Kodėl reikia keisti miesto bendrąjį planą?

Šiuo metu galiojantis planas patvirtintas dar 2007 m. ir jau nebeatitinka dabarties poreikių. Nepakeitus bendrojo plano, stabdomos investicijos ir naujų projektų įgyvendinimas.

Vienas iš pavyzdžių – vietoje nebenaudojamos vandenvietės Ryšininkų gatvėje numatoma Klaipėdos sporto ir laisvalaikio komplekso statyba. Ši teritorija dabar galiojančiame miesto bendrajame plane yra numatyta infrastruktūros, o ne sporto objektams, tad kol nebus patvirtintas naujas bendrasis planas, sporto objektas čia iškilti negalės. Pagal dabartinio plano sprendinius negalima statyti ir senelių globos namų savivaldybės valdomame sklype Melnragėje, nebūtų įmanomas ir Šv. Jono bažnyčios atkūrimas. Problemų patiria ir privačių sklypų savininkai bei investuotojai, negalintys vystyti norimų projektų.

Ar miestas gali planuoti ką nori?

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, bendrasis planas nėra vieno asmens vizija, kaip turėtų vystytis miestas. Tai bendras savivaldybės specialistų ir išorės ekspertų darbas, kurį lydėjo gausybė derinimų su įvairiomis institucijomis, organizuoti pristatymai visuomenei. Vien derinančių institucijų – net 28, o iš visuomenės sulaukta beveik 400 siūlymų, iš kurių į didelę dalį atsižvelgta, o jei atsižvelgti buvo neįmanoma, paaiškinta, kodėl.

„Be visų suinteresuotų pusių kompromiso judėjimas tolyn neįmanomas. Šalia viso to reikia nepamiršti, kad gyvename teisinėje valstybėje, tad norai ir vizijos privalo sutapti ir su teisės aktų reikalavimais“, – sakė G.Neniškis.

Ypač sudėtinga situacija susidarė dėl to, kad vienoje teritorijoje vienu metu buvo rengiami net du bendrieji planai – miesto ir uosto. Miesto bendrąjį planą rengė savivaldybė, o uosto, kuris yra valstybinės svarbos objektas, – Susisiekimo ministerija. Pagal šalyje galiojančius teisės aktus, aukštesnę galią turi būtent uosto bendrasis planas, o miestas, rengdamas savo planą, privalo atsižvelgti į uosto bendrojo plano sprendinius, net jei vizija ne visada sutampa.

„Nors tai smarkiai apriboja savivaldos galimybes planuoti savivaldybės teritoriją, ignoruodami teisės aktus ir viską planuodami išimtinai pagal miesto poreikius, toliau judėti, deja, negalėsime. Tokiu atveju nelaimės niekas – naujo bendrojo plano nebus, o kartu nebus ir sąlygų vystytis miestui bei vykdyti miesto bendruomenei svarbius projektus“, – sakė administracijos direktorius.

Vienas bendruomenės keliamų klausimų – kodėl savivaldybė naujajame bendrajame plane nenumato Žiemos uosto konversijos. Tokia konversija nenumatyta uosto bendrajame plane, o šis dokumentas, kaip jau minėta, yra aukštesnio lygmens, todėl jo sprendinius privaloma integruoti į miesto bendrąjį planą. Panaši situacija ir dėl teritorijos tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių g. ir Kuršių marių susisiekimo infrastruktūros, kurios specialųjį planą rengia Susisiekimo ministerija, kaip valstybei svarbaus projekto planą. Todėl jo galia aukštesnė ir jo sprendiniai savivaldybei vėlgi privalomi.

Taip pat keliamas klausimas dėl krovinių gabenimo geležinkeliais ir prašoma sprendinius keisti visų pirma tai žymint Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Savivaldybė tokių galių neturi, tačiau aktyviai teikė pasiūlymus šalies bendrajam planui. Šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia galimybių studiją, kurioje nagrinėja galimybes įgyvendinti miesto tarybos teiktą pasiūlymą – paskirstyti srautus iš anksto aplenkiant miesto teritoriją. Miesto bendrojo plano keitimo sprendiniuose yra numatyta centrinės geležinkelio stoties konversijos galimybė.

Nors rengiamu naujuoju planu savivaldybė numatyti to, kas prieštarauja aukštesnio lygmens dokumentams, ir negali, dedami kiti žingsniai, kad būtų rasti miestiečiams reikalingi sprendimai.

Smiltynės, Melnragės ir Girulių užstatyti nesiruošiama

Bendruomenei kyla klausimų ir dėl pajūrio teritorijų ateities. Naujasis bendrasis planas sudarys sąlygas Smiltynėje, Giruliuose bei Melnragėje steigti kurortines teritorijas, tačiau joks drastiškas užstatymas ir unikalios gamtos sunaikinimas nenumatomas ir jokių prielaidų tam nesudaroma. Melnragės ir Girulių ruože naujos plėtros teritorijos neplanuojamos, numatytos tik esamų teritorijų plėtros galimybės, tačiau ir jos dar turės būti papildomai detaliai išnagrinėtos ateityje rengiant vietovės lygmens planus.

Smiltynėje sudaromos galimybės atstatyti sunykusią gelbėjimo stotį, įrengti takelius bei kitą infrastruktūrą, kuri leistų eksponuoti buvusius karinius įtvirtinimus ir atliktų rekreacines funkcijas, taip pat atveriama galimybė atstatyti buvusio restorano „Strandhalle“ pastatą, kuris greičiausiai buvo nugriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Reikia nepamiršti ir to, kad Smiltynėje dar galioja aukštesnio lygmens už miesto bendrąjį planą – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, tad jokia urbanizacija ar naujos statybos negalėtų vykti, jei jos neatitiktų šio dokumento.

Stadionas lieka savo vietoje

Dar vienas visuomenės nuogąstavimas – kad bus sunaikintas miesto centrinis stadionas. Nors jo veikla problemiška, naikinti stadiono nesiruošiama – jis ir toliau bus vystomas kaip specializuotas sportinis kompleksas. Šiuo metu didžioji stadiono teritorijos dalis patenka į uosto įmonių sanitarinės apsaugos zoną. Ši problema ne kartą akcentuota Susisiekimo, Aplinkos ministerijoms, Vyriausybei, Uosto direkcijai. Savivaldybės nuomone, uosto įmonės turėtų taikyti visas būtinas priemones, kad aplinkos kokybė gretimybėse nenukentėtų ir būtų galima sumažinti sanitarinės apsaugos zonos ribas bei saugiai plėtoti sporto kompleksą. Ateityje miestas siekia turėti naują stadioną šalia Palangos plento, tačiau kol kas finansavimas šiam objektui nėra skirtas, tad jokių prielaidų atsisakyti senojo centrinio stadiono neturima.

