Sausio 11–13 dienomis Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje vyksiančiose nemokamose LUX kino dienose „Kariaujanti moteris“ bus rodoma su kitais dviem konkursinės LUX programos filmais: „Kitoje durų pusėje“ ir „Stiksas“.

Ryžtingai rūpinasi aplinkosauga

Pasak EP pirmininko Antonio Tajani, šių metų LUX finalininkai atskleidžia pagrindines Europos ateities temas: riziką dėl kraštutinio nacionalizmo, būtinybę kuo skubiau susirūpinti aplinkosauga ir rasti būdų migracijos problemai spręsti. Nors trys filmai skiriasi žanru ir tema, visi jie pasakoja apie stiprias moteris, kurios siekia pakeisti dabartinę situaciją pasaulyje.

Ne išimtis ir 2018 metais geriausiu LUX filmu išrinkta juosta „Kariaujanti moteris“ („Woman at War“), kurios centre – 50-metė aistringa aplinkos saugotoja Halla, originaliais ir drąsiais būdais neduodanti ramybės aliuminio bendrovei.

„B. Erlingssonas kuria šiuolaikinę legendą apie Dovydą moters pavidalu, kovojančią su Galijotu, kurį įkūnija šalies vyriausybė ir pramonė“, – įžvalgą pateikia leidinys „Hollywood Reporter“.

Filmo režisieriaus teigimu, šiomis dienomis pasaulį reikia gelbėti, o kovojant už aplinką moterys dažnai stovi priešakinėse linijose.

Už vaidmenį filme „Kariaujanti moteris“ aktorė Halldóra Geirharðsdóttir buvo nominuota Europos kino apdovanojimuose.

Atveria kovos už demokratiją paslaptis

Antrasis LUX kino dienų filmas „Kitoje durų pusėje“ („The Other Side of Everything“) – praėjusiais metais „Kino pavasaryje“ rodyta intymi serbų režisierės Milos Turaljič dokumentika. Ji atveria Belgrade esančio buto duris ir pakviečia mamą pasikalbėti. Šeimos paslaptys atskleidžia visos serbų tautos kovą už savo ateitį.

„Per savo šeimos prizmę siekiau perteikti tam tikrą visos šalies istorijos laikotarpį. Žodis po žodžio, sakinys po sakinio pokalbis mus nuveda gilyn ir kelia dabar universalius migracijos, savo tapatybės išsaugojimo klausimus“, – pasakoja M. Turaljič. Pasak jos, šis filmas yra tarsi savotiškas palikimas mamos kartai, motyvuosiantis kovoti už savo ateitį ir kitas kartas.

„Kino pavasario“ programos sudarytojos Mantės Valiūnaitės teigimu, tai jaudinantis, intelektualus ir nuoširdus filmas. „Motinos ir dukros dialogai dabartiniame Europos kontekste atrodo ypač aktualūs ir svarbūs. Šis filmas tikrai nepaliks abejingų“, – neabejoja kino kritikė.

Gelbėja pabėgėlių gyvybes

Ne mažiau ryžtingas moters portretas piešiamas austro Wolfgango Fischerio dramoje „Stiksas“ („Styx“), kurioje iškeliamas pagalbos migrantams klausimas.

Juostoje pasakojama apie savimi pasitikinčią Rikę, kuri išvyksta viena atostogauti į Gibraltarą. Ten ji nusprendžia jachta pasiekti salą. Per kelionę užklumpa audra, po kurios moteris susiduria su apdužusiu migrantų laivu. Nemažai filmo scenų buvo filmuojama atviruose vandenyse.

„Tai dokumentinė tikrovė, tuo pat metu funkcionuojanti kaip dvilypės Vakarų laikysenos pabėgėlių krizės akivaizdoje alegorija“, – pastebima „Hollywood Reporter“ recenzijoje.

Pasak W. Fischerio, šis filmas apie egzistenciją ir ES ateitį – kas mes esame, kas norime būti ir turėtume būti. „Migracija mus palies per artimiausius dešimtmečius, tad tai jautri tema, apie kurią turime kalbėti“, – neabejoja režisierius. Filmo žiūrovus jis kviečia persikelti į pagrindinės herojės vietą ir kiekvienam išspręsti pasirinkimo dilemą.