdienėje mūsų mityboje neįprasti."
Iš anksto planuoja valgiaraštį
Jeigu reikėtų išskirti šalį, į kurią norėtųsi nuolatos keliauti ir kurios patiekalus nuolat valgyti, pora rinktųsi Italiją. Lietuvos virtuvė jiems labiau asocijuojasi su nostalgija vaikystei, močiučių gamintais patiekalais.
"Mes gaminame ir tradicinius lietuviškus patiekalus, kartais juos maišome su kitų šalių patiekalais. Pavyzdžiui, kepame bulvių plokštainį, tačiau tai nereiškia, kad valgome jį su spirgučių padažu – man daug skaniau jį valgyti su graikišku dzadzikiu ar panašiu turkišku, bulgarišku padažu. Mums patinka atrasti tai, kas mūsų šeimos skoniui ir mūsų skrandžiams geriausia", – sako Dovilė.
Mantas mėgsta sriubas ir sumuštinius, tad ir projektui "Karantino skonių kelionės" dažniausiai ieško šių patiekalų. Ir neretai tos atsitiktinai surastos ir išbandytos sriubos vėliau tampa vienos skaniausių ir dažnai ruošiamų jų namuose.
Išsirinkti, ką kurią dieną gaminti, šeimai nesudėtinga – kaip patys juokauja, kiekvienas gali paguglinti. Tada mažasis pasako, ar valgys tą patį, ar reikia pagaminti alternatyvą. Šeimos valgiaraštis suplanuojamas mažiausiai penkioms dienoms į priekį, superkami reikalingi produktai ir plano stengiamasi laikytis, kad produktai būtų sunaudoti.
Knygos – vertinga patirtis
Dovilė – finansininkė, pastaruoju metu dirbanti su IT projektais, Mantas – inžinierius, dirbantis pagal specialybę. Tinklaraštis "Skanios Bajalių šeimos istorijos" – jų hobis, kuris atsirado prieš maždaug dešimtmetį, kai kelionės mėgstanti pora norėjo pasidalyti su draugais savo kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis.
Ilgą laiką tai buvo šeimos metraštis apie jai svarbius įvykius. Po kurio laiko tinklaraštį pora nusprendė padaryti viešą, jame savo vietą rado ir šeimos gaminamų patiekalų receptai, o galiausiai iš to gimė elektroninė prieskonių derinimo ir jų naudojimo patiekaluose knyga ir dvi popierinės knygos – "Vieno indo patiekalai" ir "Lietuvos virtuvė".
Knygos, pasak Dovilės, buvo graži bendradarbiavimo idėja – leidyklos pasiūlė sukurti turinį ir paversti jį knygomis, o veikliai porai tai buvo smagi patirtis.
Dovilė ir Mantas teigia, kad iki susidraugaudami nė vienas nebuvo maisto gaminimo mėgėjas. O ir pradėję gyventi kartu tam daug dėmesio neskirdavo, kol kartą Mantas paprašė žmonos: pagamink tą patiekalą, kur aną vakarą gaminai, – labai skanus buvo. Tik problema: Dovilė net neprisiminė, ką ir kaip darė, – tiesiog taip pavyko. Tada jai ir kilo mintis, kad reikia receptus užsirašyti. Kai pradėjo užsirašyti – reikėjo ieškoti, kur tai padaryti. Tada jau radosi pirmieji maisto tinklaraščiai, tad ir ji ėmė dalytis savo receptais. Pradėjus dalytis receptais, prireikė ir nuotraukų – kaip kepsnio receptas be vaizdo? Mantas pradėjo fotografuoti.
"Aš rašau, ieškau receptų, galvoju apie vizualizaciją, vyras – kaip nufotografuoti, dar BBQ – jo sfera. Taip natūraliai ir įsitraukėme. Dabar gal nebūtų drąsu kurti viešą tinklaraštį. Tada, kai mūsų tinklaraštis tapo viešas, net negalvojome, kad jis turi kažką atitikti arba kažkam patikti, o ir ne toks buvo mūsų tikslas", – pasakoja Dovilė.
Ne darbas, o hobis
Kartais pora sulaukia komentarų dėl tinklaraščio turinio ar nuotraukų, tačiau nekreipia į tai per daug dėmesio – juk yra savamoksliai. Tinklaraštis jiems patiems padeda pamatyti, kaip tobulėja.
