Paplitęs įsitikinimas, kad kasdien žmogus turėtų nueiti po 10 tūkst. žingsnių, mokslo pasaulyje nėra vertinamas  vienareikšmiškai. Verta prisiminti, kad šis skaičius buvo paimtas iš 1965 m. Japonijoje vykdytos žingsniamačio rinkodaros kampanijos tyrimo ir nuo to laiko tapo pasauliniu kasdienio aktyvumo etalonu. Naujausi tyrimai rodo, kad sveikatai naudingas magiškas skaičius gali būti kiek mažesnis, apie tai  rašo „Newsweek“.

Nuo seno žinoma, kad ėjimas labai naudingas sveikatai, įskaitant širdies stiprinimą, svorio reguliavimą, nuotaikos gerinimą ir protinę veiklą. Vaikščioti lengva pradėti, ši fizinės veiklos forma tinka įvairaus amžiaus žmonėms ir eiti galima bet kur. Žinoma, kad nueinant  vos mažiau nei 4 tūkst. žingsnių per dieną sumažina mirties dėl bet kokios priežasties riziką, o kasdien nueinant apie 2 300 žingsnių galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, 8 900 žingsnių per dieną gali padėti sulėtinti kognityvinių gebėjimų silpnėjimą. 

Fizinio aktyvumo etalonu tapęs skaičius – 10 tūkst. žingsnių kasdien –  įveikiamas ne kiekvienam. Pasak sveikatos stiprinimo ekspertės Lindsay Bottoms, vien tik  7 500 – 8 500 žingsniai per dieną  nesumažina mirtingumo ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Be to, tyrimai parodė, kad moterų, kurios per dieną nueina apie 4 400 žingsnių, mirtingumas jau yra mažesnis. Tai rodo, kad daugumai pasiekiamesnis tikslas galėtų būti kasdien nueiti ne mažiau kaip 7 tūkst. žingsnių. Ir tik po to, kai šis tikslas jau pasiektas, žingsnių skaičių galima po truputį didinti.

Svarbu ne tik skaičiuoti žingsnius, bet ir trumpinti sėdėjimo laiką. Jei žmogus dirba sėdimą darbą, jis privalo daryti trumpas pertraukas, kurių metu reikia  stengtis pavaikščioti arba bent jau pastovėti. L. Bottoms pabrėžė, kad svarbu būti aktyviems. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, suaugusieji per savaitę turėtų ne trumpiau nei 150 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba 75 minutes intensyviai sportuoti, taip pat atlikti raumenis stiprinančius pratimus.

Taigi, nors daugiau vaikščioti yra naudinga, savo sveikata besirūpinantys žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti nekonkrečiam žingsnių skaičiui, o pasistengti, kad kasdienėje rutinoje būtų kuo daugiau fizinės veiklos. Nesvarbu, ar žmogus vedžioja šunį, ar automobilį stato kuo toliau , ar kalbėdamas telefonu stengiasi atsistoti ir pavaikščioti – gerai savijautai svarbus kiekvienas žingsnis ir fizinė  veikla.