Plane – miesto vystymosi gairės

Naujajame bendrajame plane numatoma daugiacentrė miesto struktūra – sudaromos sąlygos stiprinti ne tik pagrindinį istorinį miesto centrą, bet ir tris pacentrius, kur sukuriamos galimybės atsirasti socialinės bei komercinės paskirties objektams. Tokia daugiacentrė struktūra padeda mažinti kasdienių kelionių poreikį automobiliais, susisiekimo sistema vystoma remiantis darnaus judumo principais – į tai orientuojasi šiuolaikinės urbanistinės tendencijos. Klaipėdos bendrajame plane taip pat numatoma plėtoti rekreacinius centrus – Smiltynę, Melnragę, Girulius, pietinėje dalyje numatytas priėjimas prie marių ir mažųjų laivų uostelis, šiaurinėje dalyje numatyta teritorija mokslo ir technologijų plėtrai. Skirtingai nei dabartiniame bendrajame plane, naujajame visos funkcinės zonos bus mišrios, taip sudaromos lankstesnės sąlygos verslui dėl žemės naudojimo būdo, tačiau pagrindiniai apribojimai išlieka – pavyzdžiui, pramoninėje zonoje negalės būti vystoma gyvenamoji statyba, tačiau galės atsirasti reikalingi komerciniai objektai.

„Nuėję ilgą derinimų ir geriausių sprendimų paieškos kelią, dabar sustoti prabangos jau nebeturime. Ačiū visiems dirbusiems, kad miestas turėtų šių dienų poreikius atitinkantį plėtros dokumentą, ačiū visiems siūliusiems idėjas, kėlusiems klausimus, reiškusiems nuogąstavimus ir padėjusiems rasti geriausius sprendimus, kokie tik įmanomi šioje situacijoje. Jokiu būdu neatsiribojame ir nuo naujų pasiūlymų – nors formalūs terminai jau praėjo, girdime, vertiname ir, atsiradus naujoms galimybėms, kalbėsimės toliau. O dabar kviečiu susitelkti paskutiniam žingsniui ir patvirtinti svarbiausią miesto teritorijų planavimo dokumentą“, – ragino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Naujas bendrasis planas savivaldybės tarybai teikiamas tvirtinti rugsėjo 30 d. posėdyje.

Įžvelgė įtaką

Artėjančią savaitę, likus dviem dienoms iki Klaipėdos tarybos posėdžio, uostamiesčio centre mitinguoti ketina grupė klaipėdiečių, nepritariančių miesto bendrojo plano keitimui.

Iniciatyvinė grupė jau kreipėsi ir į politikus, ir į Aplinkos ministeriją, kad miesto bendrasis planas būtų rengiamas iš naujo, nes dabartiniame įžvelgia "netoleruotinus dokumento trūkumus".

Visuomenininkai tvirtina atlikę Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo duomenų analizę ir įžvelgė, kad dokumente numatomi pokyčiai "yra nepriimtini miesto plėtrai".

Todėl tarybos narių prašoma netvirtinti bendrojo plano ir nedelsiant grąžinti šį teritorijų planavimo dokumentą į bendrųjų sprendinių formavimo stadiją.

Visuomenininkų teigimu, jaučiama įtaka yra "itin nedraugiška gyvybingo ir tvaraus miesto urbanistinei raidai ir visuomenės gerovei, todėl planuojami uosto plėtros užmojai Klaipėdos miesto bendrajame plane, rekreacinių ir kitų miesto infrastruktūros resursų sąskaita – netoleruotini".

"Rengiamame miesto bendrajame plane yra numatyta nepagrįstai milžiniška ypač vertingos Melnragės–Girulių (47 ha) ir nacionalinio parko bei UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios Kuršių nerijos dalies – Smiltynės (apie 19 ha) ruožų urbanizacija", – rašoma miestiečių kreipimesi.

Nepritars ir politikė

Jokiai frakcijai miesto taryboje nepriklausanti politikė Nina Puteikienė tvirtino palaikanti klaipėdiečių poziciją ir per balsavimą nepritarsianti miesto bendrajam planui dėl kelių dalykų.

"Pirmiausia planas paruoštas pagal koncepciją, kurią patvirtino ne taryba, bet tuometis savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Pagal šitą variantą Klaipėdoje numatyta maksimali uosto plėtra. Plane nenumatyta konversija centrinėje miesto dalyje ir uosto įmonių veiklos pertvarkymas. Mano supratimu, miestui reikia grąžinti Žiemos uostą, įrengiant mariną, o ne krauti ten natrio trąšas", – kalbėjo politikė.

Pozicijos: Klaipėdos tarybos narių N.Puteikienės ir S.Budino požiūriai į bendrąjį miesto planą – kardinaliai skirtingi. (Vytauto Petriko nuotr.)

N.Puteikienės teigimu, miestas šiuo bendruoju planu sprendžia ne Klaipėdos ir klaipėdiečių, bet uosto problemas.

"Uosto įmonės didina krovą tris kartus, tarša didės irgi tiek pat, o kur numatyti sprendiniai, kad tai neatsitiktų? Be to, mieste planuojama uosto susisiekimo sistema, o juk kalbėjome apie koridorius ir apvažiavimus, bet taip nėra. Uostas išlieka mieste. Bet skaudžiausia, kad tame plane numatyta nepagrįsta Melnragės–Girulių ir Smiltynės urbanizacija", – tvirtino N.Puteikienė.

Iniciatyva kainavo postą

Buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius S.Budinas, kuris baigiantis praėjusiai kadencijai būtent dėl šio plano neteko posto, įsitikinęs, kad šitas dokumentas yra labai svarbus, todėl jo priėmimas itin pastūmėtų miestą judėti į priekį.

"Mes turime įstrigusius projektus, vienas jų – vandenvietės teritorijos vystymas, kur yra numatyta sporto komplekso statyba. Be šito plano sustojo ir senelių namų statyba Melnragėje, Šv. Jono bažnyčios projektas, LEZ’o teritorijos platesnis panaudojimas. Yra labai daug projektų, kurie iš karto pajudėtų, patvirtinus šį planą", – teigė S.Budinas.

Jo teigimu, kalti ne tik įstatymai, bet ir politikai, kurie, baigiantis anai kadencijai, nesiryžo patvirtinti šio plano.

"Praeitos kadencijos valdančioji dauguma pusę metų trypčiojo vietoje dėl plano koncepcijos patvirtinimo, kai galiausiai turėjau prisiimti atsakomybę ir pasirašiau tą koncepciją, kad miesto planas judėtų į priekį. Apmaudu, kad nėra vieno atsakingo asmens, kuris tą projektą būtų lydėjęs nuo pradžios iki galo", – teigė S.Budinas, kuriam dėl šios iniciatyvos teko trauktis iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų.