"Kai gavome pastabų iš leidyklos, jos nebuvo malonios, tačiau konstruktyvios. Jas reikėjo priimti, ir tai buvo savotiškas lūžis tiek mano fotografijoje, tiek Dovilės rašymo stiliuje, vizualizacijose. Tačiau tuomet turėjome užsakovą – leidyklą, kūrėme turinį knygoms, tad nori nenori teko mokytis ir atsižvelgti į pastabas. O tinklaraštis yra mūsų, mes nieko niekam nesame įsipareigoję, tad darome taip, kaip norisi, ir kartu mokomės. Nesame nuomonės formuotojai, kurie kažką daro už pinigus, dėl to esame laisvi", – sako Mantas.
"Tinklaraštis nėra mūsų darbas – tai mūsų hobis, todėl užsakymus renkamės tik tuos, kurie mums patinka, atitinka mūsų vertybes. O tie, kurie į mus kreipiasi, jau žino, ką mes kuriame ir ko tikėtis. Gal todėl drąsiai reiškiame savo nuomonę, o jei kažkam nepatinka – gali nežiūrėti", – šypsosi Dovilė.
Vienas kitą papildo
Bajalių pora – gana skirtingi žmonės. Mantas – konservatyvesnis, Dovilė šeimoje – tas vėjas, kuris vis kažką sugalvoja. Taip vienas kitą ir papildo.
"Aš karštakošė, greitai užsidegu idėja ir man reikia čia ir dabar, o Mantas – tas, kuris mane nuleidžia ant žemės, – juokiasi moteris. – Jis pasako: tu gerai pagalvok, jei vis tiek norėsi – mes darysime. Jei noras nedingsta – ir darome. Bet šiaip mes abu Vandeniai ir abu savotiškai pamišę."
Mantas teigia, kad karantinas jam nėra iššūkis, nes patinka būti namuose, net ir kelionės – jam, malonu, bet stresas. Jeigu galima rinktis, jis visada pasirinks likti namuose. Ta jo ramybė per karantiną ramina ir Dovilę.
Dovilė sako, kad būti kartu ir dirbti toje pačioje erdvėje pavasarį buvo nelengva, sūnui reikėjo nuolatinio dėmesio. Dabar lengviau – yra darbo iš namų patirties, darželiai veikia. Sunkiausia buvo išmokti atskirti darbą nuo šeimos, baigti darbą laiku, išjungti kompiuterį ir neįsijungti jo savaitgalį. Dabar Bajalių šeimai tetrūksta tik kelionių, bent po Lietuvą.
Projekto #KarantinoSkoniuKelionės receptai
Rumuniška keptų baklažanų užtepėlė
Dažnas sako, kad nemėgsta baklažanų, retai juos perka, juolab gamina. Mes irgi buvome tokie. Šios virtualiosios kelionės leido pažinti ne tik naujas šalis, bet ir kitus skonius. Pirmoji meilė tapo baklažanų suktinukai, o paskui – greita, paprasta ir be galo gardi keptų baklažanų užtepėlė.
2 baklažanai,
1 raudona paprika (jeigu nemėgstate, keiskite 6–8 džiovintais pomidorais aliejuje),
1 sauja šviežių plačialapių petražolių,
2 skiltelės česnako,
druskos ir šviežiai maltų pipirų,
1 šaukštas kokybiško majonezo arba saulėgrąžų aliejaus.
Baklažanus ir papriką meskite tiesiai ant laužo ar kepsninės žarijų, o jei gaminate namie – apdeginkite orkaitėje su grilio funkcija. Iškeptus baklažanus nulupkite ir palikite inde su sieteliu šiek tiek nuvarvėti. Papriką apvyniokite folija ir kai atvės lengvai nulupsite. Nuluptą baklažaną peiliu sukapokite. Jokiu būdu netrinkite virtuviniu trintuvu. Smulkiai sukapokite ir keptą papriką. Baklažanus ir papriką sumaišykite, pagardinkite majonezu arba aliejumi, kapotomis petražolėmis, įtarkuokite česnako, pridėkite druskos ir pipirų pagal skonį. Viską išmaišykite ir patiekite su traškia duona.
Švediškas kiaulienos kepsnys traškia odele
Ką galime rekomenduoti sotesnio, tinkamo šiam žiemos sezonui? Iš karto pagalvojome apie švedišką kiaulienos kepsnį. Šio kepsnio cinkelis – traškioji odelė, kurią kandant maloniai traška.
Kiaulienos šoninė su odele,
mėgstamų prieskonių,
druskos ir pipirų,
kmynų,
citrininio čiobrelio,
raiščio mėsos gaminiams (tokia balta virvelė naudojama vyniotiniams gaminti).