Derinimai truko per ilgai

Klaipėdos tarybos narė Judita Simonavičiūtė apgailestavo, kad bendrasis planas buvo ruošiamas per ilgai, vos ne dešimtmetį.

Rengiant jį didžiausia bėda kilo dėl suderinimo procedūrų.

Nuomonė: politikės J.Simonavičiūtės manymu, beveik septynerius metus užtrukęs Klaipėdos bendrojo plano derinimas buvo akivaizdžiai per ilgas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Jei planas, kuris ruošiamas dešimčiai metų, buvo svarstomas septynerius metus, vadinasi, kažkas negerai įstatymų srityje. Klaipėdoje pagrindinė problema buvo jau prieš tai patvirtintas uosto bendrasis planas, kuris yra aukštesnio lygio dokumentas nei savivaldybės, ir reikėjo prie jo derintis. Čia ir buvo priežastis, kodėl viskas taip ilgai užtruko. Mes faktiškai rengėme du bendruosius planus vienai teritorijai, tai nėra visai normalu. Turėjome viską suderinti tiek su valstybe, nes uostas yra valstybinis, tiek su visuomene, ir dėl to tos procedūros strigo", – kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Derinimo metu buvo gauta beveik 400 visuomenės pasiūlymų, į tris ketvirtadalius buvo atsižvelgta arba iš dalies atsižvelgta.

Plano sprendiniai suderinti su 28 teritorijų planavimo sąlygas nustačiusiomis institucijomis.

Naujasis planas numato miesto vystymąsi iki 2030 m., bet esą jo koncepcija galės būti naudojama ir vėliau, net iki 2050-ųjų.

Tvirtinimui kliūčių neliko

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai palaiminus bendrąjį miesto planą, nebeliko kliūčių jo tvirtinimui taryboje.

"Tikiu, kad visi suprantame šio dokumento svarbą ir susitelksime konstruktyviam darbui, kad jau netrukus taryboje galėtume tvirtinti naują bendrąjį planą ir sudaryti sąlygas naujoms investicijoms, miesto augimui ir plėtrai", – paskelbus apie baigtas plano derinimo procedūras kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Miesto vadovo nestebino, kad toks dokumentas, apimantis faktiškai visas miesto plėtros perspektyvas bei kryptis, sulaukia įvairių vertinimų.

Įveikus praktiškai visą derinimų maratoną, anot mero, nebėra laiko dar kartą stabtelėti ar stabdyti galutinį tvirtinimo procesą.

Bet, V.Grubliausko teigimu, bendruomenių ir visuomenės grupių nuogąstavimai taip pat turi būti išgirsti.

Balsavimas – kitą savaitę

Tvirtinkime ir važiuokime tolyn.

Kitą ketvirtadienį vyksiančiame Klaipėdos tarybos posėdyje politikai turės apsispręsti, ar pritarti septynerius metus rengtam miestui svarbiam dokumentui.

Veikiausiai miesto tarybos narių pozicijos nebus vieningos, tačiau dalis jų mano, kad Klaipėdai šis planas yra būtinas ir kuo greičiau.

"Manau, kad jam pritarsiu, nors yra vietų, kurias norėtųsi matyti kiek kitokias, nei yra dabar. Bet nėra idealių planų. Lyginant šį planą su 2007-ųjų planu, naujasis yra daug pažangesnis, atveria daug galimybių miesto spartesniam vystymui. Aišku, visuomenei kyla nuogąstavimų dėl Girulių miško išsaugojimo. Bet kol kas jam jokių grėsmių nėra. Bet kokie sprendimai dėl šio miško ateityje bus akylai stebimi tiek miestiečių, tiek politikų ir tikiu, kad užteks valios pasipriešinti visoms grėsmėms, jei tokios atsirastų", – kalbėjo tarybos narys S.Budinas.

Jis nenuneigė, kad naujame miesto bendrajame plane yra numatyta galimybė kirsti dalį Girulių miško, jei to reikėtų kokiam nors valstybiniam projektui.

Esą tai buvo privalu įtraukti į miesto bendrąjį planą, nes valstybės planai turi aukštesnę galią nei savivaldybės.

"Bet kuriuo atveju, išduodant statybų leidimus ar darant kažkokius veiksmus, įsijungs ir savivaldybė. Todėl manau, kad visiems užteks politinės drąsos neleisti padaryti veiksmų, kurie pablogintų klaipėdiečių situaciją. Manau, kad miškas kertamas nebus ir tai nenumatoma", – tikino S.Budinas, pabrėžęs, jog bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" susisiekimą su uostu planuoja vystyti pietinėje miesto dalyje, o ne Giruliuose.

Pritarti bendrajam planui ketina ir politikė Elida Mantulova.

Elida Mantulova / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tarybos narė tvirtino, kad šiuo metu yra parengtas dokumentas, kurį privalu tvirtinti, "nes verslas laukti nebegali".

"Jei paisytume bendruomenės baimių, reikėtų vėl revizuoti visus sprendimus, stabdant kai kurių teritorijų vystymą, investicijas, miesto projektus. Neneigiu, jog grėsmės neišlieka, bet mes nesame pajėgūs užkardyti kai kurių sprendimų, tačiau labai viliuosi, kad taryba vis dėlto pritars bendrajam planui. Tvirtinkime ir važiuokime tolyn", – palinkėjo E.Mantulova.

„Visi mieste gyvenantys ir dalyvaujantys subjektai, privatininkai ar visuomenininkai galėtų prisidėti ir prie idėjos kūrimo to pastato. Tokių kompanijų, tokių dalyvių Klaipėdoje yra daug ir stengsimės paskatinti, sureikšminti tą klausimą, kad galėtų miestas realizuoti tą galimybę, kurią mes suteikėme – pastatą ne privatizuoti, aukcionuoti, o panaudoti gyventojų poreikiams“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė ministras.

Paklaustas, kieno nuosavybė bus centrinis paštas, J. Narkevičius sakė, kad tai „klausimas, į kurį visi galime ieškoti atsakymo.“

„Aš nenorėčiau primesti kažkokio vieno ar kito modelio, skatinu visas puses aktyviai dalyvauti ir atrasti variantą“, – sakė ministras.

Pasak Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, svarstant galimą pastato atstatymą ir veiklą, ministras užsiminė apie mecenavimo galimybę.

„Anksčiau buvo lūkesčių, kad paštą turi nusipirkti ar kitaip prisiimti miestas ir mes turėtume jį įveiklinti, nežinia už kokias lėšas. Ministras prakalbo apie mecenavimo galimybę. Jis paminėjo, kad mieste yra daug rimtų įmonių, kurios galėtų prisidėti ne tik prie pašto atkūrimo, restauravimo, renovavimo, bet ir įveiklinimo. Žinoma, su visuomenės, miesto pagalba. Koks tai galėtų būti modelis, nebuvo pasakyta, bet jis pasakė, kad yra atviras visiems įmanomiems pasiūlymams. Mes toliau diskutuosime, bet nebebūsime vieni palikti spręsti šio klausimo“, – žurnalistams sakė A. Cesiulis.

Jis taip pat pridūrė, kad „niekas iš miesto vadovų niekada nesakė, jog savivaldybė pirks pašto pastatą“.

A. Cesiulio teigimu, pastato remontas prasidės, kai bus aiškus savininkas.

Lietuvos paštas norėjo parduoti Klaipėdos ir Kauno pašto pastatus, nes jų išlaikymas yra brangus, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms. Tačiau pašto valdyba pernai gruodį sustabdė jų pardavimo procesą. Abu pastatai įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Vilniaus centrinio pašto pastatas buvo parduotas gruodį.

Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs prieš 126 metus statytos Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.

"Šitas klausimas neišnyks"

Prieš tris savaites, kovo 26-ąją, savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pasirašė įsakymą, kurio pagrindu įregistravo Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją.

Šis žingsnis savivaldybės administracijos vadovui kainavo darbo vietą. Iš pareigų jis atleistas tarybos sprendimu.

Buvęs administracijos vadovas tada tvirtino, jog Klaipėdoje yra per 200 juridinių ir fizinių asmenų, kurie laukia šio plano pakeitimo.

Esą dėl to stringa ne vienas strateginis projektas, todėl S.Budinas šį įsakymą ir pasirašęs.

Nors savivaldybės administracijos atstovai tikino, jog šia koncepcija nėra planuojamas išorinis uostas, liko daug neaiškumų, todėl tarybos narė Nina Puteikienė parengė sprendimą minėtam įsakymui naikinti.

"Per tas dvi savaites nesulaukiau jokio atsakymo dėl mano parengto sprendimo. Todėl šį klausimą ėmė kelti miestiečiai. Dabar jau jie klausia, kas toliau? Kodėl nieko nedaroma? Ateis nauja taryba, bet šitas klausimas neišnyks", – įsitikinusi N.Puteikienė.

Įteikė kreipimąsi

Po to, kai paskutiniame kadenciją jau baigusios tarybos posėdyje įsakymas dėl Bendrojo plano koncepcijos taip ir nebuvo svarstytas ar juolab atšauktas, vakar Klaipėdos bendruomenių asociacijos aktyvistai merui Vytautui Grubliauskui įteikė kreipimąsi su prašymu panaikinti įsakymą dėl Klaipėdos bendrojo plano koncepcijos.

"Jei meras iš tiesų būtų prieš išorinį uostą, jis padarytų tai, ko prašau aš ir ko prašo bendruomenė. Jis turėtų kreiptis į administracijos direktoriaus pareigas einantį Olegą Mariničių, kad šis atšauktų savo pirmtako įsakymą ir kad būtų peržiūrima Klaipėdos bendrojo plano koncepcija. O dabar tik dūmų uždanga paleista", – įtarė N.Puteikienė.

Kokios bus pasekmės?

Vis dėlto meras šiandien kviečia Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovus į bendrą pasitarimą su tais savivaldybės darbuotojais, kurie derino tą koncepciją.

Susitikimas rengiamas tam, kad būtų kalbama ne emocijomis, o dalykiniais argumentais.

"Kategoriškumas nėra kelias į sutarimą ir susitarimą. Niekam nekyla klausimų, kad Klaipėdai reikia bendrojo plano. Suprantu, kad savivaldybės specialistams nėra maloni misija kalbėtis su kitokią poziciją turinčiaisiais, bet tai labai svarbu, ieškant argumentų viršenybės. Dabar laukiame teisininkų vertinimų, ar tas įsakymas dėl Klaipėdos bendrojo plano koncepcijos gali būti naikinamas. Kas tai turės daryti? Kokios bus viso to pasekmės ir kas tai turės įvertinti?" – paaiškino meras.

Žinia apstulbino

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, antradienį pakvietęs žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją, prieš tai administracijos aparatui griežtai nurodė neatskleisti jos turinio.

Tikėtina, jog tai nėra sutapimas, jog šiuo metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas yra išvykęs į Rumuniją, kur dalyvauja ES Regionų komiteto COTER komisijos posėdyje. Todėl miesto vadovas net negalėjo įtarti, apie kokius administracijos sprendimus sužinos uostamiestis.

Merą pavaduojanti vicemerė Judita Simonavičiūtė po administracijos direktoriaus pranešimo iš karto garsiai įvardijo, kodėl savivaldybės administracija griebėsi tokios skubos ir, apeidama miesto politikus, nusprendė paskleisti tokią naujieną.

„Todėl, kad nėra mero. Jis (S.Budinas – A.A.), matyt, nori būti kartu su Arvydu Vaitkumi“, – mįslingai užsiminė vicemerė.

Pirmadienį susisiekimo ministras Rokas Masiulis pasirašė įsakymą dėl Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo A.Vaitkaus atleidimo iš pareigų. Prieš tai, beje, ministras kitu įsakymu uosto vadovui skyrė solidžią premiją už itin gerus uosto veiklos rodiklius – apie 20 tūkst. eurų.

Po šių įvykių nuostabą keliantys sprendimai pasipylė ir Klaipėdos valdžios rūmuose.

Stringa projektai

Savivaldybės administracijos direktorius S.Budinas spaudos konferencijoje aiškino, jog skuboto sprendimo griebėsi dėl to, jog miesto bendrojo plano koncepciją miesto taryba svarstė tris kartus ir niekaip nesugebėjo jos patvirtini.

„Sutartis su Bendrojo plano rengėjais buvo pratęsta ne kartą, o baigėsi praėjusių metų liepą. Jei iki šiol koncepcijai vis dar nepritarta, manau, jog tikimybė turėti Bendrąjį planą šiais metais yra nebereali. Sprendimo projektas dėl bendrojo plano koncepcijos buvo svarstomas visuose savivaldybės komitetuose. Komitetai pritarė, pateikė kelias pastabas. Vienintelė pastaba buvo – į koncepciją įtraukti dalykinių sąlygų sąvadą, o jis buvo pristatytas tarybos kolegijai ir jo gairėms buvo pritarta“, – aiškino S.Budinas.

Bendrojo plano koncepcijos tvirtinimas, paprastai tariant, strigo dėl miesto pozicijos aiškumo uosto plėtros klausimu.

„Premjeras yra sudaręs trišalę komisiją, kurioje – uosto, miesto ir Vyriausybės atstovai. Komisija rengė tris posėdžius ir buvo surašyti uosto ir miesto bei Vyriausybės norai“, – priminė S.Budinas.

Po to, kai miesto taryba, pastarąjį kartą svarstydama bendrojo plano koncepciją, nusprendė ją grąžinti patobulinimui, S.Budinas aiškino nesulaukęs konkrečių politikų siūlymų, ką vertėtų koncepcijoje keisti.