Šis receptas – be jokių tikslių kiekių ir suvaržymų. Prieskoniai? Kokių norite. Mėsa? Kokia patinka, svarbiausia su odele. Mėgstate riebiau – drąsiai rinkitės šoninę, ypač ilgą gabaliuką. Mėsą išimkite iš šaldytuvo 2–3 valandos prieš kepimą. Nuplaukite, nusausinkite. Odelę labai aštriu peiliu supjaustykite juostelėmis. Būtinai įtrinkite druska taip, kad ji subyrėtų į tarpelius. Visą mėsą įtrinkite mėgstamais prieskoniais, druska. Mums, beje, labai patiko kmynai – rekomenduojame. Mėsą prieš kepimą susukite, būtinai suriškite raiščiu mėsos vyniotiniams, tik stenkitės, kad ji nepapultų į tas įpjovas, sukepus bus sunku ištraukti. Skardą pripilkite verdančio vandens, padėkite groteles ar suglamžykite folijos, kad mėsa būtų virš vandens, riebaliukų perteklius nuvarvėtų. Kepkite 200 °C iki vidinės 65 °C. Labai rekomenduojame naudoti termometrą. Tai vienas geriausių prietaisų virtuvėje. Niekada neperkepsite, mėsa bus minkšta ir skani. Iškeptą mėsą atsargiai ištraukite, nuriškite raištį. Pjaustykite plonais gabaliukais ir apskrudinkite ant karštos keptuvės. Su kuo patiekti? Troškintos daržovės, šviežios salotos – tiks viskas: bulvių košė, kepti burokai arba moliūgai.
Gruziniškas medutis
Mūsų namuose iki šiol buvo kepamas daugiau lietuviams tradicinis storesnių medaus lakštų tortas, o šis plonų plonų, lyg lietinių blynų, lakštų gaivus gruziniškas jaunikaitis... ilgam pavergė mūsų šeimos širdis.
Biskvitui:
45 g sviesto,
3 šaukštai cukraus,
4 šaukštai medaus,
3 kiaušiniai,
2 nubraukti šaukšteliai sodos,
500–600 g kvietinių miltų (ir papildomai kočiojimui).
Kremui:
3 puodeliai pieno (600–650 ml),
100 g minkšto sviesto,
1 puodelis cukraus,
1 kiaušinis,
2 šaukštai miltų,
½ šaukštelio vanilės pastos,
citrinos arba apelsino žievelės.
Biskvitui puode ant vidutinio karščio išlydykite sviestą, cukrų ir medų, virkite maišydami 5 min. Po vieną įmuškite kiaušinius ir kaskart kiekvieną gerai išplakite, nes kitaip gausite kiaušinienę. Įberkite kepimo sodos ir virkite nuolat maišydami dar minutę. Mišinys taps tirštas ir kreminis. Nukelkite puodą ir leiskite atvėsti apie 5 min. Po truputį įmaišykite miltus ir gerai išmaišykite. Neišsigąskite, jeigu tešla nesusiformuoja į vientisą rutulį – kočiojant pridėsite papildomų miltų ir tikrai nepadauginsite. Visą tešlą padalykite į vienodas aštuonias dalis, jei kepate apvalioje formoje, arba, jei naudojate didelę kepimo skardą, į keturias dalis. Kiekvieną tešlos dalį iškočiokite plonai ant kepimo popieriaus, pabarstyto miltais. Įkaitinkite orkaitę iki 170 °C. Kepkite kiekvieną biskvito lakštą 5–6 min.
Kremui puode išmaišykite kiaušinį, cukrų ir miltus. Po truputį, nuolat maišydami, įpilkite vanilės ir pieno. Virkite kremą ant silpnos ugnies nuolat maišydami. Kai kremas sutirštės, nukelkite nuo viryklės, supilkite į didelį maišymo dubenį ir leiskite atvėsti. Minkštą kambario temperatūros sviestą išplakite plakikliu, kol taps grietinės konsistencijos. Tada dalimis pilkite kremą ir gerai maišykite. Galiausiai įmaišykite tarkuotą citrinos arba apelsino žievelę. Kremas paruoštas, galima sutepti tortą.
Biskvito lakštus supjaustykite norima forma, jokiu būdu neišmeskite trupinių, jie skirti tortui papuošti. Sukapokite juos iki rupių trupinių. Biskvitus pertepkite kremu, torto paviršių irgi, gausiai apiberkite trupiniais. Galite puošti milteliniu cukrumi, sezoniniais vaisiais ir uogomis. Tortą būtina palaikyti parą šaldytuve, o geriausias ir skaniausias jis būna trečią parą po sutepimo – minkštas, drėgnas, gardus.