„Aš suprantu, buvo rinkimų laikotarpis. Matyt, dėl sprendimų, kurie vertinami kontroversiškai, niekas nenori prisiimti atsakomybės. Tačiau mes turime per 200 juridinių ir fizinių asmenų, kurie laukia šio plano pakeitimo. Mes numatome daugybę teritorijų, kurias galima būtų vystyti taip, kaip reikia investuotojui naudojant savo turimą žemę“, – įsakymo atsiradimo priešistorę pasakojo S.Budinas.

Koncepcija – 50-čiai metų

Dėl to, jog miesto bendrasis planas niekaip vis nepatvirtinamas, pasak S.Budino, stringa senelių namų projektavimas, o savivaldybė gali sulaukti sankcijų už Viešųjų pirkimų įstatymo nepaisymą.

„Sutartis yra sustabdyta, rangovas vykdyti darbų negali. Stringa Šventojo Jono bažnyčios atstatymas, nes negalima tvirtinti sklypo detaliojo plano. Negalime skelbti koncesijos konkurso dėl ledo arenos statybos. Stringa prekybos centro „Lidl“ statyba Šiaurės prospekte. Pokyčių laukia ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, nes norima turėti komercinės paskirties teritorijų“, – stringančius projektus vardijo S.Budinas.

Bendrojo plano koncepcijos patvirtinimui uostamiestis turėjo 27 mėnesius.

Plano koncepcija tvirtinama 50-ies metų laikotarpiui, o jos sprendiniai galiotų 10 metų.

Jūroje – pramoginės salos?

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas pabrėžė, jog Teritorijų planavimo įstatymas nenumato būtinybės bendrojo plano koncepcijos svarstyti taryboje.

„Tarybos pritarimas nėra privalomas. Bendrojo plano koncepcijai pritaria planavimo organizatorius, o šiuo atveju – administracijos direktorius. Buvo numatyta pristatyti plano koncepciją tarybai. Tai ir buvo padaryta 2017 metų vasarą. Taryba svarstė bendrojo plano alternatyvas ir pasirinko vieną iš jų, pagal kurią buvo parengta bendrojo plano koncepcija“, – situaciją komentavo savivaldybės juristas.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas aiškino, jog po šios koncepcijos įteisinimo miestas įgytų galimybę vystyti uostamiesčio pietines teritorijas.

„Kalbame apie Klaipėdos senamiesčio dydžio teritoriją. Pietinėje dalyje uostas ruošiasi statyti dar vienus vartus. Miestas planuoja ten statyti valčių prieplauką. Tuo pat metu formuojame didelį sklypą, kuriame bus galimybė statyti, o turtingiems verslininkams bus galimybė investuoti Klaipėdoje. Taip pat formuojama SPA centrų teritorija prie jūros, tarp Melnragės ir Girulių“, – vardijo K.Macijauskas.

Urbanistinės plėtros departamento direktorius pabrėžė, jog šia koncepcija nėra planuojamas išorinis uostas.

Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika aiškino, jog koncepcija numato daugelio kitų teritorijų virsmą, tokių, kaip buvusi įmonės „Laivitė“ teritorija.

„Mes negalime planuoti teritorijų jūroje. Nors norėjome parodyti daugiau ką – krantotvarkos priemones, tiltus, planuojamas pramogų salas jūroje, bet to negalime. Savivaldybė negali nieko planuoti jūroje, negavusi Vyriausybės pritarimo“, – pastebėjo A.Mureika.

Griebsis sankcijų?

Naujienas išgirdusi vicemerė J.Simonavičiūtė patikino, jog ji tokius pranešimus vertina kaip savotišką „Brexitą“.

„Visi šiomis dienomis priima spontaniškus sprendimus. Yra blogai, kai miesto perspektyvomis žaidžiama. Bendrasis planas – politinio lygmens dokumentas. Administracijos direktorius turi girdėti politinę valią. Šiuo atveju taryba yra nušalinama. Svarbiausias tikslas – bendrasis planas turi išvysti dienos šviesą. Meras grįš trečiadienį, manau, kad tam tikri sprendimai bus daromi“, – administracijos vadovo sprendimus komentavo J.Simonavičiūtė.

Vicemerė negalėjo konkrečiai įvardinti, kokių nuobaudų gali susilaukti savivaldybės administracija.

„Aš manau, jog tai yra pasitikėjimo klausimas. Jei politinė dauguma išreiškia vieną poziciją, administracija jos ir turi klausyti. Jei administracijos direktorius priima sprendimus savo asmenine atsakomybe, jis turi atsakyti. Direktoriaus ataskaitai nėra pritarta. O direktorius nebepaiso politinės valdžios“, – pastebėjo J.Simonavičiūtė.

Įvertino visas galimybes

Miesto tarybai buvo pristatytos keturios miesto plėtros kryptys – bendrojo plano koncepcijos keitimo variantai. Pastarosios paruoštos, atsižvelgiant į rengiamą bendrąjį Klaipėdos uosto planą.

Alternatyvomis siekta parodyti galimus miesto teritorijų pokyčius kiekvieno uosto bendrojo plano varianto atveju: minimalios plėtros, plėtros pietinėje dalyje, plėtros šiaurinėje dalyje, maksimalios plėtros.

Miesto tarybai siūlyta rinktis antrąjį miesto plėtros scenarijų. Pastarajame numatyta uosto plėtra pietinėje miesto dalyje. Specialistai šį variantą vertina kaip labiausiai subalansuotą.

Teigiama, kad jis atveria galimybes uosto plėtrai, numato galimybę atlaisvinti didesnį krantinės segmentą Vitės teritorijoje.

Pirmajame variante numatoma, kad uosto užimamos teritorijos faktiškai atitinka esamą būklę.

Pagal trečiąjį – pagrindinė uosto plėtra numatoma šiaurinėje miesto dalyje bei išoriniame reide Baltijos jūroje, kur būtų formuojamas išorinis uostas.

Ketvirtasis variantas numato uosto plėtrą ir šiaurinėje, ir pietinėje miesto dalyse.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vykdant tokio mąsto uosto plėtrą akivaizdi Melnragės gyvenvietės iškėlimo būtinybė, Girulių gyvenvietės kaip kurortinės zonos modernizavimas.

Atsižvelgė į pasekmes miestui

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pabrėžė, kad Klaipėdos uostas yra vienas greičiausiai besivystančių uostų visame regione. Dėl to nenumatyti jo plėtros galimybių būtų neteisinga, tačiau ši turi būti subalansuota.

„Uostas turėtų plėstis ten, kur būtų mažiausias poveikis miestui“, – tvirtino direktorius.

Pasak S.Budino, antroji alternatyva ir joje suformuluoti siūlymai labiausiai subalansuoja miesto ir uosto poreikius.

„Šis variantas racionaliausias – turėtų mažiausiai pasekmių miestui, o uostas turėtų galimybę plėstis, padidinti krovos apimtis tris kartus. Laimėtų visi“, – aiškino vadovas.

Be to, S.Budino teigimu, pagal šį variantą nesudėtinga išvystyti teritorijas. Susisiekimą užtikrintų Pietinis aplinkkelis, kurio techninis projektas jau paruoštas ir perduotas Susisiekimo ministerijai. Šis projektas pripažintas valstybei svarbiu objektu. Tikimasi, kad darbais startuos artimiausiu metu.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad iš pietinės miesto dalies geriausiai ir lengviausiai pasiekiama ir Laisvoji ekonominė zona. Pabrėžė, kad antroji alternatyva neužkerta kelio, esant pagrįstam poreikiui, susitarti dėl išorinio uosto rengimo.

„Pasirinkus antrąją miesto plėtros alternatyvą pirmiausia bus išreikšta savivaldybės pozicija dėl tolimesnės miesto plėtros, ne tik nubrėžtos gairės, pradedant miesto bendrojo plano koncepcijos rengimą, bet ir sudarytos prielaidos konstruktyviai tolimesnei diskusijai su atsakingomis valstybinėmis institucijomis, ypač kalbant apie bendrąjį uosto planą“, – pasakojo direktorius.

Prievarta teritorijų neatims

Dėl miesto plėtros krypties pasirinkimo kilo daug klausimų ir diskusijų. Buvo politikų, kurie siūlė nesvarstyti šio klausimo, kiti – atidėti. Pagrindinis motyvas, kad šis nėra gerai išdiskutuotas su visuomene, išanalizuotas. Tačiau dauguma tarybos narių tokiems siūlymams nepritarė.

Diskusijos metu daugiausia klausimų tarybos nariams sukėlė antrame, trečiame ir ketvirtame raidos variantuose numatyta centre esančių uosto teritorijų konversija – pritaikymas visuomenei.

Architektas-urbanistas, Klaipėdos miesto bendrojo plano rengėjų konsultantas Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad niekas nekalba apie teritorijų, kuriose dabar įsikūrusios uosto krovos kompanijos, paėmimą prievarta. Tokiems veiksmams nėra ir teisinio pagrindo.

„Šis procesas vyks natūraliai kaip ir kituose Vakarų Europos uostuose. Vykstant uosto plėtrai naujose, toliau nuo gyvenamųjų rajonų esančiose teritorijose, kompanijos traukiasi iš miestų centrų“, – pasakojo architektas.

M.Pakalnis atkreipė dėmesį, kad krovos galimybės centrinėje miesto dalyje, šalia gyvenamųjų teritorijų, yra kur kas sudėtingesnės nei toliau nuo jų.

„Konversija – natūralus procesas. Tai nereiškia, kad dabar kompanijoms bus uždrausta krauti centre esančiose teritorijose. Yra žemės nuomos laikas, investicijos, kurios turi atsipirkti, tačiau tiek įrenginiai, tiek krantinės dėvisi. Vakarų uostamiesčiuose pačios kompanijos išsikėlė iš miesto centro. Tiesiog, pakilo žemės vertė tiek, kad labiau apsimokėjo kurtis naujose teritorijose. Prognozuojame tą patį ir Klaipėdai“, – aiškino architektas.

Vakarų uostamiesčiuose pačios kompanijos išsikėlė iš miesto centro. Tiesiog, pakilo žemės vertė tiek, kad labiau apsimokėjo kurtis naujose teritorijose. Prognozuojame tą patį ir Klaipėdai.

Gyvenantys pietuose nenukentės

Tarybos nariai domėjosi, kaip uosto plėtra pietinėje miesto dalyje atsilieptų čia gyvenantiems žmonėms. M.Pakalnis tvirtino, kad šis procesas įtakos gyventojams neturės.

„Atstumas tarp gyvenamųjų namų ir uosto yra pakankamas. Tad gyventojai neigiamos įtakos tikrai nepajus. Pietinė miesto dalis yra patraukli uosto plėtrai jau šiandien“, – pabrėžė urbanistas.

M.Pakalnis pabrėžė, kad antrosios alternatyvos pasirinkimas neužkirs kelio ir maksimaliam uosto plėtros planui ateityje – išorinio uosto statybai.

„Jei būtų sąlygos, užtikrinta gyventojų apsauga, adekvati infrastruktūros plėtra, ketvirtasis variantas atrodo labai patraukliai. Jis atveria dideles galimybes plėstis ne tik uostui, bet ir miestui atlaisvintose teritorijose centrinėje dalyje. Tačiau dabartinės sąlygos tam nėra tinkamos, nes nėra įstatyminės bazės, susitarimų tarp miesto ir Vyriausybės“, – teigė architektas.

Gali panaudoti jėgą

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad uosto bendrąjį planą tvirtins Vyriausybė. Miesto vadovas domėjosi, ar šis dokumentas aukštesnio lygio nei savivaldybės rengiamas miesto bendrasis planas, kurį tvirtins taryba.

„Kadangi uosto bendrąjį planą tvirtina Vyriausybė, šis tampa imperatyvu. Sunkiai įsivaizduoju, kad Vyriausybė patvirtintų planą, kuriam savivaldybė išsako esmines pastabas. Tikiu, kad tai bus padaryta sutarimo būdu, nors yra buvę, kai tai buvo padaryta jėgos būdu“, – pasakojo architektas.

V.Grubliauskas tvirtino, neabejojantis, kad uostas nenumes siekio įgyvendinti maksimalaus plėtros plano: „Kaip įsivaizduojate perėjimo procedūras?“.

M.Pakalnis pabrėžė, kad taryba dabar apsispręs tik dėl krypties, pagal kurią bus kuriama bendrojo miesto plano koncepcija. Pastarąją miesto taryba tvirtins vėliau.

„Būtų gerai, kad iki koncepcijos pateikimo miesto tarybai, būtų pasiekti susitarimai. Jei nepavyks, gal reikėtų net ir nukelti projektų tvirtinimą. Turi būti sutarimas tarp savivaldybės ir valstybės dėl tolimesnės miesto plėtros“, – pabrėžė architektas.

Posėdžio metu pasisakė ir Melnragės bendruomenės atstovai. Šie taip pat pasisakė už antrąją miesto plėtros kryptį. Jos atstovas pabrėžė, kad renkamasi mažesnę blogybę.

Kvietė neskubėti apsispręsti

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, miesto tarybos narių prašė neskubėti priimti sprendimo dėl tolimesnės miesto raidos.

„Kilusi diskusija parodo, kad per mažai kalbėjomės tarpusavyje. Kviesčiau neskubėti pritarti vienam ar kitam variantui, bet padiskutuoti giliau. Pirmiausia specialistų lygmenyje“, – posėdžio metu tvirtino A.Vaitkus.

Neskubėti priimti sprendimų miesto tarybos prašė ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

„Neskubėkite priimti sprendimų. Klausimų yra daugiau nei atsakymų. Patys diskutuojame ir kompanijų viduje, ir su ministru. Kuo daugiau kalbame, tuo daugiau klausimų kyla. Nesame nei už antrą, nei už ketvirtą variantą. Mums pagrindinis klausimas – įgyvendinimo strategija“, – komentavo prezidentas.

V.Dambrauskas atkreipė dėmesį, kad yra žmonių, kurie dideli optimistai ir skaičiuoja labai didelį krovos augimą Klaipėdos uoste.

„Galiu atsakingai pasakyti, kad mūsų asociacijos nariai tokio didelio augimo tradiciniu būdu nematome. Renkame tas tonas po kilogramą. Tačiau šiandien negalime žinoti, kas bus po 10–15 metų. Tad perspektyvos negalime nukirsti. Gal atsiras investuotojas. Pagrindinę diskusiją reikia nukreipti į įgyvendinimą, vertinti konkrečius rodiklius naudos valstybei, miestui uostui, koks bebūtų sprendimas“, – pabrėžė asociacijos prezidentas.

Pritarė su pastaba

Savo siūlymus dėl miesto raidos pateikė ir tarybos nariai. Nina Puteikienė siūlė pritarti pirmajai alternatyvai. Pasak politikės, nei uostas, nei miestas šią dieną nėra pasirengęs kitiems variantams.

Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad tik pirmajame miesto plėtros variante yra palankūs gamtinio kraštovaizdžio apsaugos naudojimo ir tvarkymo momentai.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė rinktis ketvirtąjį variantą, kur numatyta maksimali uosto plėtra.

Politikai pabrėžė, kad būtų galima iš anksto tam ruoštis. Akcentavo, jog būtinas savivaldybės ir Vyriausybės sutarimas dėl neigiamų pasekmių sumažinimo miestui, statant išorinį uostą.

Tačiau šiems siūlymams nepritarta. Po ilgų diskusijų dauguma tarybos narių palaimino antrąjį miesto plėtros bendrojo plano koncepcijos pakeitimo variantą su Finansų ir ekonomikos komiteto pastaba, kad uosto teritorijų konversija vyks tik bendru sutarimu tarp miesto savivaldybės, uosto direkcijos ir uoste veikiančių įmonių.

V.Grubliauskas pabrėžė, kad nei miestas, nei uostas nėra suinteresuotas stagnacija ir niekas iš posėdžio metu buvusių salėje nekvestionuoja uosto svarbos.

„Tačiau šiandien turime suvokti vieną dalyką: mes kalbame ne tik apie tai, kam mes pritariame, daug svarbiau, kam neužkertame kelio ateityje. Antroji alternatyva neužkerta kelio ateityje įgyvendinti ir maksimalų uosto plėtros scenarijų, jeigu to prireiks“, – tvirtino meras.

Tačiau miesto vadovas akcentavo, kad prieš tai būtina sukurti reikalingą teisinę bazę, numatyti adekvačius kompensavimo už nuostolius mechanizmus, pateikti aiškius atsakymus į visus klausimus.

„Visa tai turi būti sudėliota ne miesto, ar uosto, o Vyriausybės lygmenyje. Šiandien to nėra, tad tvirtinti ketvirtąjį raidos variantą, žiūrint vien į ekonominį naudingumą, būtų neatsakinga. Esame už uosto plėtrą, bet už subalansuotą plėtrą, suvaldant visas neigiamas pasekmes“, – teigė meras.

Po sprendimo priėmimo A.Vaitkus tvirtino, kad ne tik uostas, bet ir kitų sričių atstovai, specialistai pasisako už maksimalią uosto plėtrą.

„Vyko daug konferencijų, susitikimų, posėdžių, deklaracijų. Manau, kad maksimalios uosto plėtros koncepcijos galimybės suteiktų pačią didžiausią naudą miestui. Ir susisiekimo ministras tvirtino, kad šį variantą reikėtų priimti ne kaip neigiamą, bet galimybę. Mero pasisakymas, kad nereikia padėti taško ir pamiršti maksimalią uosto plėtrą, teikia vilčių“, – teigė vadovas.

Antivalstybinės veiklos požymiai

Šiuo metu yra parengtos keturios Klaipėdos miesto Bandrojo plano koncepcijos. Viešai jos niekur nebuvo pristatytos. Apie jas diskutuota Klaipėdos miesto frakcijų vadovų susitikime. Į jį buvo pakviestas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas - rinkodaros ir bandrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Uosto direkcija rengia savo Bendrąjį planą. Ji turėjo taip pat keturias koncepcijas. Uosto plėtojimo taryba pasirinko, o Susisiekimo ministerija pritarė didžiausios apimties uosto vystymo koncepcijai su maksimaliu uosto gilinimu iki 17 metrų, uosto plėtra ties Kiaulės Nugara ir jūroje ties Melnrage. 

„Klaipėdos miesto vystymo koncepcijos paruoštos maksimaliai prisiartinant prie uosto koncepcijų. Bet mes savo koncepcijose stengėmės, kad būtų mažiausia uosto įtaka miestui. Tuo tarpu miestas koncepcijose sudėliojo uosto teritorijų perėmimo tikslus. Trys iš keturių koncepcijų numato atimti iš uosto teritorijas vietoje uosto veiklos numatant visuomeninės paskirties statinius”, - aiškino A.Drungilas. Konkrečiai antroje koncepcijoje numatyta perimti visą Baltijos laivų statyklą ir dalį KLASCO teritorijos ties žiemos uostu, trečioje ir ketvirtoje koncepcijose - prie tų teritorijų dar papildomai perimti ir visą „Begos” dalį.

A.Drungilo nuomone, Klaipėdos miesto Bedrojo plano koncepcijas, kurios siūlo invaziją į uosto teritorijas su tikslu jas užkonservuoti, galima vadinti kenkiančiomis miesto ir uosto bei valstybės ekonominei gerovei. Vadovaujamasi politinėmis ambicijomis, bet ne valstybiniu mąstymu.

Bendrojo plano koncepcijos parengtos ne siekiant ekonominės naudos miestui ir valstybei, o siekiant „įžnybti” uostui, kad čia pasirinktas maksimalus jo vystymo scenarijus.

Be ekonominės ir juridinės logikos

Ekonomine prasme, Klaipėdos miesto Bendrojo plano koncepcijos, kurios planuoja invaziją į uostą, kenktų pačiam Klaipėdos miestui.

KLASCO dirba 468 darbuotojai, Baltijos laivų statykloje - 417, „Begoje” - 287 darbuotojai. Jų vidutiniai atlyginimai - nuo 1355 iki 1510 eurų. Sodrai „Bega” kiekvieną mėnesį sumoka 165 tūkst. eurų, Baltijos laivų statykla - 233 tūkst. ir KLASCO - 322 tūkst. eurų. Miesto invazija į uostą visiškai sunaikintų Baltijos laivų statyklos ir „Begos” bei dalį KLASCO gerai apmokamų darbo vietų. 

O ką vietoje to gautų miestas? Gal tose teritorijose atsirastų vienas kitas viešbutis? Bet Klaipėdos uosto ir aptarnavimo sferos ekonominiai rodikliai šiandien yra nesulyginami. Viename iš didžiųjų Klaipėdos viešbučių, kur dirba 160 žmonių, atlyginimų vidurkis siekia apie 650 eurų. Mokesčiai „Sodrai” sudaro apie 37 tūkst. eurų per mėnesį. Nesunku suskaičiuoti, kad aptarnavimo sferoje atlyginimai yra du kartus mažesni nei uoste, o „Sodrai” sumokama apie 3-4 kartus mažiau.

Invazija į uostą sukeltų rimtas ekonomines pasekmes. Iš Klaipėdos, įskaitant ir šeimos narius, tikėtina pabėgtų dar kokie 2-3 tūkst. žmonių. Ir taip jau Klaipėda traukiasi - joje paskutiniais duomenimis likę tik apie 150 tūkst. gyventojų.

Juridine prasme, Klaipėdos miesto Bendrojo plano koncepcijose numatyta invazija į uostą sukeltų chaosą. Uosto direkcija su minėtomis kompanijomis yra 50 metų pasirašiusi žemės nuomos sutartis. Tai reiškia, kad miestas 50 metų į tas teritorijas negalėtų įžengti arba turėtų išpirkti ten esantį privačių krovos kompanijų turtą. Iš kur miestas paims šimtus milijonų eurų, kad išvalytų tas teritorijas?

Pasigirsta vertinimų, kad neva valstybė turėtų išpirkti uosto turtą ir atiduoti teritorijas miestui. Kodėl ji tai turėtų daryti, jei yra kėsinamasi į ekonomiškai gerai veikiančias kompanijas, nenaudojamos liktų krantinės, kur valstybė yra investavusi dešimtis milijonų eurų?

Negali nesutikti su A.Drungilo vertinimu, kad vyksta politikavimas ir nesivadovaujama ekonomine logika. Jei uosto kompanijos būtų merdinčios jų perėmimas dar būtų paaiškinamas, bet dabar visos jos yra pelningai dirbančios, šios teritorijos yra šiuo metu kuriančios didžiausią pridėtinę vertę.

Jei pavyktų prastumti invazijos į uostą planus, tų kompanijų veikla pasunkėtų - joms būtų draudžiamos bet kokios statybos. Tai žlugdytų ne tik jų verslą, bet ir kenktų bendram Klaipėdos uosto įvaizdžiui.

Nevykęs miesto eksperimentas

Jau praėjo 10 metų, kai uostas perdavė miesto reikmėms buvusios „Laivitės” teritoriją. Joje dirbo 1150 žmonių. Jų neliko. Dešimt metų niekas kaip ir nevyko. Teritoriją valdžiusi bendrovė „Memelio miestas” bankrutavo, liko skolos. Teritorijos turtas pardavinėjamas, bet nėra norinčių jį pirkti. Miestas taip ir neįgijo laisvo priėjimo prie vandens.

Yra pagrindo manyti, kad įvykdžius invaziją į uostą ateityje „Laivitės” scenarijus ištiktų ir „Baltijos laivų statyklos”, „Begos”, KLASCO teritoriją prie žiemos uosto. Jose kurtis niekas nenorės. Tų teritorijų kvadratinio metro kaina dėl kompensacijų už išpirktą šiuo metu efektyviai veikiantį turtą bus dešimtis kartų didesnė. 

Nieko nėra baisiau, kai brangioje teritorijoje prie vandens nekuriama pridėtinė vertė.

Uosto direkcija norėtų „Laivitės” teritoriją išjudinti įrengdama šalia jos naują kruizinių laivų terminalą. Bet panašu, kad Klaipėdos miestui nereikia nei šio terminalo, nei pramoginių laivų prieplaukos, nei galimos pramogų oazės ties Melnrage nuo išorinio uosto pusės, kai jis bus statomas.

„Jei Klaipėdos miestas priims antrąją koncepciją, kaip planuojama, ar bet kurią kitą koncepciją su invazija į uostą, tai stabdys mūsų Bendrojo plano vystymą ir visas su juo susijusias tiek uostui, tiek miestui reikalingų objektų statybas”, - svarstė A.Drungilas.

Remiasi pasenusia studija

Nereikia miestui ir naujų dvigubai brangiau apmokamų darbo vietų, kurios yra numatytos ateityje plėtojant uostą.

„Politikuojant, o ne mąstant ekonomiškai toliau bus mažinamas Klaipėdos patrauklumas, iš gyventojų atimamos brangiai apmokamos darbo vietos nesukuriant nieko naujo. Vertinant darbo vietas, pelnus akivaizdu, kad uosto kompanijos žymiai efektyviau panaudoja uosto teritorijas, jų ekonominis efektyvumas kelis kartus didesnis nei mieste“. - svarstė A.Drungilas.

Apie tai, kad miestas planuoja invaziją į uosto teritorijas klaipėdiečiams nėra pranešta. Gyventojų apklausos tyrimuose nėra suformuota klausimo, ką manoma apie naujų uosto teritorijų perėmimą ar brangių darbo vietų naikinimą. Nors Klaipėdos gyventojai kaip vieną iš svarbių akcentų numato, kad Bendrasis planas turėtų padėti spręsti užimtumo (bedarbystės) problemą.

Nepaisant to, jau liepos 14 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje skubotai rengiamasi tvirtinti vieną iš keturių Klaipėdos miesto Bendrojo plano koncepcijų.

Kokiais argumentais tarybos nariai tvirtins koncepciją nėra aišku, nes neparengtas nė vienos koncepcijos ekonominis pagrindimas?

Pati koncepcija remiasi 2007 metų Vilniaus Gedimino technikos universiteto studija apie Baltijos jūrų uostus ir juose išnaudojamą žemės efektyvumą. Labiau nei keista, kai 10 metų senumo studijos pagrindu formuojami pasiūlymai miesto Bendrajam planui.

Preliminariai miesto politikai raginami tvirtinti antrąją koncepciją. Pagal ją iš uosto būtų atimama dalis teritorijos, bet nenurodyta nauja vieta kur uostas galėtų vystytis, nes šioje koncepcijoje išorinio uosto nėra numatyta.

Klaipėdos savivaldybėje tarsi buldozeriu stumiamas planas nukreiptas ne tik prieš uosto vystymą, bet ir patį miestą, jo gyventojus.